Naujausios
Laukai atsėti, bet ne masiškai
Jau ankstyvą pavasarį ūkininkai, dairydamiesi po žiemkenčių plotus, įsitikino, kad šešerius metus į Lietuvą neužsukusi tikroji žiema 2021-aisiais parodė, jog šaltasis sezonas dar neišnyko. Rudenį subėrę sėklas į savo laukus, žiemą žemdirbiai nerimavo, kad storas sniego sluoksnis, prispaudęs didesnio įšalo neturinčią žemę, sunaikins pasėlių plotus, vadinasi, derlius sumenks ar visai neužderės.
Kovą nutirpus sniegui paaiškėjo, jog žemdirbių nerimas buvo pagrįstas – ne visi žieminiai pasėliai peržiemojo sėkmingai, dalis jų iššuto. Labiausiai nukentėjo žieminiai kvietrugiai. Apsukresni ūkininkai iškart išgraibstė vasarojaus sėklas, o optimistai laukė stebuklo. Daliai ūkininkų laukus teko atsėti ir į kai kurias dirvas berti vasarinių sėklas, o tai pati blogiausia baigtis, nešanti didelius nuostolius.
Geriausiai peržiemojo žieminiai kviečiai, rapsai – nukentėjo tik atskirose vietovėse. Kaip bebūtų, birželio pradžioje dar viltasi, kad šiųmetis derlius bus gerokai didesnis nei pernykštis, nes vaizdas laukuose nebuvo prastas. Tačiau ilgai užtrukusi kaitra grūdus greitai uždžiovino, todėl šiųmetis grūdas – mažas ir ganėtinai lengvas. Jam trūksta saiko svorio, vadinasi, grūdų kokybės klasė bus žemesnė, o ūkininkų pajamos – mažesnės.
Dėl kaitros suprastėjo kokybė
Pasak UAB „Žemaitijos grūdai“ direktoriaus Z. Ivinskio, Plungės rajone javapjūtė šiemet – nei ankstyva, nei vėlyva. Pirmasis transportas su žieminių kultūrų derliumi į įmonės teritoriją atriedėjo liepos viduryje, o praėjusiais metais vos anksčiau – liepos 11-ąją.
„Pirmiausia pradėta vežti žieminius miežius, rapsus, kvietrugius. Ypač ilgai besilaikanti kaitra pakoregavo žemdirbių lūkesčius. Derlių pavyko užauginti ne itin gausų, o ir kokybė nėra tokia gera – daug smulkių, nesubrendusių grūdų. Tad ir nuotaikos ūkininkų nėra džiugios. Įmonė dabar dirba visu pajėgumu. Jau prikrauta apie pusę elevatoriaus“, – kalbėjo rugpjūčio vidury „Žemaičio“ kalbintas Z. Ivinskis.
Ūkininkai, planuodami sėjomainą, kultūras renkasi pagal kūlimo darbus. Stengiamasi, kad visi pasėliai vienu metu nesunoktų ir užtektų kombainų. Šiemet nebuvo, kad nukūlus žiemkenčius į aruodus iškart pasiprašytų ir vasarojus. Įsismarkavusią javapjūtę kiek pristabdė lietingi orai. Žemdirbiams nuolat tenka dairytis į dangų ir tikėtis, kad neprapliups lietus.
Smulkieji ūkininkai derlių skuba parduoti kuo greičiau, tuo tarpu stambieji – sandėliuoja, stebi grūdų supirkimo kainų pasiutpolkę ir laukia. Kai tik saulė pradžiovina laukus ir javapjūtė įsilinguoja, nuo pat ankstyvo ryto prie „Žemaitijos grūdų“ supirkimo punkto rikiuojasi ūkininkų eilės. Sunkiasvorės grūdus gabenančios technikos eilės nusidriekė ir šiemet. Anot žemdirbių, kiekviena minutė yra brangi, kelios valandos, praleistos eilėje, jiems – nemenkas nuostolis, o jei dar technika genda... Juk dažniausiai jie patys kulia, patys veža, o šiomis dienomis javapjūtė – tarsi lenktynės su laiku.
Grūdų supirkimo kainos muša rekordus
Šiemet džiugina ne grūdų kokybė, bet jų supirkimo kainos, kurios auga kone kasdien ir šiais metais užkopė į rekordines aukštumas. Tokių kainų nebuvo bent septynerius metus. Sausį tarptautinėse rinkose grūdai pabrango 40 procentų. Tam įtakos turėjo pasaulinė pandemija ir šalių siekis apsirūpinti grūdais ilgesniam laikui.
Tad bent grūdų supirkimo kainos šiuo metu ūkininkams palankios. Bet jei jos nekris ir kitą sezoną, parduotuvėse brangs miltai, jų gaminiai, o dėl pabrangusių pašarų gali brangti ir mėsa.
Nemaža dalis ūkininkų yra sudarę išankstines grūdų supirkimo sutartis, tai jiems leidžia greičiau parduoti produkciją, nes supirkėjas privalo ją supirkti. Aišku, išankstiniai sandoriai yra susiję su rizika, mat nors kainos ir kyla, ūkininkas privalo parduoti produkciją už žemesnę. Tad šiemet surizikavę ir išankstines sutartis paskubėję pasirašyti žemdirbiai neslepia apmaudo, jog grūdų kainos kasdien pučiasi lyg ant mielių.
Daugiausia – kviečių
Smalsu, ką augino mūsų rajono ūkininkai šiais metais, kokios grūdinės kultūros populiariausios, kokie javų plotai ir kas paprastai keliauja į aruodus? Pasak Plungės rajono savivaldybės Žemės ūkio skyriaus vedėjos Airidos Montvydienės, paraiškas šiais – 2021 – metais deklaruoti žemės ūkio naudmenas ir pasėlius pateikė 2 839 savivaldybės ūkininkai, deklaravę 51 041,24 ha plotą. Iš jų grūdinės kultūros sudaro 17 923,53 hektaro. Lyginant su praėjusiais metais, šiemet grūdinių kultūrų 1 188,53 hektarais deklaruota daugiau.
Šiltėjant klimatui, ūkininkai šiemet gerokai išplėtė žieminių kviečių plotus. Lyginant su praėjusiais metais, šiemet jie padidėjo 382,33 ha, žieminių miežių – 127,01 ha, o žieminių rapsų – 395,68 hektaro. Pagal pateiktus duomenis matyti, kad šiemet 279,76 ha mažiau pasėta žieminių kvietrugių, mažiau ir žieminių rugių – jų deklaruota tik 60,41 ha (sumažėjimą galėjo lemti šioms kultūroms nepalanki žiema). Avižų, kukurūzų pasėlių plotai taip pat sumažėjo. Šį sezoną mūsų rajono laukuose dominuoja žieminiai ir vasariniai kviečiai, o štai grikius ūkininkai augina nenoriai – šiais metais jų pasėta tik 50,23 hektaro.
Vis dar sunku prognozuoti pupų derlių, jis įprastai nuimamas rugsėjį. Šiemet jų pasėta dvigubai daugiau nei pernai – 405,35 hektaro. Vėliausiai bus nuimami kukurūzai. Kadangi jie mėgsta šilumą, Vakarų Lietuvoje didesnio derliaus iš kukurūzų tikėtis neverta, tad grūdams jie paprastai neauginami. Iš jų rajono žemdirbiai dažniausiai gamina silosą – pašarą gyvuliams.
Yra sakoma, kad javapjūtė baigiasi, sėja – prasideda. Šiuo metu jau turėtų būti paruoštos dirvos ar net pasėti žieminiai rapsai. Jei šį sezoną javapjūtė užsitęs, žemdirbiams bus sudėtinga juos pasėti laiku, mat palankiausias rapsų sėjos metas – iki rugpjūčio 25 d., taigi laiko liko visai nedaug.