Europos parama atgaivino Pakruojo seniūniją

Europos parama atgaivino Pakruojo seniūniją

Europos parama atgaivino Pakruojo seniūniją

Į modernizuotą Pakruojo seniūnijos pastatą jau kelintą savaitę eina interesantai – seniūnijos specialistai grįžo į įprastus kabinetus. Praeivių akis pastatas traukia naujutėle išorės apdaila, sutvarkyta aplinka. Seniūnijos administracijos pastatas atnaujintas už Europos Sąjungos 2007-2013 metų struktūrinių fondų paramą.

Rima BORUSIENĖ

pakruojis@skrastas.lt

Dviaukštis pasikeitė

Pakruojo seniūnijos administracinis pastatas nuo praėjusio rudens visiškai pasikeitė. Seniau nebuvojęs Pakruojyje žmogus kažin ar prisimintų, jog šiuolaikiška santūrių tonų plokščių apdaila ir visiškai naujais langais iš aplinkinių išsiskiriantis dviaukštis – tas pats varganas trisdešimt dvejų metų mūrinukas, aptrupėjusių plytų sienomis.

„Lapkričio pradžioje, kai įjungė internetą rekonstruotame pastate, persikraustėme greitai. Visi statybos darbai jau užbaigti. Dar gal reikia vieno kito baldo ar kitos smulkmenos baigti įsikurti kabinetuose iki galo, bet jau visi specialistai priiminėja lankytojus“, – sakė seniūnas Saulius Margis.

Kol kas seniūnas teigė negalintis pasakyti, kiek bus sutaupoma šilumos: nešaltą spalio pabaigą pastatas šildytas tik savaitę, iš šilumininkų sulaukta pustrečio šimto litų sąskaitos. O tikresnė nauda paaiškės, šildantis visus mėnesius, kai orai taps tikrai žiemiški – ją bus galima konkrečiau įvardyti metų pabaigoje.

Kad pastatas tapo žymiai šiltesnis, seniūnijos darbuotojai jau spėjo pastebėti, ką tik sugrįžę į įprastas savo darbo vietas. Po savaitgalio, kai buvo palikę neišjungtą šildymą, pirmadienį kabinetus rado netgi per šiltus. Po to nedarbo laiku šiluma visada išjungiama. Bet apšiltintos patalpos neišvėsta. O kabinetuose temperatūrą galima reguliuoti nuolat: prie kiekvieno radiatoriaus įrengtais termoreguliatoriais nustatoma, kiek šilumos kokiame kabinete reikia.

Seniūnas prognozavo, jog atnaujintame pastate bus galima sutaupyti apie 40-50 procentų šilumos, palyginti su laiku iki rekonstrukcijos.

„Anksčiau įprastais šaltais žiemos mėnesiais, kuomet oro temperatūra nukrisdavo iki 15-20 laipsnių šalčio, pastato šildymas kas mėnesį kainuodavo apie tris tūkstančius litų. Galima spėti, jog po modernizacijos jos sumažės beveik per pusę. Aišku, priklausys ir nuo to, kokie bus orai“, – svarstė S. Margis.

Pastatui reikėjo rekonstrukcijos

Pakruojo seniūnas Saulius Margis spėjo, jog 1981-aisiais pastatytas seniūnijos administracinis pastatas nuo to laiko nebuvo nė karto kapitaliai remontuotos. Kada ne kada būdavo kosmetiškai sutvarkomi darbuotojų kabinetai ar kitos patalpos, kai kur visiškai „kiauri“ langai pakeisti plastikiniais.

O bėgant dešimtmečiams mūrinuke kaupėsi problemos.

Pirmame aukšte nusėdo, suskilo pamatai. Sienos liko tarsi ant žemės, lyg pamatų nebūtų iš viso. Apie statybas išmanantys specialistai jau ėmė baimintis, kad sienos gali vieną dieną nebeišlaikyti ir užgriūti žmones. Pirmojo aukšto fojė įlinko, suskilinėjo akmens masės plytelių grindys. Tapo nesaugu jomis vaikščioti tiek seniūnijos darbuotojams, tiek lankytojams.

Antrajame aukšte didžiausių problemų kėlė stogas, pro kurį tekėjo vanduo. Kurioje vietoje (ar pro ventiliaciją, ar pro kur kitur) jis pratekėdavo – taip ir nepavyko išsiaiškinti nei seniūnijos inžinieriui, nei kitiems specialistams. Tačiau lietingu oru antrajame seniūnijos aukšte, salėje, fojė ir koridoriuje neretai susidarydavo balos, kabinetuose vanduo lašėdavo nuo lubų, varvėdavo per sienas. Manoma, kad vanduo ne vienoje netgi sugadino ir taip seną, susidėvėjusią seniūnijos elektros instaliaciją: kai kurios rozetės kabinetuose galėjo dėl to perdegti.

Drėgmė ardė sienas ir lubas – įsimetė pelėsis, net išdžiūvus likdavo dėmės. Į šias dėmes nuolat atkreipdavo dėmesį lankytojai, seniūnijoje tvarkantys įvairius reikalus ar salėje savo renginius organizuojantys visuomenininkai, seminarų, mokymų organizatoriai. Tačiau blogiausia – nuolatinė drėgmė alino seniūnijos darbuotojų sveikatą.

Projekto esmė – taupyti energiją

Pastato sienos buvo plonos, nešiltintos. Todėl jį šildyti kainavo brangiai (kaip jau minėjo seniūnas – apie tris tūkstančius litų kas mėnesį), o kabinetuose vis tiek buvo žvarbu.

Seniūnas S. Margis neabejojo, kad visų pirma pastatą būtina apšiltinti, o tik tuomet imtis vidaus patalpų remonto, pakeisti elektros instaliaciją.

Tam ir buvo parašytas projektas „Pakruojo seniūnijos administracinio pastato modernizavimas“, prasidėjęs 2012-ųjų spalio mėnesį.

„Projekto tikslas – pagerinti Pakruojo seniūnijos administracinio pastato energetines charakteristikas, užtikrinti taupų ir efektyvų energijos vartojimą šiam pastatui šildyti bei patalpoms apšviesti. Siekiant sumažinti energijos sąnaudas pastate, numatyta rekonstruoti pastato išorinius atitvarus ir energetikos sistemą“, – rašė projekto autoriai.

Visa projekto vertė – daugiau kaip 541 tūkstantis litų. Didžioji šios sumos dalis, beveik 460,5 tūkstančio litų, skirta iš Europos Sąjungos 2007–2013 metų struktūrinių fondų Sanglaudos skatinimo veiksmų programos prioriteto „Aplinka ir darnus vystymasis“ priemonės „Viešosios paskirties pastatų renovavimas regioniniu lygiu“.

Didžioji Europos Sąjungos fondų skirta finansavimo dalis, daugiau kaip 443,7 tūkstančio litų, jau išmokėta už atliktus darbus.

Projektas buvo naudingas ne vien tiesiogiai seniūnijos piniginei, darbuotojams, kuriems žymiai pagerėjo darbo sąlygos, bei reikalus seniūnijoje tvarkantiems interesantams. Kadangi modernizavimo rangos darbų konkursą laimėjo vietos statybininkai, keliolika pakruojiečių gavo darbo ilgam laikui.

Užs. Nr. 244737

Janinos ŠAPARNIENĖS nuotr.

ATSINAUJINIMAS: Po modernizacijos Pakruojo seniūnijos pastatas atsinaujino.

TAUPYMAS: Taupyti šilumą leidžia ant visų radiatorių įrengti termoreguliatoriai.