Naujausios
Didins apsukas
Naujos keleivių vežimo sutarties prireikė, nes dabartinė baigs galioti šių metų pabaigoje. Kaip ir anksčiau, nuspręsta neskelbti viešojo pirkimo konkurso ir keleivių vežimo paslaugą pirkti vidinio sandorio būdu. Nauja tik tai, kad Plungės autobusų parkas nuo kitų metų įsipareigos gerokai didinti savo apsukas – savo autobusais aptarnauti kone visus miesto ir priemiesčio maršrutus.
Reikalui esant įmonė galės pasitelkti ir privatų vežėją, bet jam galės patikėti ne daugiau kaip 20 proc. visos ridos.
Iki šiol įmonė savo autobusais aptarnavo tik 40 proc. maršrutų. Likusiems samdė privatininkus. Norėdamas jų atsisakyti, Plungės autobusų parkas per metus turės įsigyti dar 10 autobusų.
Be to, naująja sutartimi siekiama ir kokybiškesnio keleivių aptarnavimo – kad autobusuose būtų įrengtos oro kondicionavimo sistemos, kelio ir vidaus salono vaizdo registratoriai, GPS sistemos, leidžiančios perduoti telemetrinius duomenis. O keleiviams turės būti suteikta galimybė autobuse naudotis nemokamu belaidžiu (Wi-Fi) interneto ryšiu. Šioms sąlygoms įgyvendinti įmonei duoti metai – iki 2021-ųjų spalio.
Gera žinia ir ta, kad keleivius ir toliau žadama vežti nemokamai. Savivaldybė, kaip ir iki šiol, kompensuos visas su tuo susijusias įmonės išlaidas. Atsiskaitoma ir toliau bus už autobusų nuvažiuotą kilometražą.
Priemiesčio maršrutams nustatytas 0,9 euro už kilometrą įkainis (toks galioja ir dabar), miesto – 1,11 euro (dabar yra 0,99 euro). Be to, numatyta galimybė šiuos įkainius pasibaigus metams indeksuoti.
Apie naujus autobusus nesvajoja
Būtent šie įkainiai, tiksliau – jų dedamosios, ir sukėlė daugiausiai diskusijų per Tarybos posėdį. Ne vienam opozicijoje esančiam politikui pasirodė keista, kad nauja sutartimi žadama pataisyti įmonės finansinius reikalus, nors mokėti jai už paslaugas ketinama tiek pat.
„Reikia suprasti, kad šie skaičiai labai pritempti prie norimų. Ir juos patvirtinus įmonės finansinės galimybės bus labai ribotos. Investicijoms skirta dalis mažės nuo 4-ių iki 2-jų centų už nuvažiuotą kilometrą. Ar to pakaks atnaujinti transportui ir įmonei būti gyvybingai? Reikia apie tai kalbėti“, – ragino Tarybos narys Tomas Raudys.
Atsakydamas Vietos ūkio skyriaus vedėjas Arvydas Liutika sutiko, kad apie naujus autobusus nėra ko svajoti, tačiau apynaujai, atitinkantys minėtuosius reikalavimus, tikrai bus įkandami. Tą patvirtino ir Plungės autobusų parko laikinasis direktorius Modestas Čeponkus. Pasak jo, bus perkami maždaug 8-erių metų senumo autobusai. Žadamos investicijos jau aptartos su lizingą galinčiais suteikti bankais.
Galios „ilgai ir nuobodžiai“
T. Raudžiui užkliuvo ir tai, kad į sutartį įtraukta nemažai reikalavimų, kurių įmonė realiai net negalės vykdyti.
„Esam pasiruošę skirti baudas, jei vairuotojas nesustos autobusų stotelėje. Imkim kad ir naująjį 4,5 kilometro ilgio maršrutą per sodų bendrijas, kur nėra nė vienos stotelės, o kas kilometrą vasarą stovi po bobutę su krepšeliu. Kaip ten reikės įgyvendinti šį sutarties punktą – bausti ar nebausti vairuotojo, jei sustos ne ten?“ – teiravosi politikas.
Bet A. Liutika jį ramino ir dėl to, žadėdamas, kad stotelės minėtame maršrute tikrai bus įrengtos: „Negi vilkinsim sutarties pasirašymą, kol atsiras tos stotelės? Visų pirma, turim turėti vežėją, ir kad jis būtų veiksnus, teikiantis kokybiškas paslaugas. Juo labiau kad pradėjom nemokamą vežimą, siekiam mažinti automobilių srautus. Tie reikalavimai įpareigos jį būti atsakingesniu, o visas kitas darbas bus daromas lygiagrečiai.“
„Ši sutartis bus lūžis Plungės autobusų parkui. Nesuprantu, kodėl jos nenorit?! Reikia tą daryti, nes toliau nebėra kur – per šitiek metų mes praktiškai likvidavom įmonę“, – nebevilkinti posėdžio ragino Tarybos narys Liudas Skierus.
Jam atsakydamas T. Raudys aiškino toli gražu neieškantis kabliukų, tik norintis, kad tiek pati sutartis, tiek į ją įtraukti keleivių vežimo įkainiai būtų „teisingi“, antraip didelis noras padėti įmonei gali atsisukti prieš ją pačią ir tapti akmeniu po kaklu.
Tokiu atveju, pasak jo, negelbės net ir sutartyje numatyta įkainių indeksacija, nes ji leidžia įkainį padidinti tik 1,5–2 procentais. „Ši kaina, kurią patvirtinsim, galios ilgai ir nuobodžiai. Ją keisti bus sunkoka“, – kalbėjo T. Raudys, bet sulaukė replikos, kad tiek šį, tiek kitus savo sprendimus Taryba bet kada gali keisti, jei tik mato tam reikalą.
Vežimas prieš arklį ar kiaušinis prieš vištą?
T. Raudžio bendrapartiečiui Česlovui Kerpauskui užkliuvo tai, kad naujoji keleivių vežimo sutartis dar nėra palaiminta Plungės autobusų parko valdybos. „Taip išeina, kad mes turim pritart, o valdyba net nėra mačiusi. Čia lyg vežimas prieš arklį pastatytas“, – komentavo jis.
„Kas pirma: višta ar kiaušinis?“ – alegorija į alegoriją atsakė administracijos direktorius Mindaugas Kaunas. Pasak jo, tvirtinti vežimo įkainius išskirtinai – Tarybos teisė.
„Valdyba apie šią sutartį buvo informuota, jos pirmininkas dalyvavo svarstant įkainius. O sutartis rengta darbo grupės, į kurią buvo įtraukti tiek Savivaldybės finansininkai, tiek teisininkai, tiek Vietos ūkio ir Viešųjų pirkimų skyrių specialistai. Kas norėjo, teikė pastabas. O galutinis sutarties variantas buvo parengtas ir pateiktas vakar. Galėjot išsinagrinėt“, – kalbėjo direktorius.
Išgirdęs tai meras Audrius Klišonis sutiko, kad Tarybos teisė yra tvirtinti įkainius, tačiau priminė ir jos teisę laiku susipažinti su visa žadama svarstyti informacija.
„Sprendimo projektas buvo paruoštas prieš dvi ar tris dienas. Tarybos nariams susipažinti ir išdiskutuoti šiandien buvo skirta 15 minučių. O juk kalbam apie dokumentą, su kuriuo „apsiženyje“ gyvensim 7 metus. Tai yra Tarybos narių negerbimas. Jūs galvojat, kad administracija gali daryt, ką nori?!“ – M. Kauną auklėjo meras.
Jis priminė, kad keleivių vežimo paslaugai Savivaldybė kasmet skiria po milijoną eurų. „Tai yra didžiuliai pinigai, todėl turim jausti atsakomybę priiminėdami tokius sprendimus“, – pridūrė.
„Noriu pritarti. Jūs, kaip tėvas, gerai pabarėt administraciją, nes ji dabar tuos kovidus skaičiuoja, o Autobusų parkui laiko nebėra – dėl to taip suvėlavo, – į auklėjamąjį chorą įsitraukė ir Tarybos narys Robertas Endrikas. – Bet šis sprendimas nėra kažkuo ypatingas – per kiekvieną Tarybą po kelis tokius vėluojančius patvirtinam. Balsuokim ir šįkart.“
Antrą kartą raginti nereikėjo, tad posėdžiui pirmininkaujanti Protokolo skyriaus vedėja suskubo skaičiuoti nuotoliniu būdu posėdžiaujančiųjų balsus. Po balsavimo paskelbta, kad naujajai sutarčiai pritarė 14 Tarybos narių, 8 susilaikė, o pasisakiusiųjų prieš nebuvo.
