Dar vienas vilkų išpuolis

Ni­jo­lės JAN­KU­VIE­NĖS nuo­trau­ka
Va­sa­ros pra­džio­je fo­tog­ra­fuo­tos ož­ke­lės savaitgalį ta­po vil­kų gro­biu
Kiek­vie­ną sa­vai­tę skel­bia­ma apie vis ki­to­je Lie­tu­vos vie­to­je pa­si­ro­džiu­sius vil­kus ir jų pa­da­ry­tą ža­lą. Pil­kie­ji plėš­rū­nai šie­met su­dras­kė jau ne vie­ną de­šim­tį gy­vu­lių. Į žmo­nių gy­ve­na­mus plo­tus jie me­džio­ti trau­kia ta­da, kai pra­de­da stig­ti mais­to jau ūg­te­lė­ju­siems jau­nik­liams. To­kios me­džiok­lės daž­niau­siai vyks­ta nak­tį ar­ba pa­ry­čiais. Po to­kio nak­ti­nio vil­kų vi­zi­to Al­mos Gri­gai­tie­nės šei­ma, gy­ve­nan­ti Stal­go kai­me, Stal­gė­nų se­niū­ni­jo­je, ne­te­ko tri­jų sa­vo my­li­miau­sių ož­ke­lių.

Šeš­ta­die­nį atė­ju­si į ga­nyk­lą, nuo pa­ma­ty­to vaiz­do mo­te­ris ne­te­ko ža­do. Ož­kas Gi­gai­čiai au­gi­na jau ke­le­tą me­tų. Prie pat na­mų jos ga­no­si vi­są va­sa­rą ir ru­de­nį. Ga­nyk­lų elekt­ri­niu pie­me­niu šei­ma ne­tver­da­vo ir į tvar­tą nak­čiai jų ne­va­ry­da­vo, nes daug me­tų vil­kai Stal­go kai­mą ap­lenk­da­vo.

Bet praė­jęs sa­vait­ga­lis bu­vo lem­tin­gas – vil­kų sker­dy­nės nak­tį iš penk­ta­die­nio į šeš­ta­die­nį su­drums­tė šią daug me­tų kai­me vy­ra­vu­sią ra­my­bę. Mo­te­ris pa­si­džiau­gė nors tuo, kad šio siau­bin­go vaiz­do ne­ma­tė jos duk­ra, ku­ri tą die­ną sve­čia­vo­si pas drau­gę.

„Tai ma­no duk­ros ož­ky­tės. Jas mes par­si­ve­žė­me iš Tau­ra­gės. Nuo pat pir­mos die­nos jos bu­vo la­bai jau­kios ir mei­lios. Mū­sų šei­ma jas taip pa­mi­lo, kad nu­spren­dė­me jas pa­si­lik­ti ir nie­kam jų ne­par­duo­ti, kad ir kas be­nu­tik­tų. O štai kaip at­si­ti­ko“, – gai­lė­jo ož­kų mo­te­ris.

Iš vi­so Gri­gai­čių ga­nyk­lo­je ga­nė­si dvi ož­kos ir ke­tu­ri jų jau­nik­liai. Vie­na ož­ka su dviem sa­vo ožiu­kais vil­kų dan­tų iš­ven­gė. Bet po to­kios vil­kų ata­kos jų lau­ke nak­čiai šei­mi­nin­kė ne­be­pa­lie­ka – di­džiu­lė ti­ki­my­bė, kad vil­kai grįš.

Mo­te­ris sa­kė ne­rei­ka­lau­sian­ti ža­los at­ly­gi­ni­mo, bet no­ri per­spė­ti ki­tus, kad ap­lin­ki­nių kai­mų gy­ven­to­jai pa­si­rū­pin­tų sa­vo gy­vu­lių sau­gu­mu, ku­rie dėl šil­to ru­dens dar lai­ko­mi lau­ke.

„Bai­siau­sia, kad vil­kai atė­jo taip ar­ti na­mų. Nuo ga­nyk­los iki ma­no na­mų – vos 200 met­rų. Kaip nuo šiol ry­tais rei­kės va­žiuo­ti dvi­ra­čiu į dar­bą? Juk ne­ma­žą ke­lio at­kar­pą rei­kia įveik­ti miš­kin­gu ke­liu. Iš pra­džių plau­kai šiauš­da­vo­si nuo el­nių bau­bi­mo, o da­bar dar ir vil­kų rei­kės bi­jo­ti. Jau da­bar va­žiuo­jant miš­ku nuo kiek­vie­no trakš­te­lė­ji­mo šir­dis į kul­nus nu­si­ri­ta“, – nuo­gąs­ta­vo mo­te­ris.

Pa­guos­ti ga­li­me bent tuo, kad vil­kų me­džiok­lės Lie­tu­vo­je jau pra­si­dė­jo ir tę­sis iki ba­lan­džio 1 die­nos. Kas­met ap­lin­kos ap­sau­gos mi­nist­ras pa­si­ra­šo įsa­ky­mą, kiek vil­kų lei­džia­ma su­me­džio­ti bū­tent tą se­zo­ną.

Praė­ju­siam me­džiok­lės se­zo­nui bu­vo nu­sta­ty­tas 110 vil­kų li­mi­tas, ta­čiau su­me­džio­ti 102. Rei­kia pa­sa­ky­ti, kad anks­tes­niais me­tais bu­vo nu­sta­to­mi daug ma­žes­ni li­mi­tai. Lei­džia­mą skai­čių me­džio­to­jai pa­siek­da­vo anks­čiau ir vil­kų me­džiok­lės se­zo­nas bū­da­vo nu­trau­kia­mas anks­čiau lai­ko.

Šie­met Ap­lin­kos mi­nis­te­ri­ja lei­do per 2019–2020 m. me­džiok­lės se­zo­ną nu­šau­ti dar dau­giau – 120 vil­kų. Skel­bia­ma, kad nuo spa­lio 15 iki 28 die­nos ša­ly­je jau su­me­džio­tas 21 vil­kas. Rie­ta­vo sa­vi­val­dy­bė­je pa­ties­ti net du pil­ka­kai­liai, ta­čiau Plun­gės ra­jo­ne ne­nu­šau­tas nė vie­nas.

No­rė­da­mas iš­siaiš­kin­ti, ko­dėl taip yra, „Že­mai­tis“ ban­dė su­si­siek­ti su Plun­gės ra­jo­no me­džio­to­jų ir žve­jų drau­gi­jos pir­mi­nin­ko Sau­liaus Ven­ga­lio, ta­čiau pir­ma­die­nį te­le­fo­nu jis bu­vo ne­pa­sie­kia­mas. Pa­vy­ko pa­kal­bin­ti bu­vu­sį šios drau­gi­jos va­do­vą Ze­no­ną Vaiš­ta­rą.

Jis kal­bė­jo, kad vil­kai mū­sų ra­jo­ne ne­gy­ve­na, to­dėl ir su­me­džio­ti ko­kį esą la­bai sun­ku. O bė­dų ūki­nin­kams ir kai­mo žmo­nėms daž­niau­siai esą pri­da­ro pro ša­lį kar­tu su sa­vo jau­nik­liais trau­kian­tys ir juos me­džio­ti mo­kan­tys pil­ka­kai­liai.

Me­džio­to­jas dė­me­sį at­krei­pė ir į tai, kad lau­ke lai­ko­mus gy­vu­lius kar­tais už­puo­la ir lau­ki­niai šu­nys ar lū­šys. Esą tiks­liai at­sa­ky­ti, nuo ko­kio žvė­ries dan­tų ir na­gų kri­to gy­vu­lys, ga­li tik ve­te­ri­na­ras.

Komentuoti

Paprastas tekstas

  • HTML žymės neleidžiamos.