Naujausios
Kaip skelbia Lietuvos kalėjimų tarnyba, projekto „Lietuvos bausmių vykdymo sistemos kokybės gerinimas“ pagrindinis tikslas yra užtikrinti efektyvius ir sėkmingus nuteistųjų resocializacijos procesus. Kitaip sakant – padėti nuteistiesiems greičiau grįžti į normalų gyvenimą. Galvojant apie tai, sumanyta bausmę bebaigiančius atlikti ir pavyzdingai besielgiančius asmenis apgyvendinti arčiau bendruomenių.
Lietuvoje nuo 2015 metų jau atidaryti 7 tokie pusiaukelės namai: Vilniuje, Alytuje, Marijampolėje, Pravieniškėse, Panevėžyje, Šiauliuose ir Tauragėje, o netrukus atidarymo juostelę ketinama kirpti ir Plungėje – tarnyba yra įsipareigojusi minėtą projektą, kuriam skirta per 19 mln. eurų, įgyvendinti iki kitų metų balandžio pabaigos.
Kodėl vietos bendruomenė iki šiol negirdėjo nė menkiausių užuominų apie tai, kokia įstaiga netrukus atsiras mūsų mieste? Šito pirmiausia teiravomės mero Audriaus Klišonio. Jis neslėpė: apie tai, kad Plungėje dairomasi vietos pusiaukelės namams, išgirdęs maždaug prieš metus. Esą tada šia tema teko bendrauti su teisingumo viceministru Elanu Jablonsku, kuris ir atskleidė ministerijos sumanymą.
„Savivaldybės buvo teirautasi, ar galime pasiūlyti kokias pusiaukelės namams įrengti tinkamas patalpas. Iš mūsų pusės buvo atsakymas, kad tokių laisvų patalpų neturime. Tuo viskas ir baigėsi. Ir kadangi metus iš Teisingumo ministerijos daugiau nebuvo jokios žinios ta tema, maniau, kad Plungė apskritai buvo išbraukta iš jos planų“, – kalbėjo A. Klišonis.
Vis tik šis spėjimas nepasitvirtino. Meras prisipažino praėjusią savaitę iš Lietuvos kalėjimų tarnybos sulaukęs žinios, kad norima atvykti į Plungę susitikti su Savivaldybės atstovais, seniūne ir seniūnaičiais bei pristatyti tarnybos įgyvendinamą projektą, pagal kurį Plungėje, Lentpjūvės gatvėje, baigiami įrengti pusiaukelės namai.
Kodėl šią žinią žadama skleisti tik dabar, kai jau ne tik patalpos išsirinktos, bet ir jų remontas baigiamas atlikti? „Sunku pasakyti. Tokių namų Lietuvoje jau yra ir gyventojų vertinimai gana skirtingi. Iš vienos pusės, galima suprasti žmones, nes tokia kaimynystė nėra pati maloniausia. Bet, iš kitos pusės, galima suprasti ir Teisingumo ministerijos norą bausmę bebaigiantiems atlikti žmonėms sukurti tokias sąlygas, kokios būtų kuo artimesnės įprastoms. Jei skubėsim nurašyti šiuos žmones, jiems liks tik vienas kelias – atgal į įkalinimo įstaigą. Negalime kartą suklydusių žmonių išmesti į šiukšlių dėžę, juo labiau kad tarp jų yra ir mūsiškių – plungiškių“, – kalbėjo A. Klišonis.
Meras pridūrė, kad kitą savaitę, lapkričio 16 dieną, su Lietuvos kalėjimų tarnybos atstovais planuojamas susitikimas Savivaldybėje bus viešas, tad jame galės dalyvauti visi norintieji. Informaciją apie susitikimo laiką ketinama paskelbti netrukus.
O kol laukiame šio susitikimo, pateikiame kelis viešai prieinamus faktus. Lietuvos kalėjimų tarnyba nurodo, kad šiuo metu Lietuvoje, kaip minėta, veikia 7 pusiaukelės namai: Vilniuje, Alytuje, Marijampolėje, Pravieniškėse, Panevėžyje, Šiauliuose ir Tauragėje. Juose laisvės atėmimo bausmę vykdo iki 3 proc. nuo visų laisvės atėmimo bausmę atliekančių nuteistųjų, iš viso gyveno 621 nuteistasis. Esą iki šiol nefiksuota atvejų, kai pusiaukelės namuose bausmę atliekantys asmenys būtų sulaukę administracinių ar baudžiamųjų nuobaudų.
Esą Lietuvos ir užsienio šalių praktika rodo, kad Pusiaukelės namai – tai tarsi tarpinė stotelė tarp įkalinimo įstaigos ir laisvės, kuri užtikrina ženkliai mažesnį pakartotinį nusikalstamumą. Pagrindiniai tikslai yra palengvinti bausmę bebaigiančių atlikti nuteistųjų integraciją į visuomenę bei leisti įkalintiems asmenims palaipsniui prisitaikyti prie gyvenimo laisvėje, čia įvykusių pokyčių.
Pabrėžiama, kad pusiaukelės namai, visų pirma, yra laisvės atėmimo bausmės vieta, kurioje taikomos griežtos taisyklės ir kontrolė. Čia gyvenantys nuteistieji turi dirbti arba mokytis. Jie vyksta į darbą ar mokymosi įstaigą ir grįžta į pusiaukelės namus tik iš anksto patvirtintu laiku ir maršrutu, kuris sudaromas pagal darbo grafikus ar mokymosi tvarkaraščius. Numatytais atvejais, išvykę iš bausmės atlikimo vietos nuteistieji gali būti stebimi elektroninio stebėjimo priemonėmis. Tad pusiaukelės namai neturėtų būti lyginami su lygtiniu paleidimu iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.