Gyvūnų prieglauda tapo politinių rietenų arena

„Plungės pri­glaus­tukų“ nuo­trau­ka
Įstai­ga žie­mo­jo šil­dy­da­ma­si elekt­ra, ta­čiau to­kios pra­ban­gos tei­gia sau leis­ti ne­be­ga­lin­ti
Praė­jusį ru­denį už­si­mez­gu­si gra­ži Plungės ra­jo­no sa­vi­val­dybės ad­mi­nist­ra­ci­jos ir nau­jai įkur­tos įstai­gos „Plungės pri­glaus­tu­kai“ bend­rystė pra­ėjusį sa­vait­galį bu­vo pa­lai­do­ta po vie­šo san­ty­kių aiš­ki­ni­mo­si pa­maz­go­mis. Beg­lo­biais gyvū­nais be­si­rūpi­nan­ti įstai­ga, ne­ga­vu­si iš Sa­vi­val­dybės pa­ra­mos šil­dy­mo sis­te­mai įsi­reng­ti, iš­lie­jo sa­vo nuo­skaudą so­cia­li­nia­me tink­le „Fa­ce­book“, o ta­da ir pra­si­dėjo...

Iš­gelbė­jo per 100 gyvūnų
Apie tai, kad iš Sa­vi­val­dybės „Plungės pri­glaus­tukų“ nuo­mo­ja­mo­se pa­tal­po­se Sa­lantų gatvė­je žūtbūt rei­kia įreng­ti šil­dy­mo sis­temą, pra­dėta kalbė­ti va­sa­rio vi­du­ry­je per Plungės ra­jo­no sa­vi­val­dybės ta­ry­bos Eko­no­mi­kos, fi­nansų ir biud­že­to ko­mi­te­to po­sėdį.
Į šį ko­mi­tetą fi­nan­sinės pa­ra­mos krei­pu­sis įstai­gos įkūrėja Jur­gi­ta Juk­ne­vi­čiūtė-Do­mar­kienė pa­sa­ko­jo, kad pir­mie­ji be­na­miai ke­tur­ko­jai iš Sa­vi­val­dybės už sim­bo­linę vie­no eu­ro per mėnesį kainą nuo­mo­ja­mo­se pa­tal­po­se ap­si­gy­ve­no pra­ėju­sio rugsė­jo vi­du­ry­je.
„Ten vis­ko trūko. Su­sit­varkė­me san­tech­niką, pa­si­jungėm van­denį. Il­gai mums užt­ru­ko elekt­ros įve­di­mas, pa­si­statėm boi­lerį šil­tam van­de­niui, vo­nią gyvūnė­liams mau­dy­ti, tu­rim jau ir skal­byklę“, – var­di­no pa­da­ry­tus dar­bus.
Šiuo me­tu įstai­ga įren­ginė­ja ap­tva­rus, kad vie­nam kam­ba­ry galėtų ap­gy­ven­din­ti po ke­lis gyvū­nus. Be to, tvar­ko­mas ne tik pa­grin­di­nis pa­sta­tas, bet ir ga­ra­žas. Jį ap­šil­ti­nus da­ro­mi nar­vai ka­ti­nams. Be­li­ko pa­si­keis­ti du­ris, ir ga­ra­žas bus vi­siš­kai pri­tai­ky­tas be namų li­ku­siems ir naujų šei­mi­ninkų ieš­kan­tiems murk­liams.
„Dar tu­ri­me ka­ran­ti­no pa­tal­pas, į ku­rias visų pir­ma ir pa­ten­ka gyvū­nai. Iš ten jie ke­liau­ja pas ve­te­ri­na­rus, kur yra nu­kir­mi­na­mi, nu­blu­si­na­mi, at­lie­ka­mi vi­ru­si­niai tes­tai, skie­pi­ja­mi, či­puo­ja­mi, kast­ruo­ja­mi ar ste­ri­li­zuo­ja­mi. Kai jau yra pa­sveikę, ieš­ko­me jiems namų“, – to­liau pa­sa­ko­jo mo­te­ris.
Pa­sak jos, nuo rugsė­jo iki va­sa­rio vi­du­rio „Plungės pri­glaus­tu­kai“ iš gatvės ar ki­tos jiems ne­tin­ka­mos ap­lin­kos jau pa­ėmė ir pri­glaudė 110 gyvūnų.
Džiu­gi ži­nia ta, kad nė vie­nas iš jų il­gai neuž­si­bu­vo Sa­lantų gatvė­je – vi­siems sėkmin­gai ras­ti nau­ji na­mai. Nors įstai­gos di­rek­torė pa­brėžė, kad gyvū­nai ne­da­li­ja­mi į kairę ir į de­šinę. Esą sie­kia­ma su­si­pa­žin­ti su be­si­krei­pian­čiai­siais, įsi­ti­kin­ti, kad jie galės už­tik­rin­ti tin­ka­mas sąly­gas nau­jam au­gin­ti­niui.
„La­bai šal­ta pas mus“
J. Juk­ne­vi­čiūtė-Do­mar­kienė pa­si­džiaugė ir tuo, kad prie įstai­gos yra pri­si­jungę ne­ma­žai ak­ty­vaus jau­ni­mo, ku­ris sa­va­no­riau­ja ir pa­de­da pri­žiū­rint gyvū­nus. Taip pat ieš­ko­ma įmo­nių, ku­rios galėtų pa­rem­ti. Pa­sak mo­ters, „Plungės pri­glaus­tu­kai“ gy­vuo­ja vien tik iš žmo­nių ir įmo­nių paau­kotų pi­nigų.
Ir į Sa­vi­val­dybę J. Juk­ne­vi­čiūtė-Do­mar­kienė kreipė­si tikė­da­ma­si pa­ra­mos. „La­bai šal­ta pas mus. Bandė­me šil­dy­tis elekt­ri­niais ra­dia­to­riais. Ir nors šil­dom la­bai mi­ni­ma­liai, tik tuos gyvū­nus, ku­rie išo­pe­ruo­ti, bet sąskai­tos už elektrą atei­na la­bai di­delės. Jei vi­so­se pa­tal­po­se lai­ky­tu­me įjung­tus tuos ra­dia­to­rius, per mėnesį vien elekt­rai iš­leis­tu­me tūkstantį eurų. Tai gal­vo­jam, kad ge­riau vieną kartą in­ves­tuo­ti į šil­dy­mo sis­temą ir po to šil­dy­tis pi­giau.“
Mo­te­ris sakė su­ta­ru­si su „Eu­ro­sis­te­ma“, kad ji įrengs šil­dy­mo sis­temą. Tik tam, ži­no­ma, rei­kia lėšų. Įmonės pa­reng­ta darbų sąma­ta bai­gia­ma 8,7 tūkst. eurų su­ma – tiek esą rei­kia šil­dy­mo sis­te­mai įreng­ti. Sa­vi­val­dybės pra­šy­ta prie darbų pri­si­dėti 5-iais tūkst. eurų.
Nuo­monės iš­sis­kyrė
Ko­mi­te­to pir­mi­nin­kas Ado­mas Za­muls­kis pa­tvir­ti­no, kad  „Plungės pri­glaus­tu­kai“ iš­ties šąla. Sakė dieną prie­š tai kar­tu su Sa­vi­val­dybės ad­mi­nist­ra­ci­jos di­rek­to­riu­mi Min­dau­gu Kau­nu lankę­si įstai­go­je ir sa­vo aki­mis įsi­ti­ki­no, kaip ji gy­vuo­ja. Bet pri­tar­ti pra­šomų lėšų sky­ri­mui jis ne­skubė­jo – pri­minė, kad pa­gal­bos ge­ros va­lios žmo­nių jau pra­šiu­siai įstai­gai paau­ko­ta ga­na ne­ma­ža su­ma pi­nigų. Ir to esą tik­rai už­teks dar­bams pra­dėti, o atei­ty, at­si­ra­dus pa­pil­do­mai lėšų, Sa­vi­val­dybė jų tik­rai skirs šiam rei­ka­lui.
„Prieš po­rą mėne­sių na­mie pa­si­kei­čiau šil­dy­mo sis­temą ir pas ma­ne yra ge­ros ko­kybės 30 ki­lo­vatų gra­nu­li­nis ka­ti­las su 1,5 ku­bo tal­pa au­to­ma­ti­zuo­tam užk­ro­vi­mui. Ga­li at­va­žiuo­ti kad ir šian­dien ir vež­tis iš kar­to“, – pa­si­ūlė ko­mi­te­to na­rys Liu­das Skie­rus.
O ko­mi­te­to na­rys Ai­das Kėsas ra­gi­no ne­bea­tidė­ti šio klau­si­mo ir jau da­bar pro­to­ko­li­niu spren­di­mu skir­ti lėšų įstai­gai, kad nei jo­je dir­ban­tie­ji, nei be­si­glaud­žian­tie­ji ne­be­šaltų. „Gal ne 5 tūkstan­čių be­reikės, gal už­teks ir 3-jų. Pa­žymė­ti (kad ski­riam – aut.) iki 3 tūkst. eurų pa­gal po­reikį, ir mums ne­be­reikės grįžti prie to klau­si­mo“, – kalbė­jo jis.
M. Kau­nas taip pat pa­sa­ko­jo buvęs įstai­gos nuo­mo­ja­mo­se pa­tal­po­se ir matęs, ko­kio­mis sąly­go­mis dir­ba­ma. „Ra­sim tik­rai kaž­kokį spren­dimą“, – pa­žadė­jo di­rek­to­rius, o ko­mi­te­to pir­mi­nin­kas A. Za­muls­kis pa­prašė jo, kai tik bus nau­jienų, in­for­muo­ti Ta­ry­bos na­rius, kas nu­spręsta.
Do­va­nos at­si­sakė
Ta­čiau jau ne­tru­kus nau­jau­sią in­for­ma­ciją, tik ne Ta­ry­bos na­riams, o vi­siems, kas se­ka „Plungės pri­glaus­tukų“ veiklą feis­bu­ke, šia­me so­cia­li­nia­me tink­le pa­teikė pa­ti J. Juk­ne­vi­čiūtė-Do­mar­kienė.
Mo­te­ris rašė, kad „me­ro Aud­riaus Kli­šo­nio pa­drąsin­ta ir pa­ra­gin­ta“ kreipė­si į Sa­vi­val­dybę pra­šy­da­ma pa­dėti įsi­reng­ti šil­dy­mo sis­temą.
„De­ja, fi­nansų ko­mi­te­tas Plungės biud­že­te mūsų gyvūnė­liams pi­nigų ne­ra­do, ir kaip iš­si­reiškė ad­mi­nist­ra­ci­jos di­rek­to­rius M. Kau­nas „li­ko­me už brūkšnio“. Kaip su­pra­tau, reiks pa­tiems da­bar kaps­ty­tis. „Taip pat tu­ri­me už Sa­vi­val­dybės biud­že­to „brūkšnio“ li­ku­sių norų. Ir gy­ve­na­me tikė­da­mie­si, kad jei Sa­vi­val­dy­bei pa­vyks gau­ti pa­pil­domų lėšų, po­rei­kiai, likę už „brūkšnio“, ne­liks pa­mirš­ti.“ Taip taip, ačiū už ge­rus no­rus, bet pa­gal­bos mums rei­kia da­bar“, – to­kiu pa­si­sa­ky­mu sa­vo nu­si­vy­limą iš­lie­jo įstai­gos va­dovė.
Tuo pa­čiu ji dar sykį pa­prašė fi­nan­sinės pa­gal­bos visų, kas nea­be­jin­gi be­glo­biams gyvū­nams. Tik šįkart, pra­šy­da­ma au­ko­ti pi­nigų ir nu­ro­dy­da­ma duo­me­nis, kur juos per­ves­ti, mo­te­ris rašė, kad trūksta jau ne­be 5-ių tūkst., kaip bu­vo įvar­din­ta krei­pian­tis į Sa­vi­val­dybę, bet 2-jų tūkst. eurų.
Kar­tu bu­vo paaiš­kin­ta, kodėl nu­tar­ta at­si­sa­ky­ti L. Skie­raus žadė­to do­va­no­ti gra­nu­li­nio ka­ti­lo. J. Juk­ne­vi­čiūtė-Do­mar­kienė rašė, esą pa­si­kon­sul­ta­vu­si su spe­cia­lis­tais iš­gir­do, kad tas ka­ti­las sa­vo jau ati­tar­na­vo, jam su­ge­dus bus sun­ku ras­ti rei­kiamų de­ta­lių, nes jo ga­min­to­jas esą jau bank­ru­tavęs, o ir gra­nulės bran­gios, tad šil­dy­tis jo­mis bus ge­ro­kai bran­giau nei įstai­gos iš­si­rink­tu „oras-van­duo“ ti­po ši­lu­mos siurb­liu.
„Dar mums būtų rei­ka­lin­gas žmo­gus, ku­ris kūrentų ir jį pri­žiūrėtų, nes aš ei­nu į darbą, o pri­leis­ti sa­va­no­rių, ku­rių dau­gu­ma jau­ni žmonės, ne­galė­čiau.“
Šie mo­ters pa­si­sa­ky­mai ne­tru­kus su­kėlė tikrą dis­ku­sijų audrą.
„Gai­la, kad ta­po­te po­li­ti­kos au­ka“
To­kiais žod­žiais pir­ma­sis į J. Juk­ne­vi­čiūtės-Do­mar­kienės pa­si­sa­kymą feis­bu­ke su­rea­ga­vo M. Kau­nas, vei­kiau­siai turė­da­mas ome­ny įstai­gos va­dovės pa­minėtą faktą, kad ne kas ki­tas, o me­ras A. Kli­šo­nis pa­ra­gi­no ją kreip­tis į ko­mi­tetą fi­nan­sinės pa­ra­mos.
Di­rek­to­rius stebė­jo­si, kodėl „Plungės pri­glaus­tu­kai“ at­si­sakė jiems už ačiū siū­ly­to gra­nu­li­nio ka­ti­lo. Be to, at­kreipė dėmesį į tai, ne­va dar­bus pa­si­siū­liu­sios at­lik­ti „Eu­ro­sis­te­mos“ pa­reng­to­je darbų sąma­to­je ši­lu­mos siurb­lio kai­na – ge­ro­kai už­kel­ta. M. Kau­nas siūlė pa­si­dai­ry­ti pi­ges­nio siurb­lio, jei jau siū­lo­mas do­va­no­ti ka­ti­las ne­ten­ki­na, bet tuo­jau su­laukė ra­gi­nimų to­kiais ko­men­ta­rais „ne­be­šau­dy­ti sau į koją“.
„Ar jūs ma­no­te, kad jei į prie­glaudą – tai ga­li­ma su­kiš­ti viską, kas jums ne­be­rei­ka­lin­ga?“ „Bet turbūt vi­si žmonės su­pran­ta, kad ge­riau 100 € pa­siim­si­te sau, ne­gu pa­rem­si­te naują veiklą“, – to­kiais ir pa­na­šiais ko­men­ta­rais dis­ku­si­jos da­ly­viai su­sku­bo gin­ti gyvūnų prie­glaudą ir „dėko­ti“ vald­žiai.
Ži­ba­lo į ugnį dar šliūkš­telė­jo buvęs Ta­ry­bos na­rys Ro­ber­tas End­ri­kas, pa­rašęs: „įsi­leisk vel­nią į baž­ny­čią, tai ir ant al­to­riaus už­lips...“ Prieg­lau­do­je sa­va­no­riau­jan­tie­ji ėmė tei­rau­tis, ar tai jie da­bar jau ir vel­niais ta­po?!
„Pra­šau jūsų, ne­be­da­ry­ki­te sau gėdos, nie­kad apie sa­ve ne­gal­vo­ja­me, va­žiuo­ja­me nak­ti­mis prie -20 gau­dy­ti šuns <...> kad ne­truk­dytų vai­ra­vi­mui, kad ne­pul­dinėtų žmo­nių, rea­guo­jam į kiek­vieną skundą. Dir­ba­me jums ir jūsų mies­to žmonėms, o pa­ra­mos fi­nan­sinės ne­gau­na­me <...> Ne­sukėlė pro­blemų ir visą žiemą reng­tis po ke­lias mai­kes ir megz­ti­nius, kad ne­nu­šal­ti ir ne­su­sirg­ti, kol va­lo­me šu­niu­kus, juos mai­ti­na­me. Ne tik mums, bet ir au­gin­ti­niams (ypa­tin­gai ma­žiu­kams ir po ope­ra­cijų) rei­ka­lin­ga ši­lu­ma“, – rašė prie­glau­do­je sa­va­no­riau­jan­ti Man­tilė.
Kiek vėliau įstai­gos va­dovė pa­si­džiaugė, kad žmonės jau paau­ko­jo tūkstantį eurų ir kad vi­siš­kai at­si­skai­ty­ti su ši­lu­mos sis­temą įren­ginė­jan­čia įmo­ne trūksta dar tūkstan­čio. J. Juk­ne­vi­čiūtė-Do­mar­kienė kvietė gy­ven­to­jus ne­lik­ti abe­jin­giems ir suau­ko­ti trūkstamą sumą.
O į rep­li­kas, kad tiek kur­da­ma prie­glaudą, tiek kel­da­ma to­kius įra­šus į feis­buką ji sau krau­nan­ti po­li­tinį ba­gažą, mo­te­ris at­sakė: „ga­li­te būti ramūs – į po­li­tiką ne­suk­siu, jo­kiai par­ti­jai ne­prik­lau­sau, ir tai bu­vo pir­mas ir pa­sku­ti­nis kar­tas, kai krei­piau­si į Sa­vi­val­dybę fi­nan­sinės pa­ra­mos. Taip jau yra gy­ve­ni­me, kad apie ki­tus sprend­žia­me pa­gal sa­ve. Yra ge­ras po­sa­kis, kad kuo pa­ts kve­pi – tuo ir kitą te­pi.“