Naujausios
– Ar kada nors biokuro kainos buvo pasiekusios tokias aukštumas kaip dabar? – „Žemaitis“ klausė M. Charitonovos.
– Tokių kainų dar niekad nėra buvę, nors kalbėta, kad 2020 metais energetiniai ištekliai buvo gana pigūs, o 2021-aisiais – jau brangesni. Bet pernai gruodį biokuro megavatvalandę dar buvo galima įsigyti už 30–32 eurus. Ir tai buvo pačio piko kaina, mat metams besibaigiant biokuro poreikis būna didžiausias, atitinkamai pakyla ir jo kaina. O dabar, per patį vidurvasarį, praėjusią savaitę už jo megavatvalandę jau prašyta 48-ių eurų, šią savaitę pigiausias mums pateiktas siūlymas buvo jau už 60 eurų.
– Nepirkote?
– Ne, bandysim aukcione dalyvauti kitą savaitę, gal pakelsim norimą kainą iki 55-ių eurų. Nes jei pirktume už 60 euru, kaip siūlyta dabar, prasidėjus šildymo sezonui šilumos kilovatvalandė automatiškai brangtų iki 13–14 centų (dabar yra 11,04 cento – aut.).
– Ar nebuvo įmanoma šiai situacijai kažkaip pasiruošti, pavyzdžiui, sukaupti didesnes biokuro atsargas?
– Kad jūs įsivaizduotumėt, apie kokį kiekį biokuro kalbama, galiu įvardinti, kad 60-ies procentų mums šildymo sezonui reikalingo biokuro krūva būtų 35-ių metrų ilgio, 12-os metrų pločio ir 8-ių metrų aukščio. Turbūt suprantate, kad tokio kiekio mieste nepapilsi, o ir tokio sandėlio nepasistatysi, neturim tam nei laisvos žemės, nei kitų resursų. Artimiausias objektas, kur toks kiekis tilptų, yra Kulių aerodromas. Ir išties domėjomės galimybe išsinuomoti jį, bet kai suskaičiavom, kiek kainuotų apsauga, transportavimas, pamatėm, kad nieko nesutaupytume.
– Plungės situacija turbūt nėra išskirtinė – su ta pačia problema susiduria ir kiti miestai?
– Absoliučiai visi, kas dalyvavo biokuro aukcione, niekas negavo norimos kainos, nes biokuro gamintojai kažkodėl neskuba parduoti turimų kiekių, laiko sandėliuose. Jie nėra reguliuojami valstybės, gali elgtis, kaip nori. Girdime aiškinimus, kad užsidarius importui iš Rusijos ir Baltarusijos mediena pabrango, o esant tokiai situacijai neva kam smulkint turimą medieną į biokurą, jei baldininkai jos laukia išskėstomis rankomis ir yra pasiruošę mokėti brangiau. Mes keliame klausimą, o kiek lietuviškos medienos yra importuojama iš šalies, tačiau atsakymo nėra.
– Negirdime ir apie valstybės strategiją, kaip įveiksim šią krizę.
– Nes tokios strategijos paprasčiausiai nėra. Vienintelis dalykas, ką girdime, kad senkant SM2 biokuro ištekliams neišvengiamai teks pereiti prie SM3 skiedros, kuri yra, kitaip sakant, miško kirtimo atlieka. Bet miškininkai už galvų griebiasi, sako, kad neįmanoma tokių kiekių per trumpą laiką išvežti iš miškų, o ir paruošti tas atliekas deginti gana brangu.
Kitas dalykas – kol kas Lietuvoje nė vienas šilumos gamintojas neturi katilų, kurie būtų pritaikyti efektyviai deginti tą SM3 skiedrą. Girdime, kad tokia technologija jau yra sukurta Danijoj, tačiau mūsų ji dar nepasiekė.
– Žadėjote, kad šilumos brangimą Plungėje kažkiek kompensuos neseniai pradėta eksploatuoti jungiamoji trasa?
– Visa laimė, spėjome užbaigti šį projektą, kuris jau dabar leidžia karštą vandenį visam miestui pagaminti nenaudojant dujų ir neperkant šilumos iš „Plungės bioenergijos“ – užtenka jos tiek, kiek pasigaminame Lentpjūvės gatvės biokuro katilinėje. Šiuo metu dedame visas pastangas, kad Valstybinė energetikos reguliavimo tarnyba (VERT) kuo greičiau įvertintų įvykusį pokytį, jog nuo šiol šilumai gaminti reikės mažiau dujų, ir pakeistų mūsų kuro struktūrą. Atitinkamai dėl to mažės ir šilumos kaina, bet kada įvyks tas perskaičiavimas, kol kas negaliu įvardinti. (Ruošiant šį straipsnį spaudai M. Charitonova pasidalino džiugia žinia, kad VERT ketina įtvirtinti naują tvarką – leisti patiems šilumos tiekėjams keisti kuro struktūrą. Plungės šilumos tinklai tikisi kuro struktūrą pakeisti dar iki šildymo sezono pradžios – kad į šilumos kainą būtų įskaičiuojama jau nebe 32 proc., bet iki 10 proc. gamtinių dujų, likusi dalis – biokuras – aut.).
– Nevengiate pasisakyti apie tai, kad pačiame energetinės krizės įkarštyje nesulaukiate rajono vadovo – mero Audriaus Klišonio – dėmesio esamai šilumos ūkio situacijai.
– Man absoliučiai nesuprantama, kaip rajono vadovas, išrinktas į šias pareigas žmonių, gali visiškai nesidomėti tuo, kokia dabar situacija šilumos gamybos sektoriuje. Juk artėja šildymo sezonas, biokuro, gamtinių dujų kainos, matot, pasiekė kosmines aukštumas, tačiau nei Savivaldybės taryboje, nei viešojoje erdvėje visiškai nekeliamas klausimas, kaip gyvensime, ką reikia daryti, kad bent kiek sušvelninti padarinius, galų gale – kaip žmonės ir įstaigos išsimokės už šilumą bei kitus komunalinius patarnavimus, ar daugės gaunančiųjų kompensacijas?
Vietoj to viešojoje erdvėje matome vien tik rietenas dėl kažkokių taurių futbolininkams ar dar kažko. Ar tai dabar yra svarbiausia? Bent krizinėje situacijoje galėtume kažkaip susivienyti ir bendrai bandyti įveikti tuos iššūkius.
– O ar galite kažką patarti rajono žmonėms, ką dabar dar galima nuveikti, kad nepatirtume šoko gavę pirmas sąskaitas už šildymą?
– Nesvarbu, kad vasara, kad norisi pasidžiaugti jos malonumais, nenumokit ranka į artėjančius iššūkius. Ruduo netruks ateiti, atsidėkit artėjančiam šildymo sezonui bent po 20–30 eurų kas mėnesį jau dabar, tada bus lengviau peržiemoti.