Įsilingavo diskusija dėl žaidimų aikštelių priežiūros

Jurgitos NAGLIENĖS nuotrauka
Kol kas daugiausiai dėmesio ir investicijų reikalaujanti – vaikų žaidimų aikštelė Plungės parke
Gyventojų, politikų ir žiniasklaidos nebe pirmus metus keliamas klausimas dėl prastos būklės vaikų žaidimų aikštelės Plungės parke įlingavo platesnę diskusiją dėl visų rajone esančių žaidimų aikštelių priežiūros. Kaip paaiškėjo atlikus jų apžiūrą, dalis aikštelių nėra sertifikuotos, tad visiškai neaišku, ar yra saugios naudoti, kitos menkai prižiūrimos ar apskritai paliktos likimo ir bėgančio laiko valiai.

Lentelių perdažymas neišsprendė problemos

Kaip informavo Plungės rajono savivaldybės Turto skyriaus vedėja Živilė Bieliauskienė, apžiūrėti visas rajone esančias vaikų žaidimų aikšteles buvo nuspręsta gavus Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ Plungės skyriaus pirmininko Jono Mockūno prašymą galų gale atnaujinti pastaruoju metu daug dėmesio sulaukusią aikštelę Plungės parke, už Vaikų bibliotekos, o jeigu manoma, kad ji nereikalinga, apskritai nugriauti ir neberizikuoti mažųjų plungiškių sveikata (priminsime, jog birželio pradžioje „Žemaitis“ rašė apie šioje aikštelėje susižalojusį trimetį).

„Tarpinis variantas (kuris pasirinktas šiuo metu), nėra tinkamas. Minimalus aikštelės aptvarkymas, lentelių perdažymas nepanaikino problemos, o tik sulėtino situacijos blogėjimą“, – rašte dėsto J. Mockūnas ir siūlo šią problemą spręsti kompleksiškai: išsiaiškinti, kiek apskritai žaidimų aikštelių yra Plungės rajone, kokia jų būklė ir kas atsakingas už priežiūrą.

Kenčia nuo chuliganiško elgesio

J. Mockūno raštas buvo aptartas į posėdį susirinkusių Vietos ūkio ir ekologijos komiteto narių. Kartu Turto skyriaus vedėja Ž. Bieliauskienė pristatė, ką administracija jau spėjo nuveikti tuo klausimu.

Pasak jos, parke esančios žaidimų aikštelės įrenginiai, kėlę grėsmę vaikų saugumui, buvo išmontuoti ir pašalinti, o kiti aptvarkyti, todėl situacija ten bent jau laikinai pagerėjo.

Vis tik komiteto narys Rimas Dužinskas nenorėjo su tuo sutikti. „Eidamas į posėdį specialiai užsukau į tą aikštelę – ji tikrai nėra sutvarkyta iki galo. Čiuožynė kaip buvo atvypusi, taip ir tebėra. Ten tereikia prisukti kelias faneros juostas ir viskas bus tvarkoj. O dabar suka medvaržtį į tą pačią skylę, todėl ir nesilaiko“, – kalbėjo politikas.

Reikia pasakyti, kad po posėdžio čiuožynė išties buvo sutvirtinta keliais skersiniais ir bent jau praėjusios savaitės viduryje atrodė tvarkinga, tačiau, kaip pastebėjo Turto skyriaus vedėja, situacija gali pasikeisti per dieną, mat aikštelė kenčia nuo chuliganiško paauglių elgesio.

Reikia keisti dangą

„Apskritai situacija su vaikų žaidimų aikštelėmis rajone nėra gera. Po apžiūros administracijos sudarytame sąraše yra 21 aikštelė, 7-iios iš jų įrengtos bendruomenių lėšomis, likusios 14 – Savivaldybės. Už jas šiuo metu atsakingi yra seniūnai, tačiau kai kurie net negali įvardinti lėšų toms aikštelėms tvarkyti poreikio, nes neturi kompetentingų specialistų, kurie nustatytų, ką reikia tvarkyti“, – kalbėjo Ž. Bieliauskienė ir pridūrė, kad pagal teisės aktų reikalavimus, kartą per metus vaikų žaidimų aikštelės turi būti apžiūrėtos akredituotos įmonės, surašyti įvertinimo aktai.

Kaip paaiškėjo posėdžio metu, kol kas tokią paslaugą samdo tik Plungės miesto seniūnija, savo žinioje turinti tris žaidimų aikšteles: „Super miesto“ (skvere tarp J. Tumo-Vaižganto ir A. Jucio gatvių), parke šalia naujosios aktyvaus laisvalaikio ir poilsio zonos (buvusio centrinio stadiono) ir šalia vadinamosios Plungės jūros.

Daugiau apie šių aikštelių būklę papasakojo seniūnijos specialistė Rita Cecerovė. Moteris sakė turinti pažymėjimą vaikų žaidimų aikštelių priežiūrai ir 12-os metų darbo toje srityje patirtį.

„Didžiausios problemos iš seniūnijos prižiūrimų – „Super miesto“ aikštelėje. Ten reikia keisti dangą, nes ji ištrupėjusi. Preliminariai tai kainuotų apie 45 tūkst. eurų, bet neaišku, ką rasime nuėmę dangą, ar yra drenažas. Taip pat ir kai kurie įrenginiai per arti sustatyti, todėl dėl saugumo buvo išardyti“, – dėstė specialistė.

Pasak jos, trūkumų jau pastebima ir pačioje naujausioje – tik pernai pradėtoje eksploatuoti aikštelėje šalia Plungės jūros, kuri itin mėgstama vaikų ir dėl didelio lankytojų srauto dėvisi greičiau nei kitos.

R. Cecerovė pasigedo informacinių lentelių žaidimų aikštelėse, kuriose būtų nurodoma, kas atsakingas už aikštelės priežiūrą ir kokio amžiaus vaikams ja galima naudotis. Esą pravartu būtų nurodyti ir konkrečios aikštelės adresą, kad nelaimės atveju būtų galima greičiau išsikviesti pagalbą.

Siūlė įvertinti ir krepšinio bei treniruoklių aikšteles

O štai miesto seniūnė Dangirutė Jurkuvienė pridūrė, kad seniūnija šiemet bandė gauti lėšų iš dalyvaujamojo biudžeto „Super miesto“ aikštelės dangai pakeisti, tačiau ši iniciatyva nesulaukė didelio gyventojų palaikymo.

„Žmonės pasyvūs, nepaisant to, kad jų vaikai ten žaidžia. Vis tik labai džiaugiuosi, kad vaikų žaidimų aikštelių problema pagaliau tapo matoma, nes iki šiol visi skundai keliaudavo seniūnijai“, – kalbėjo seniūnė ir pridūrė, kad mielai sutiktų seniūnijos žinion perimti ir dabar Žemaičių dailės muziejaus prižiūrimą aikštelę Plungės parke, dėl kurios ir kilo visas triukšmas.

Dar kiek padiskutavę, komiteto nariai sutarė paraginti ir bendruomenes perduoti jų įrengtas ir nežinia, ar prižiūrimas, aikšteles Savivaldybei. Tuo pačiu ieškoti galimybių dar šiemet, o jei nepavyks – kitąmet atlikti visų aikštelių kvalifikuotą apžiūrą, kad būtų galima tiksliai identifikuoti trūkumus ir nustatyti jiems pašalinti reikalingą sumą.

O komitetui pirmininkaujantis Gediminas Stonys paragino administraciją nieko nelaukiant, jau dabar, tose aikštelėse, kurių būklė bloga, iškabinti apie tai įspėjančius informacinius pranešimus.

Komiteto metu nuskambėjo ir siūlymas įvertinti ne tik vaikų žaidimų, bet ir krepšinio bei lauko treniruoklių aikštelių, kurių pastaraisiais metais pridygo kone kiekviename kaime, būklę. Vis tik kiek padiskutavus sutarta prioritetą teikti patiems mažiausiems mūsų rajono gyventojams ir jų saugumui.