Naujausios
Iniciatorė – Telšių rajono savivaldybė
Viešojoje erdvėje netrūksta informacijos apie žadamą įkurti Germanto regioninį parką. Nurodoma, kad jo iniciatorius buvo Telšių rajono savivaldybė. Esą reaguodama į vietos gyventojų siūlymus, ji dar 2022 metų spalį priėmė sprendimą „Dėl Germanto regioninio parko steigimo“ ir kreipėsi į Valstybinę saugomų teritorijų tarnybą su pasiūlymu pradėti parko steigimo procedūras.
Telšiškių iniciatyva neliko nepastebėta, juolab kad ji puikiai atliepia Europos Sąjungos (ES) gaires, reikalaujančias, kad iki 2030 metų ES teritorijoje turėtų būti saugoma bent 30 proc. sausumos ir 30 proc. jūrų ploto, o 10 procentų teritorijos turėtų būti taikoma griežta apsauga. Lietuva nuo šio reikalavimo kol kas gerokai atsilieka – šiuo metu saugoma tik 18,38 proc. šalies teritorijos.
Numatyta, kad preliminarios Germanto regioninio parko ribos galėtų orientuotis į arealą, jungiantį esamus Germanto kraštovaizdžio, Buožėnų ir Vilkaičių geomorfologinius draustinius.
Ministrų kabineto posėdyje patvirtinta, kad bus pradėta rengti naujojo regioninio parko planavimo schema ir jo funkcinių zonų ribos, buferinės apsaugos zonos ribos, priemonės ūkinės veiklos poveikiui apriboti.
Gali tikėtis kompensacijų
Siūlomo steigti parko teritorijoje yra apie 190 sodybų. Į ją patenka 4 draustiniai su 50 sodybų, taip pat apie 10,5 tūkst. hektarų valstybinių miškų ir apie tūkstantį hektarų privačių miškų.
Į Germanto regioninio parko teritoriją pateksiančios žemės savininkams pagal Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo ir Saugomų teritorijų įstatymo nuostatas bus apskaičiuojamos kompensacijos už nuostolius, patirtus dėl ūkinės veiklos apribojimų. Be to, kai kuriais atvejais gali būti siūloma privačią žemę išpirkti.
Paprastai žemės ūkio paskirties žemės išpirkti nesiūloma, nes žemės ūkio veikla turi būti tęsiama siekiant išsaugoti tradicinį agrarinį kraštovaizdį, o kompensacijos žemės savininkams skiriamos atsižvelgus į tai, ar reikia nutraukti suplanuotų projektų įgyvendinimą ar pakeisti žemės naudojimo pobūdį.
Gali būti siūloma išpirkti miškų ūkio paskirties privačią žemę, jeigu būtų teikiami pasiūlymai nustatyti naujas draustinių ar rezervatų zonas, lemiančias reikšmingus pagrindinių miško kirtimų praktikos pakeitimus arba visišką miškų ūkio veiklos nutraukimą.
Vyriausybės pažymoje už privačių miškų hektarą pasiūlyta mokėti nuo 2 iki 10 tūkst. eurų kompensaciją. Maksimali visiems privatiems miškams išpirkti reikiama suma, skaičiuojama, svyruotų nuo 2 iki 12 mln. eurų.
Tiesa, išpirkti bus galima tik „Natura 2000“ miškus, kurių tikslūs plotai paaiškės parko planavimo metu.
Įžiūri ir kitokią naudą
Planai steigti Germanto regioninį parką gerai žinomi Žemaitijos nacionalinio parko direkcijos vadovui, Plungės rajono savivaldybės tarybos nariui Ramūnui Lydžiui. Jis sakė konsultavęs Telšių rajono savivaldybę dėl parko steigimo.
Pasak R. Lydžio, didžioji dalis parko teritorijos drieksis Telšių rajono savivaldybėje, tačiau kliudys ir Plungės rajono pakraštį: į parką veikiausiai pateks Alsėdžių apylinkėse esantys Buožėnų ir Kantaučių apylinkėse – Vilkaičių geomorfologiniai draustiniai.
„Šie procesai inicijuoti atsižvelgiant į tai, kad daug labai vertingų teritorijų dabar nepatenka į Germanto ežero kraštovaizdžio draustinį – lieka už jo ribų. Siekiant jas išsaugoti ir reikalinga įsteigti Germanto regioninį parką“, – kalbėjo R. Lydis.
Jis sakė su Telšių rajono savivaldybės atstovais apsilankęs keliose dešimtyse sodybų, kurios galimai pateks į steigiamo parko teritoriją. Esą kai kurių gyventojų nusiteikimas dėl šios naujovės buvo skeptiškas, tačiau pabendravus, paaiškinus, kas laukia įsteigus parką, priešiškumo esą nebeliko.
„Daugiausiai klausimų kyla dėl miško naudojimo, – teigė Žemaitijos nacionalinio parko direktorius. – Priklausomai nuo to, kokie bus priimti sprendimai dėl steigiamo parko suzonavimo, gali atsirasti tam tikrų miško naudojimo apribojimų. O ūkininkavimo režimas nesikeis. Juk ir Žemaitijos nacionaliniame parke ūkininkaujama, taip pat ir miškai kertami, draudžiami tik plyni kirtimai, tačiau regioniniams parkams šis draudimas netaikomas. Bet atsiranda kitų ribojimų, pavyzdžiui – draudimas statyti vėjo jėgaines ar įrengti smėlio bei žvyro karjerus. Žmonėms šie aspektai yra svarbūs. Išgirdę apie tai, daugelis sutiko, kad Germanto regioninis parkas yra reikalingas.“
R. Lydžio teigimu, šiuo metu pradedamos rengti parko planavimo procedūros. Jos užtruks apie metus laiko. „Kviečiu gyventojus aktyviai sudalyvauti pačiame planavimo procese, teikti savo pastabas ir reikšti pastebėjimus. Baigiant parengti planą, kaip įprastai, bus numatytas viešinimas – plano pristatymas gyventojams, tačiau gal pavyks plano rengėjus įtikinti atvykti susitikti su suinteresuotais asmenimis ir anksčiau.“