
Naujausios
„Kuo tas Nausodis taip nusipelnė?“
Šiemet LAKD rajono keliams ir gatvėms remontuoti bei prižiūrėti į Plungės savivaldybės biudžetą „įritino“ tik 1,6 mln. eurų, nors pernai džiaugtasi didesne – 1,8 mln. eurų – dotacija. Be to, praėjusiais metais, kaip minėta, gauta ir dosni parama ekonomikai skatinti bei koronaviruso sukeltoms pasekmėms mažinti, iš kurios net 1,79 mln. eurų nukreipta gatvių remontui.
Suskaičiuota, kad bendrai sudėjus šias lėšas pernai pavyko suremontuoti net 19 gatvių. Šiemet apie tokius darbų mastus greičiausiai liks tik pasvajoti.
„Džiaugiamės, kad gaunam nors ir tiek, – per Ūkio, ekologijos ir kaimo reikalų komiteto posėdį kalbėjo Vietos ūkio skyriaus vedėjas Arvydas Liutika. – Tikėtina, kad kovidinių lėšų lietaus šiemet nebebus. Ir darbų baras mažesnis bus. Nors... kas čia žino. Praėjusiais metais kaip šovė, tai turėjom reikalų susirasti objektus, pasiruošti projektus. Todėl šiais metais bandom daugiau projektų turėt, jei atsitiktų taip, kad netikėtai atsirastų koks nors papildomas finansavimo šaltinis.“
Išvydę baigiamų parengti gatvių remonto projektų sąrašą kai kurie komiteto nariai suskubo teirautis, kaip atsitiko, kad iš 7-ių gatvių tame sąraše net 4-ios – Nausodžio seniūnijoje: Varkalių kaimo Sodo, Pušies ir Beržų gatvės bei miesto pakrašty esanti Medelyno gatvė, šalia kurios įrenginėjamas dviračių takas (likusios gatvės sąraše: Plungės miesto Nausodžio ir Lentpjūvės bei Milašaičių kaimo P. Plechavičiaus).
„Kuo tas Nausodis taip nusipelnė?“ – stebėjosi komiteto narys Česlovas Kerpauskas. Jam buvo paaiškinta, kad šiuo metu tik baigiami rengti šių gatvių techniniai projektai, o kada bus skirta lėšų darbams – neaišku.
Vis tiek trūks
Ir išties tarp šiemet planuojamų investicijų įrašyta tik Varkalių Sodo gatvė – numatyta skirti 12,1 tūkst. eurų jos remonto techniniam projektui parengti. Dar 56 tūkst. eurų bus nukreipti Plungės miesto Lankos gatvės remontui.
Visa kita investicijų dalis atiteks minėtam keturių gatvių (Telšių, Rietavo, Laisvės ir Minijos) projektui, kuris jau eina į pabaigą. Šiemet beliko suremontuoti Telšių gatvės atkarpą bei įrengti jos ir Laisvės gatvės žiedinę sankryžą. Tam numatyta skirti 943,6 tūkst.eurų bei dar 5,1 tūkst. eurų techninei priežiūrai. Tiesa, ir šios sumos tikriausiai neužteks projektui įgyvendinti iki galo. Pasak
A. Liutikos, tam gali trūkti dar apie 180 tūkst. eurų. Yra vilties, kad Susisiekimo ministerija pažiūrės palankiai į plungiškių prašymus ir skirs lėšų papildomai.
Seniūnai sunerimę
Pagal dabar galiojančią tvarką, KPP lėšos skirstomos taip: 60 proc. – kapitalo investicijoms, 5 proc. – saugaus eismo priemonėms įgyvendinti, dar 5 proc. – techninių projektų rengimui ir projektų ekspertizei, techninei priežiūrai. Likusi programos lėšų dalis (30 proc.) paskirstoma per pusę miesto ir kaimiškosioms seniūnijoms kelių ir gatvių priežiūrai bei einamiesiems remontams. Pastarosios savąją dalį gauna įvertinus toje seniūnijoje gyvenamąją vietą deklaravusių asmenų skaičių ir kelių bei gatvių tinklo ilgį.
Suskaičiuota, kad šiemet Plungės miesto seniūnijai šiems darbams teks 240 tūkst. eurų, antra tiek išsidalins kaimiškosios seniūnijos.
„Ar užteks?“ – teiravosi komiteto nariai, išvydę, kiek kelių priežiūrai gaus kiekviena seniūnija.
Atsakydamas Vietos ūkio skyriaus vedėjas A. Liutika nevyniojo žodžių į vatą. „Manau, kad ne. Šiais metais kaip niekad gausiai užsnigo. Iš biudžeto sumokėjom už sniego valymą gruodį ir sausį, o už vasarį kol kas turim skylę. Tikriausiai seniūnijoms teks dengti iš savo KPP lėšų dalies“, – kalbėjo jis ir pridūrė, kad jau dabar reikia nusiteikti, jog pavasarį ir vasarą tiek seniūnijas, tiek Savivaldybę nepatenkinti gyventojai atakuos skambučiais ir skundais, kad keliai per mažai lyginami greideriu ir kitaip tvarkomi – tiesiog seniūnijos turės kažkaip išsiversti su tom lėšom, kurios liks atsiskaičius už sniego valymą.
Aptariant šį klausimą per Ekonomikos, finansų ir biudžeto komiteto posėdį jo narys Algirdas Pečiulis kalbėjo, kad nereikėtų vienų seniūnų palikti tvarkytis su šia problema. Esą tvarkingi keliai – ir Savivaldybės rūpestis. Jis siūlė kitąmet tiesiog nusimatyti daugiau lėšų sniegui stumdyti Savivaldybės biudžete, tada daugiau jų atliks iš KPP programos kitiems darbams.
Tačiau administracijos direktorius Mindaugas Kaunas nebuvo linkęs su tuo sutikti. Jis priminė, kad dar sausį seniūnams buvo siūlyta alternatyva – paieškoti vietos ūkininkų, kurie sutiktų sniegą stumdyti pigiau nei tam darbui Savivaldybės samdoma įmonė, tačiau nė vienas iš seniūnų tuo nepasinaudojo. „Nuėjo lengviausiu keliu, tikėdamiesi, kad administracija ras lėšų“, – apgailestavo jis.