Naujausios
Prestižinė kaimo gatvė
Glaudiškė Jadvyga sakė norinti gyventi gražiai, išpuoselėtoje kaimynystėje. Visa Dvaro gatvė, anot jos, tokia ir yra – kone pavyzdinė, išskyrus artimiausių kaimynų kiemą.
Šalia gyvenantys sutuoktiniai esą yra karšto ir ūmaus būdo. Jadvyga sakė ne kartą bandžiusi su kaimynu kalbėtis ir gražiuoju prašyti, kad šis išsineštų iš po jaunų klevelių styrančias sutrešusias lentas, kurios guli ten nejudinamos dvi dešimtis metų, tik šis nesileidžia į kalbas, o dažną sykį esą net neatveria jai durų.
„Nei jis ūkininkas, nei ką. Turi penkias vištas ir tas pačias badu marina, o žemės ūkio technikos pilnas kiemas. Vienas traktorius – vienam kiemo gale numestas, priekaba guli kitame patvoryje“, – piktinosi kaimynė.
Glaudiškė kvietė žurnalistus atvykti ir savo akimis visa tai pamatyti. Mums atvykus, moteris skubėjo parodyti, kur yra jos sklypo ribos. Dar ir su pirštu pabaksnojo, rodydama, neva ten, prie tvoros, kaimynas nesugeba žolės nusipjauti, dėl to ji nespėjanti įsisiurbusių erkių traukti.
Jadvyga skundėsi ir kelkraštyje ties kaimyno kiemu augančiomis eglėmis, kurios savo šakomis ir viršūnėmis remiasi į elektros laidus. Moteris sakė bijanti, kad dėl to kurią dieną gali ištikti rimta nelaimė.
„Vieną kartą jau buvo nutikimas, kada virto eglė ant keliu važiuojančios mašinos. Visa laimė, kad vairuotojas sureagavo žaibiškai ir spėjo nusukti į šoną“, – pasakojo moteris.
Neliks eglių, neliks problemos?
„Žemaičio“ pakalbinta Babrungo seniūnė Rūtą Jonušienė sakė puikiai žinanti šių kaimynų kovą. Pasak jos, deja, jau kelinti metai niekaip tas karo kirvis neužkasamas ir bendros kalbos tarp šių žmonių nerandama.
„Dėl į privatų kiemą suvarytos technikos mes negalime nieko padaryti, gyventojas savo valdose ką nori, tą ir daro. O pakelėse augančios eglės yra mūsų priežiūroje ir laikas nuo laiko pasirūpinam, jog šakos netrukdytų matomumui. Kiekvienais metais siunčiame darbuotojus, samdome bokštelį, specialiai tam, kad nugnybtume viršūnes prie elektros laidų“, – kalbėjo seniūnė.
Ji dar pridūrė, kad šioje situacijoje įžvelgia geriausią sprendimą – tankiai suaugusias egles išpjauti. Bet tokiu atveju, nelikus eglių, atsivertų visas kiemo „grožis“, kuris gyvenvietės tikrai nepapuoštų.
„Mes įstatymų neišmanome“
Lankydamiesi pas Jadvygą sutikome ir jos dukrą, kuri retkarčiais atvyksta padėti mamai. Moteris sakė neišmananti įstatymų, nežinanti, nei kur kreiptis, nei kieno pagalbos prašyti.
„Kiekvienas turime savo asmeninius gyvenimus, pati dirbu po trylika valandų per dieną, o kur dar kiti reikalai, per išeigines atvykus pas mamą reikia ir malkų priruošti žiemai, ir aplinką tvarkyti bei daržus ravėti, o ne kaimyno reikalais rūpintis“, – piktinosi moteris.
Jadvygos dukra retoriškai klausė, ar seniūnaitė negalėtų tokių problemų išspręsti? Po savo valdas dažniau pasivažinėti, išklausyti vieną ir kitą puses, papasakoti, kokia turi būti tvarka ir kokių priemonių ketinama imtis, o dabar – kažkokia palaida bala: kas kaip nori, taip gyvena.
Mama ir dukra sutartinai tvirtino su kitais kaimynais puikiai sutariančios, nė pusės pikto žodžio nėra vieni kitiems pasakę. Štai jos pačios vieną dieną nutarė išsirauti tujų gyvatvorę ir vietoj jos užsodino spalvingų tulpių eilę. Susivokė, kad gal kaimynams šviesą tujos užstoja ir šešėliu smelkia jų gėlynus.
„Dėl visko mane kaltina ir vagina“
Kaimynių nusiskundimus perdavėme kitąpus tvoros gyvenančiam Antanui (jo prašymu vardas irgi pakeistas). Jis papasakojo vis kažkuo užkliūvantis šiai kaimynei nuo to momento, kada pradėjo statytis namą: tai kieme daiktas padėtas ne vietoje, tai žolė ne tokio ilgio arba žemės kaimynė turinti mažiau, nei norėtų.
„Prieš porą metų pasidariau geodezinius matavimus, išsipirkau žemę, turiu dokumentus, banko čekius. O ji mane drįsta kaltinti nebūtais dalykais, neva aš papirkau matininką ir iš jos gabalą žemės pavogiau. Ir dar jos vyrą prikūliau, kai šis gyvas buvo. Žmona net pravažiuoti su dviračiu keliu nebegali, nes kaimynė šaukia ant visos gyvenvietės ir vagimis vadina“, – piktinosi glaudiškis.
Vyras liejo apmaudą ir dėl kaimynei kliūnančios tujų gyvatvorės, kuri esą siekia pagal įstatymą leistiną 1,80 metro aukštį, bet Jadvyga esą reikalauja ją patrumpinti. „Nes ji taip nori. Ir liepia šokti pagal jos dūdelę. O paprasčiausiai per tas tujas nebegalinti matyt, kas dedasi mano kieme.“
Antanas tikino kartais pats matantis per langus, kaip senolė ateina ir kone persisvėrusi per jo tvorą kaip kokia šnipė dairosi bei stebi, kas vysta jo valdose.
Tvarkosi pagal išgales
Įdomu buvo išgirsti ir Glaudžių kaimo seniūnaitės Genės Ročienės nuomonę apie kaimynų konfliktą. Ji pasakojo, kad ši istorija tęsiasi jau gerą dešimtmetį.
„Jadvyga ištisai sėdi namuose ir pyksta, kam kaimynas užsikuria po nosimi traktorių, smardina ir tručija ją. Bet juk ne didmiesty gyvenam, o kaime. Ankščiau sutuoktiniai išties buvo apsileidę ir neskyrė pakankami dėmesio sodybos priežiūrai, bet pastaruoju metu negalima nieko sakyti – tvarkosi pagal išgales“, – kalbėjo seniūnaitė.
G. Ročienė apie sutuoktinius atsiliepė geru žodžiu, esą jie nėra nei konfliktiški, nei agresyvūs. Galbūt išties šiek tiek stinga tvarkos, bet nėra tokių taisyklių, kurios nurodytų, kaip turi atrodyti kiemas. Kiekvienas savo valdose šeimininkauja, kaip išmano, o visos pretenzijos dėl ne vietoje paliktų padargų – tik kiekvieno individuali nuomonė.
Reikalaus atsiprašymo
Kitą dieną po apsilankymo Glaudžiuose į redakciją atėjo jaut pats Antanas ir atsinešė žemės nuosavybę įrodančius dokumentus bei bankinius čekius, kurie pagrindžia jo išsakytus žodžius apie teisėtai įgytą sklypą.
„Dokumentai tvarkingi, viskas įgyta pagal įstatymą ir teisėtai, tad kaimynė turėtų manęs atsiprašyti už viešą apšmeižimą. Neturi senolė ką veikti, tai ir stebi aplinkinių kiemus bei rūpinasi ne savo reikalais. Kartą yra man pasakiusi, kad kol bus gyva – neleis ramiai gyventi. Panašu, savo žodžio kaimynėlė ir laikosi...“, – kalbėjo vyras.