Gyventojus siūlo iškeldinti, daugiabutį – griauti

Pla­na­vo re­no­vuo­ti, o ne griau­ti

Apie Bi­rutės g. 10 su­si­da­riu­sią si­tua­ciją pirmą­kart vie­šai pra­bil­ta lapk­ri­čio vi­du­ry­je vy­ku­sio Plungės ra­jo­no sa­vi­val­dybės ta­ry­bos Ūkio, eko­lo­gi­jos ir kai­mo rei­kalų ko­mi­te­to po­sėdžio me­tu. Į ko­mi­te­to na­rius kreipę­sis Vie­tos ūkio sky­riaus vy­riau­sia­sis spe­cia­lis­tas Ka­zys Mi­lie­rius klausė jų nuo­monės, kokį spren­dimą priim­ti dėl šio dau­gia­bu­čio.
„Gy­ven­to­jai prie­š de­šimt­metį bu­vo ska­ti­na­mi ini­ci­juo­ti re­no­va­ciją, bet ta­da ne­priėmė rei­ka­lin­go spren­di­mo. Tu­riu 2019 metų pa­sta­to ap­žiū­ros aktą, ja­me re­ko­men­duo­ja­ma re­mon­tuo­ti stogą, sie­nas ir pa­ma­tus, kons­ta­tuo­ja­ma, kad sto­go vėja­lentės su­pu­vu­sios, liet­vamzd­žiai de­for­muo­ti, ap­ka­las su­puvęs, da­žai nu­blukę. Kitų metų stebė­ji­mai pa­našūs, re­ko­men­duo­ta ap­šil­tin­ti na­mo sie­nas ir įreng­ti ap­dailą“, – dėstė spe­cia­lis­tas.
Pa­sak jo, namą ad­mi­nist­ruo­jan­čio „Plungės būsto“ ini­cia­ty­va per­nai bu­vo pa­reng­tas dau­gia­bu­čio at­nau­ji­ni­mo in­ves­ti­cijų pla­nas, ta­čiau Būsto ener­gi­jos tau­py­mo agentū­ra jo ne­pat­vir­ti­no, nu­ro­dy­da­ma, kad būti­na pa­keis­ti pa­sta­to pa­skirtį iš bend­ra­bu­čio į dau­gia­bu­čio.
Su pa­na­šiais trukd­žiais „Plungės būstas“ su­si­dūrė ruoš­da­ma­sis re­no­vuo­ti vie­nin­telį Plungė­je esantį de­vy­naukštį. Ta­da taip pat te­ko keis­ti šio sta­ti­nio pa­skirtį, mat jis ir­gi bu­vo re­gist­ruo­tas kaip bend­ra­bu­čio ti­po.
Tai­gi pa­tir­ties at­lie­kant to­kias pro­cedū­ras ši Sa­vi­val­dybės įmonė jau tu­ri, tad ir Bi­rutės g. 10-ojo dau­gia­bu­čio gy­ven­to­jai tikė­jo­si, kad dėl pa­skir­ties kei­ti­mo di­de­lių pro­blemų ne­kils. Vis dėlto ne­ži­nia kam ki­lo min­tis pra­dėtą re­no­va­ci­jos pro­cesą pri­stab­dy­ti ir vie­toj jo ini­ci­juo­ti kitą – pa­sta­to pri­pa­ži­ni­mo ava­rinės būklės.


Eks­per­tizės iš­va­dos – trum­pos ir glaus­tos

„Tiek Sa­vi­val­dybės ad­mi­nist­ra­ci­ja, tiek „Plungės būstas“ turė­jo­me įta­rimų dėl šio pa­sta­to sto­vio, todėl nu­sprendė­me, kad tiks­lin­ga at­lik­ti pa­sta­to eks­per­tizę“, – ko­mi­te­tui pa­teik­ta­me raš­te dėstė K. Mi­lie­rius.
Kad ko­mi­te­to na­riams būtų leng­viau su­si­da­ry­ti nuo­monę apie si­tua­ci­jos rim­tumą, jiems bu­vo pa­teik­tos ir „Plungės būsto“ už­sa­ky­mu at­lik­tos eks­per­tizės iš­va­dos. Būtent šis do­ku­men­tas ga­li be namų pa­lik­ti net 8-ias šei­mas, todėl ver­ta ati­džiau pa­si­gi­lin­ti, ką to­kio iš­vy­do į Plungę at­vykęs eks­per­tas, kad nu­tar­ta im­tis ši­to­kių dras­tiškų prie­mo­nių.
UAB „Pas­tatų konst­ruk­ci­jos“ iš­va­do­se dėsto­ma, kad, at­lie­kant 1935 m. sta­ty­to pa­sta­to tech­ninės būklės įver­ti­nimą, gy­ven­to­jai skundė­si la­bai blo­ga in­ži­ne­ri­nių sis­temų būkle. Ver­ti­nant pa­ma­tus nu­sta­ty­ta, kad pa­sta­to sėdimų neuž­fik­suo­ta, ta­čiau pa­matų, ypač iš kie­mo pusės, tech­ninė būklė blo­ga, todėl rei­ka­lin­gas jų re­mon­tas. Ko­kios konk­re­čiai pa­matų bėdos nu­sta­ty­tos, eks­per­tas ne­de­ta­li­za­vo.
Bet skai­to­me to­liau. Ra­šo­ma, kad sta­ti­nys yra rąsti­nis, sienų ap­ka­li­mai su­trūniję, dau­ge­ly­je vietų at­šokę, pro at­šo­ku­sias len­tas ma­ty­ti, kad rąstų tech­ninė būklė yra la­bai blo­ga. Pri­de­da­ma, kad pa­sta­tas yra gy­ve­na­mas, todėl ap­ka­li­mai ne­bu­vo ar­do­mi, va­di­na­si, rąstų būklė ver­tin­ta tiek vie­noj ki­toj vie­toj žvilg­te­lint į ply­šius pro at­šo­ku­sias len­tas.
Dar įdo­mesnė iš­va­da pa­da­ry­ta apie sto­go būklę. Kons­ta­ta­vus, kad jis yra dviš­lai­tis ir ap­kal­tas ši­fe­riu (tas ir ne eks­per­tui aiš­ku), to­liau pri­de­da­ma, kad „ty­rimų me­tu ga­li­my­bių pa­tek­ti į pa­stogę ne­bu­vo ras­ta“.
To­liau – ke­lios trum­putės iš­va­dos, ku­rių es­minė turbūt ši: „Pas­ta­tas ir jo konst­ruk­ci­jos stip­riai su­si­dėvėję, jo tech­ninė būklė ver­ti­na­ma kaip blo­ga ir pa­sta­tas ver­ti­na­mas kaip ava­ri­nis“. Pri­de­da­ma 14 lapų pa­sta­to išorės ir vi­daus pa­talpų nuo­traukų, iš ku­rių nė vie­na neatsk­leid­žia, kas konk­re­čiai ke­lia pa­vojų čia gy­ve­nan­čiųjų gy­vy­bei bei svei­ka­tai bei dėl ko būti­na sku­biai ap­leis­ti šias gy­ve­na­mas pa­tal­pas.


Eks­per­tizė ar pa­si­vaikš­čio­ji­mas po kiemą?

Kad būtent taip bu­vo at­lie­ka­ma jų gy­ve­na­mo na­mo eks­per­tizė – pa­si­dai­rius po kiemą ir ko­ri­do­rius, „Že­mai­čiui“ pa­liu­di­jo ir pa­tys šio dau­gia­bu­čio gy­ven­to­jai. Vi­si kal­bin­ti pa­tvir­ti­no, kad nie­kas į jų bu­tus ne­si­beldė ir pa­ro­dy­ti vi­daus pa­talpų ne­prašė. Vie­nas ki­tas pri­si­minė matęs kaž­kokį žmogų vaikš­tinė­jant po kiemą, dai­ran­tis ap­lin­kui.
„Ko­kia eks­per­tizė?! Te­gul ne­juo­ki­na. At­siuntė eks­pertą to­kių pa­čių metų, kaip tas mūsų na­mas. Pa­ma­čiu­si išė­jau į kiemą pa­klaus­ti, kas jis toks ir ką čia vei­kia. Sa­ko, Sa­vi­val­dybė už­sakė ir dar nu­rodė, jog tu­ri būti įver­tin­ta kuo blo­giau­siai“, – dėstė vie­na gy­ven­to­ja.
Žmonės stebė­jo­si, kaip tas eks­per­tas galė­jo įver­tin­ti rąstų būklę, jei nie­kur jų ne­si­ma­to, o ir me­di­nių ap­ka­limų nei plėšė, nei pjovė. Esą tas pa­ts ir su pa­ma­tais – 
už­metęs akį pa­rašė, kad rei­kia re­mon­tuo­ti, o sto­go net ne­li­po pa­žiūrė­ti.
„Ir Sa­vi­val­dybė už to­kius raš­tus pi­ni­gus mo­ka?! Kiek­vie­nas sta­ty­bo­se bent šiek tiek nu­si­ma­nan­tis vy­ras dar ne tiek pri­ra­šytų, nė mokėt ne­reikėtų“, – juokė­si gy­ven­to­jai. Tik štai pra­kal­bus apie ne­gandą, ku­rią jiems užt­raukė to­kios eks­per­to iš­va­dos, juo­kai kaip­mat iš­ga­ra­vo.
Žmonės pik­ti­no­si ir laik­raš­ty­je per­skai­ty­ta ži­nia, ne­va jie ne sykį at­si­sakė re­no­va­ci­jos, tad da­bar tik pa­tys kal­ti, jog su­si­laukė me­to, kai ne­bėra ką re­mon­tuo­ti, be­lie­ka tik griau­ti.
„Nie­kas mums ne­si­ūlė re­no­va­ci­jos. Mes pa­tys jau kiek metų pra­šėm. Bu­vom pa­ra­šus su­rinkę, ne­šėm pra­šy­mus, kad tik tvar­kytų, žiūrėtų ką nors. Sykį jau bu­vo pa­skelb­ta laik­raš­ty, kad įtraukė mus į sąrašą, bet nu­plaukė kaž­kaip. Vėl ju­di­nom, pra­šėm, į Sei­mo narį ne vieną kreipėmės, bet jo­kio konk­re­taus at­sa­ky­mo ne­ga­vom“, – ap­mau­do ne­slėpė du de­šimt­me­čius šia­me na­me gy­ve­nan­ti mo­te­ris.
„Kam rei­kia me­luo­ti, kad re­no­va­ci­jos nie­kas ne­norė­jo“, – ir py­ko, ir to­kia Sa­vi­val­dybės po­zi­ci­ja stebė­jo­si ki­ta mo­te­ris. Pa­sak jos, tas pa­ts K. Mi­lie­rius da­ly­va­vo vie­na­me su­si­rin­ki­me, gra­žiai žadė­jo, kad bus tvar­ko­ma. Esą žmonės tikė­jo ir laukė, o da­bar yra juo­di­na­mi.


„Iš­kart pa­sakė: jei griaus – tik dėl skly­po“

„Vie­nas Sei­mo na­rys per­nai čia bu­vo. Ap­vaikš­čio­jo, ap­žiūrė­jo. Sa­ko: pa­ma­tai ge­ri, rei­kia tik stogą su­re­mon­tuot, sie­nas ap­kalt nau­jai. Ir buvęs „Plungės būsto“ di­rek­to­rius Aud­rius Ša­pa­las lankė­si. Gra­žiai pa­kalbė­jo, ne­va pil­nai re­no­vuos, čia gy­ve­nan­tie­ji galės vir­tuvę at­si­da­lin­ti, kad po sa­vo kampą turėtų“, – pri­si­minė be­ne il­giau­siai – jau 45-erius me­tus – šia­me pa­sta­te gy­ve­nan­ti Da­nutė. Ir pa­kar­to­jo iš minėto Sei­mo na­rio iš­girs­tus žod­žius: „Jei­gu jau griaus, tai ži­no­kit, kad kaž­kam pri­reikė šio skly­po.“
„Skam­bi­nau į Sa­vi­val­dybę ir iš­gir­dau, kad „Plungės būstas“ mūsų jau at­si­sakė. Sakė, kad griaut ruo­šia­si. Ra­šy­siu, kad man duotų kitą butą. Kaip ga­li ant gatvės pa­likt žmo­nes?! Nesą­monė...“, – ran­ko­mis skėsčio­jo ko­ri­do­riu­je su­tik­ta An­gelė. Mo­te­ris su sūnu­mi gy­ve­na tre­čia­me – man­sar­di­nia­me – pa­sta­to aukš­te ir pa­tvir­ti­no tu­rin­ti var­go dėl kiau­ro sto­go. Be to, bai­mi­na­si, jog ne­laimę ga­li pri­šauk­ti dau­gybę metų ne­va­ly­tas ka­mi­nas. Vis dėlto sakė į su­si­klos­čiu­sią si­tua­ciją žiū­rin­ti ra­miai – ti­kin­ti, kad vald­žia ne­pa­liks žmo­nių bėdo­je, skirs jiems ki­tus būstus gy­ven­ti.


Nu­si­pir­ko katę mai­še

1935 m. sta­ty­ta­me dau­gia­bu­ty­je iš vi­so yra 14 būtų. 6 iš jų pri­klau­so Sa­vi­val­dy­bei kaip so­cia­li­niai būstai, bet vieną ti­ki­ma­si par­duo­ti gruodį vyk­sian­čia­me auk­cio­ne. Vie­nas toks auk­cio­nas vy­ko ir lapk­ri­čio vi­du­ry­je. Ir buvęs sėkmin­gas – bu­tas iš­ke­lia­vo pri­va­ti­nin­ko nuo­sa­vybėn. Kaip in­for­ma­vo Sa­vi­val­dybės Tur­to sky­rius, pirkė­jas bu­vo in­for­muo­tas, kad at­lik­ta pa­sta­to eks­per­tizė ir ža­da­ma įre­gist­ruo­ti jį kaip ava­rinės būklės, ta­čiau ši de­talė ne­pa­keitė jo no­ro pirk­ti butą.
Dar vie­nas toks san­do­ris įvy­ko pra­ėjusį pa­va­sarį – butą Bi­rutės g. 10-ame dau­gia­bu­ty­je iš Sa­vi­val­dybės įsi­gi­jo daug metų jį nuo­ma­vu­sis mo­te­ris. Prie­šin­gai nei minė­to auk­cio­no lapk­ri­čio vi­du­ry­je at­ve­ju, ši pirkė­ja apie ga­li­ma ava­rinę pa­sta­to būklę in­for­muo­ta ne­bu­vo.
Apie šį at­vejį ne­ma­žai dis­ku­tuo­ta ir minė­to Ūkio, eko­lo­gi­jos ir kai­mo rei­kalų ko­mi­te­to po­sėdžio me­tu.
„Mes pa­tys su­kėlėm so­cia­li­nio būsto nuo­mą, kad ska­tin­tu­me žmo­nes iš­si­pirk­ti to­kius bu­tus. Ir vie­nas žmo­gus su­gal­vo­jo tą pa­da­ry­ti, iš­si­pir­ko ge­gužę dviejų kam­ba­rių butą, o da­bar jūs sa­kot, kad ke­lis me­tus įtarėt, jog pa­sta­tas ava­rinės būklės. Gal reikė­jo žmogų įspėti, jog pla­nuo­ja­mos to­kios pro­cedū­ros. Nes da­bar jis tie­sio­gi­ne to žod­žio pra­sme nu­si­pir­ko bėdą“, – tokį Sa­vi­val­dybės ad­mi­nist­ra­ci­jos poelgį su­kri­ti­ka­vo ko­mi­te­to pir­mi­ninkė Dai­na Mar­ti­šienė.
Ban­dy­da­ma at­rem­ti kri­tiką Sa­vi­val­dybės spe­cia­listė aiš­ki­no, kad par­da­vi­mo auk­cioną rengęs Tur­to sky­rius pa­pras­čiau­siai ne­ži­no­jo, jog Vie­tos ūkio sky­rius ini­ci­juos pa­sta­to eks­per­tizę. Kaip sa­ko­ma, de­šinė ne­ži­no­jo, ką vei­kia kairė. Ir mo­te­ris pir­ko butą tikė­da­ma, jog pa­statą tuoj tuoj re­no­vuos.


„Taupėm ne vie­ne­rius me­tus“

Praė­ju­sią sa­vaitę „Že­mai­čiui“ lan­kan­tis Bi­rutės g. 10-ame dau­gia­bu­čia­me na­me pa­vy­ko su­si­tik­ti ir pa­kal­bin­ti šią mo­terį. Jei ne ši­taip su­si­klos­čiu­si si­tua­ci­ja, ji da­bar galbūt džiaugtų­si ne­se­niai įsi­gy­tu bu­tu, bet tą džiaugsmą ap­temdė ne­se­niai in­ter­ne­te per­skai­ty­ta nau­jie­na, jog pa­statą siū­lo­ma griau­ti.
Ji ne­slėpė, kad spren­dimą įsigyti butą, kurį iš Sa­vi­val­dybės nuo­mo­jo­si ne vieną de­šimt­metį, lėmė smar­kiai pa­di­din­ta nuo­mos kai­na. Esą kai šis mėne­si­nis mo­kes­tis, iki tol siekęs 70 eurų, per­si­ri­to per 100, pa­teikė pra­šymą iš­si­pirk­ti butą.
„Ta­da nė kal­bos ne­bu­vo, kad da­rys eks­per­tizę ar kad reikės griau­ti. Re­gistrų cent­ro iš­ra­še bu­vo pa­ra­šy­ta, kad na­mo nu­si­dėvėji­mas – 67 pro­cen­tai. Taupėm ne vie­ne­rius me­tus. Su vy­ru ne mi­li­jo­nus už­dir­bam, o jei ir už­dirb­tu­me, ne­gy­ven­tu­me to­kia­me na­me“, – dėstė ji.
Ta­pu­si teisė­ta bu­to sa­vi­nin­ke ėmė domė­tis, ka­da gi to­ji žadė­to­ji re­no­va­ci­ja bus. Esą būtent ta­da ir pa­si­dėjo vis­kas: „Va­sarą at­ėjo Kau­nas (Sa­vi­val­dybės ad­mi­nist­ra­ci­jos di­rek­to­rius Min­dau­gas Kau­nas – aut.), ap­vaikš­čio­jo, ap­žiūrė­jo. Sa­ko, gra­žioj vie­toj gy­ve­nat. Ir at­siuntė tą eks­pertą...“
Plun­giškė stebė­jo­si, kodėl stai­ga su­si­rūpin­ta na­mo būkle, jei iki tol nie­kam jis neužk­liū­da­vo, esą net kvie­čia­mi „Plungės būsto“ at­sto­vai re­tai čia koją kel­da­vo.
„Tris­de­šimt metų čia gy­ve­nu, nie­kam nerūpė­jo. Nors ir so­cia­li­niam būste gy­ve­nau, pa­tys re­mon­tus pa­si­darėm, lan­gus pa­si­keitėm. Jei ko ir pra­šy­da­vom, at­sa­ky­mas vi­sad būda­vo tas pa­ts – nėra pi­nigų. O juk ši­tiek metų už nuo­mą Sa­vi­val­dy­bei mokė­jom. Aš iš­si­pir­kau, man jau ne­be­kai­nuo­ja, bet va kai­mynė ir da­bar per mėnesį po 150 eurų pa­klo­ja.“
Mo­te­ris sakė ne­ke­ti­nan­ti tylė­ti ir pa­si­duo­ti stum­do­ma. Jei Sa­vi­val­dybė nu­spręs žmo­nes va­ry­ti lauk iš jų namų, išei­sian­ti tik su sąly­ga, kad jai bus par­ūpin­tas ki­tas, ne pra­stes­nis būstas. Jei ne – tei­sybės ieš­kosianti teis­me.
„Vy­ras dir­ba Klaipė­doj, pa­sa­ko­jo, kad kaž­koks dau­gia­bu­tis ten be­rods ge­le­žin­ke­liui trukdė, tai griovė jį, bet žmonėms at­ly­gi­no, davė, kur gy­vent. Ir čia taip tu­ri būti“, – įsi­ti­ki­nu­si ji.


Jei ne­su­tiks kraus­ty­tis, galės re­mon­tuo­ti

Koks spren­di­mas bus priim­tas dėl šio pa­sta­to, kol kas neaiš­ku. Po minė­to­jo Ūkio, eko­lo­gi­jos ir kai­mo rei­kalų ko­mi­te­to po­sėdžio Sa­vi­val­dybė įpa­rei­go­jo „Plungės būstą“ or­ga­ni­zuo­ti su­si­rin­kimą ir in­for­muo­ti Bi­rutės g. 10-ojo na­mo gy­ven­to­jus apie eks­per­tizės iš­va­das ir siū­lo­mus spren­di­mus.
„Įre­gist­ra­vus ava­rinę būklę pa­sta­te gy­ven­ti ne­ga­li­ma, nes tai pa­vo­jin­ga svei­ka­tai ar net gy­vy­bei. Sa­vi­val­dybė sa­vo nuo­mi­nin­kus turėtų iš­kel­ti su­teik­da­ma jiems ki­tus so­cia­li­nius būstus, o pri­va­čių butų sa­vi­nin­kai spręstų sa­va­ran­kiš­kai, ką da­ry­ti. Ava­ri­nia­me na­me gy­ven­ti, dar kartą pa­si­kar­to­siu, tik­rai ne­ga­li­ma“, – pa­brėžė K. Mi­lie­rius.
Tie­sa, ga­li­ma ir ki­ta išei­tis. Esą jei žmonės ne­su­tiks iš­si­kel­ti, jiems bus pa­si­ūly­ta ini­ci­juo­ti sta­ti­nio ka­pi­ta­linį re­montą, tik štai jo kaš­tai bus dvi­gu­bai bran­ges­ni nei re­no­va­ci­jos, o su­re­mon­ta­vus sta­tinį ka­pi­ta­liš­kai, su­tvir­ti­nus jo konst­ruk­ci­jas, dar reikės at­lik­ti ir re­no­va­ciją: ap­šil­tin­ti sie­nas, pa­keis­ti ap­dailą, lan­gus ir du­ris, sto­go dangą. Va­di­na­si, jau ir taip gy­ven­to­jams sun­kiai įkan­da­mi re­no­va­ci­jos kaš­tai ga­liau­siai išaugtų tri­gu­bai.
Galbūt ne­norė­da­mas, kad si­tua­ci­ja at­ro­dytų to­kia be­vil­tiš­ka, kaž­kas iš po­sėdžia­vu­siųjų pa­si­ūlė dar po­rą ga­limų išei­čių ža­da­miems iš­kel­din­ti pri­va­čių butų sa­vi­nin­kams – sto­ti į eilę so­cia­li­niam būstui gau­ti (nors, kaip ži­nia, jo ga­li tek­ti lauk­ti ne me­tus ir ne dve­jus) ar­ba... par­duo­ti sa­vo bu­tus rin­kos kai­na.
Dau­ge­lis po­sėdžia­vu­siųjų tokį siū­lymą pa­si­ti­ko iro­niš­komis šyp­se­nomis, ta­čiau ar neat­si­tiks taip, kad būtent šis sce­na­ri­jus, „at­si­tik­ti­nai“ su­si­klos­čius pa­lan­kioms ap­lin­kybėms, ir iš­si­pil­dys. Ir po ke­le­rių metų ko­kio ap­suk­raus vers­li­nin­ko rūpes­čiu vie­toj šio se­no me­di­nu­ko iš­kils mo­der­nus biurų pa­sta­tas, stik­linė­mis vit­ri­no­mis žvel­gian­tis į vaiz­din­gus Bab­run­go vin­gius. O čia gyvenusiems beliks tik nuoskaudos pardavus už grašius.