
Naujausios
Lėšos viešosioms erdvėms
Daugeliui tikriausiai dar negirdėta sąvoka – dalyvaujamasis biudžetas – apibrėžia būdą kartu su gyventojais spręsti viešųjų lėšų panaudojimo klausimus, kai gyventojai patys siūlo idėjas Savivaldybei ir balsuodami renka labiausiai patikusias. Šito kasmet imasi vis daugiau savivaldybių, tad ir Plungė nutarė neatsilikti bei žengti koja kojon su naujovėmis.
Praėjusią savaitę vykusių Savivaldybės tarybos komitetų posėdžių metu Finansų ir biudžeto skyriaus vedėja Daiva Mažeikienė papasakojo, kaip pas mus žadama įgyvendinti dalyvaujamąjį biudžetą.
Siūloma, kad idėjas galės teikti asmenys nuo 18 metų, deklaravę gyvenamąją vietą Plungės rajone. Pasiūlymai turės būti nekomerciniai, susiję su viešosios infrastruktūros gerinimu, išskyrus gatvių, kelių ir jų elementų įrengimą, rekonstravimą ir remontą.
Didesnės apimties, iki 60 tūkst. eurų vertės, gyventojų pasiūlyti ir atranką įveikę projektai bus įgyvendinami per dvejus metus, mažos apimties – iki 20 tūkst. eurų – per vienerius metus. Tiesa, prieš tai jie turės įveikti du etapus. Pirmasis – administracinis vertinimas, kuomet Savivaldybės specialistai pagal savo kuruojamą veiklos sritį vertins, ar pateikti visi dokumentai, ar siūlymai atitinka Savivaldybės planus ir finansines galimybes, ar juos pateikė savivaldybės gyventojai.
Antras etapas – pirminį vertinimą įveikusių idėjų skelbimas Savivaldybės interneto svetainėje ir kvietimas balsuoti už jas internetu ar atvykus į vietą numatytu adresu.
Žalia šviesa – daugiausiai balsų surinkusioms idėjoms
Pasak D. Mažeikienės, kaimyninė Telšių savivaldybė yra nusimačiusi, kad skelbiamos idėjos turi surinkti bent pusę procento toje teritorijoje, kurioje siūloma įgyvendinti sumanymą, savo gyvenamąją vietą deklaravusių gyventojų balsų.
Tokia praktika siūlyta remtis ir Plungėje, tačiau Ūkio, ekologijos ir kaimo reikalų komiteto narys Česlovas Kerpauskas garsiai suabejojo, ar nereikėtų šią kartelę pakelti aukščiau.
Pasak jo, pasirinkus 0,5 proc. tokioj gyvenvietėj kaip Stalgėnai, turinčioj 200 gyventojų, užtektų tik 10-ies žmonių balsų. „Jei žmonėms reikės to projekto, jei jie supras, kad čia jiems gali būti skirti tie pinigai, jie rinksis ir balsuos. O dabar juokingai atrodo, kad 10 žmonių galės nuspręsti, reikia Stalgėnams to projekto ar ne.“
Kiti komiteto nariai siūlė neskubėti kelti kartelės, nes jau turima praktikos su seniūnaičių rinkimais, kai niekaip nepavyksta sukviesti žmonių išsirinkti savo atstovą. Tačiau Č. Kerpauskas laikėsi savo ir siūlė nusimatyti minimalią 5-ių proc. balsų ribą.
D. Mažeikienė suskaičiavo, kad tokiu atveju už vieną ar kitą pasiūlytą Plungėje žadamą įgyvendinti idėją reikėtų surinkti mažiausiai 1 900 plungiškių balsų. Dar kiek pasvarsčius, realu tai ar ne, galiausiai nutarta neskubėti apsispręsti, nes dalyvaujamojo biudžeto tvarką žadama tvirtinti gruodį. Tad dar yra laiko padiskutuoti ir susitarti.
Finansų ir biudžeto skyriaus vedėja dar pridūrė domėjusis, kiek lėšų skiria kitos savivaldybės tokioms gyventojų iniciatyvoms įgyvendinti. Esą pavyzdžių yra įvairių, sumos svyruoja nuo 10 iki 300 tūkst. eurų. O Plungės savivaldybė apsisprendė kitais metais tam skirti 100 tūkst. eurų.
„Kad tik fantazijos gyventojams nepritrūktų“, – palinkėjo Ūkio, ekologijos ir kaimo reikalų komiteto pirmininkė Daina Martišienė.
Rietavo savivaldybės patirtis
Šiemet Rietavo savivaldybė gyventojų iniciatyvoms įgyvendinti iš savo biudžeto skyrė 10 tūkst. eurų.
Kaip sakė projekto koordinatorė Daiva Jackūnienė, sulaukta devynių pasiūlymų, tačiau šeši iš jų neatitiko reikalavimų ir buvo pripažinti netinkamais. Balsavimui galiausiai pateiktos trys gyventojų iniciatyvos. Didžiausio palaikymo – 77 balsų – sulaukė diskgolfo Rietavo parke idėja. Tik 5 balsais mažiau surinko pasiūlymas tame pačiame parke įrengti daugiau suoliukų poilsiui, šiukšliadėžių. Trečioje vietoje liko sumanymas įrengti šunų vedžiojimo ir dresūros aikštelę – už jį balsavo 42 asmenys.
Rietavo savivaldybės administracija jau įgyvendino du daugiausiai palaikymo sulaukusius projektus – miesto parkas praturtėjo suoliukais ir šiukšliadėžėmis bei diskgolfo aikštele. Beje, čia jau vyko ir pirmosios šio smagaus užsiėmimo varžybos.
D. Jackūnienė sakė, kad iš pradžių tikėtasi didesnio gyventojų aktyvumo ir įsitraukimo ne tik teikiant idėjas, bet ir balsuojant už jas. Esą vėliau ne vienas prisipažino, kad juos atgrasė prašymas balsuojant pateikti savo asmens duomenis. Pasak projekto koordinatorės, šitai buvo reikalinga siekiant apsidrausti, jog balsuotų tik Rietavo savivaldybės gyventojai ir tik sulaukę 18-os metų, kaip numatyta tvarkoje.
Vis dėlto pirmasis blynas neprisvilo ir šis sumanymas neliko nepastebėtas. Esą net ir tos idėjos, kurios šiemet nepraėjo atrankos, nėra nukištos į stalčių ir jau pačios seniūnijos diskutuoja apie šiuos gyventojų sumanymus, ieško būdų jiems įgyvendinti.
„Iš pradžių, kai tik pradėjome domėtis, kas yra tas dalyvaujamasis biudžetas, išvis buvo tamsus miškas. Atliktas tarptautinis tyrimas parodė, kad gyventojai apskritai sunkiai įsivaizduoja ir suvokia, kaip gali prisidėti prie viešųjų finansų valdymo. Iki šiol vyrauja toks žmonių požiūris, kad maždaug Savivaldybė lai daro, o mes pažiūrėsim ir kritikuosim. Bet ši nuostata pamažu keičiasi, ateina suvokimas, jog galima ir reikia įsitraukti“, – pabrėžė D. Jackūnienė.