Naujausios
Istorinį piešinį naikina renovacija
Šiaulių pėsčiųjų bulvare, apšiltinant Vilniaus gatvės 255 namą, bus visiškai uždengtas istorinis sienos piešinys „Bulvaro perspektyva“. Jis buvo sukurtas kaip savitas miesto akcentas dar 1977 metais. Gyventojai sako norintys gyventi šilčiau. Miestiečiai ir menininkai sako, kad taip naikinama bulvaro savastis – yra ne teisės, bet etikos reikalas.
Rita ŽADEIKYTĖ
rita@skrastas.lt
Susirūpino naikinamu piešiniu
Į redakciją paskambino sunerimusi skaitytoja dėl naikinamo dar vieno istorinio Šiaulių bulvaro akcento – sienos piešinio ant Vilniaus gatvės 255 namo.
„Gyventojai ruošiasi šiltinti namą, ir visas piešinys bus „užšiltintas“ – sunaikintas negrįžtamai. Kiek dar galima kęsti vandališkus darbus, naikinančius bulvaro veidą, savastį, miesto istoriją?!“ – klausė skaitytoja.
Sieninės tapybos dažais kūrinys yra sukurtas šiuo metu Panevėžyje gyvenančio dailininko Ričardo Ničajaus 1977 metais, kai jis dar studijavo tuomečiame Šiaulių pedagoginio instituto Dailės fakultete.
Piešinys ant sienos, kaip ir pats pastatas, dabar yra daugiabučio namo savininkų bendrijos nuosavybė.
Gyventojams brangūs butai, o ne piešinys
Daugiabučio namo savininkų bendrijos pirmininkė Virginija Remeikienė pranešė, kad namas jau renovuojamas ir piešinys tikrai bus uždengtas.
„Uždengti ar neuždengti piešinį – nebuvo net kalbos, niekas į jį neatkreipė dėmesio. Namas yra šiltinamas, nes sienos kiauros. Žmonės moka po 11 litų už kvadratinį metrą. Jeigu už buto šildymą po 800 litų per mėnesį reikia sumokėti, tai ne iki piešinio“, – sakė bendrijos pirmininkė.
Ar nebuvo galima šiltinti iš vidaus, kad nenukentėtų piešinys?
„Šiltinimas iš vidaus neduoda jokio efekto. Antra vertus, niekas iš gyventojų nesutiks sumažinti savo buto ploto 20 centimetrų. O trečia, gyventojai negaus 40 procentų paramos, jei bus nukrypta nuo projekto“, – skaičiavo V. Remeikienė.
Ji teigė, kad namo renovacija kainuoja 1,6 milijono litų.
V. Remeikienė tvirtino, kad jai skambino kažkas iš Šiaulių universiteto su priekaištais, kad bus naikinamas piešinys.
„Siūliau supjaustyti gabaliukais ir gražiai jį nuimti bei perdėti ant kokio kito namo sienos kol dar yra laiko. Dabar jau laiko nebėra, nes projektas yra vykdomas“, – sakė pirmininkė.
Suderino projektą
Šiaulių miesto savivaldybė suderino Vilniaus gatvės 255 namo renovacijos projektą. Savivaldybės Architektūros ir urbanistikos skyriaus vedėja Rasa Budrytė teigė, kad projekte fasado pusė, kur yra piešinys, iš viso nepavaizduota.
R. Budrytės teigimu, piešinys, kaip ir pats pastatas, yra daugiabučio namo bendrijos nuosavybė.
„Objektai (dailės kūriniai) ant privačių pastatų nėra savivaldybės turto balanse, neįtraukti į 2012 metais savivaldybės tarybos sprendimu patvirtintus viešųjų išorinių dailės kūrinių sąrašus“, – teigė vyriausioji miesto architektė.
„Faktinė situacija yra tokia, kad belieka pritarti sienos uždažymui ar kitokiam apdailinimui, jeigu tik bendrija parodys tokią iniciatyvą, nes sienos meninis dekoras buvo jau negrįžtamai sugadintas leidus statyti priestatą su mėlynomis skardomis, kuriuo dailės kūrinys vizualiai buvo atskirtas nuo bulvaro buvusio grindinio tęsinio“, – sakė R. Budrytė.
Jos teigimu, jau rekonstruojant bulvarą pakito jo stilistika ir dailės kūrinys nebeteko savo pirminės prasmės: ant sienos buvo nutapytos senosios bulvaro trinkelės, kurios sudarė vizualinį bulvaro tęsinį.
„Kaip nors tvarkyti aptrupėjusius ir apgailėtinus likučius, vargu ar bėra prasminga ir logiška“, – mano R. Budrytė.
Originalus kūrinys
Menų fakulteto dekanas profesorius Vaidas Janulis „Šiaulių kraštui“ sakė, kad tai – originalus kūrinys, susijęs su miesto istorija. „Reikėjo išlaikyti tą piešinį. Reikia tokius kūrinius saugoti“, – mano profesorius V. Janulis.
Piešinio ant sienos autorius R. Ničajus tik iš „Šiaulių krašto“ sužinojo, kad bus naikinamas jo kūrinys. „Gaila“, – nedaugžodžiavo autorius. Jis prisiminė, kad ant sienos tapė būdamas ketvirtojo kurso studentu.
Prasilenkta su etika
Tapyba ant miesto pastatų sienų buvo tuomečio miesto vyriausiojo dailininko Viliaus Purono idėja. Jam einant šias pareigas ant pastatų buvo atsiradę, berods, dvylika tapytų fasadų.
„Manau, kad etikos dalykas naikinant kūrinį informuoti jo autorių, jeigu jis yra gyvas. Tai yra bendrosios kultūros dalis, etikos abėcėlė“, – įsitikinęs V. Puronas.
„Vertinant utilitarinę šio kūrinio funkciją, galiu pasigirti, kad savo laiku tapyba ant fasadų atliko gražią funkciją. Tarybų Sąjungoje Šiauliai vieni iš pirmųjų pradėjome naudoti tokią technologiją. Malonu, kad studentai padarė miestą šiaulietišką. Toks kompleksinis užmanymas Šiauliams leido būti prioritete, nes pasidalyti technologija prašė Almata, Baltarusija“, – pasakojo V. Puronas.
Jis prisiminė, kad būtent tokie kūriniai apjungė šiauliečius – studentai atskleidė savo talentus, statybininkai duodavo pastolių, sušelpdavo dažais, dėstytojai – patarimais.
Sieninės tapybos „Bulvaro perspektyva“ buvo sumanyta nupiešti bulvarą, kuris taip pat buvo naujiena visoje sovietų sąjungoje.
„Dauguma ten pavaizduotų žmonių mums buvo pažįstami. Ten yra ir veteranas su savo peroksidine žmona, eina ten ir babytė, pas kurią R. Ničajus nuomojosi butą. Ten stovi trys studentai ir net aš su segtuvu, bet be barzdos. Kodėl be barzdos? Partijos komitete kai sužinojo, kad mane nutapė, pakėlė vėją, tai aš pats užlipau ir „nusiskutau“ barzdą. Ten sėdi ir ukrainietės, lesa kartu su balandėliais „siemkas“. Tai buvo bulvaro gyvenimas“, – prisiminė V. Puronas.
Užprogramuotas laikas
V. Puronas suskaičiavo, kad iš dvylikos mieste buvusių sieninės tapybos darbų išliko tik trys: Sauliaus Kuzmos „Sakalas“, reklamavęs „Sakalo“ fotoateljė, ištapytas namas, kur buvo Sanitarinio švietimo namai (autorius Stasys Gabalis), bei dabar „užšiltinama“ „Bulvaro perspektyva“.
„Tokiems kūriniams yra užprogramuotas laikas – dešimtmečiui, dvidešimtmečiui. Jis stovi tol, kol laiko tinkas, dažai, o po to... Tai yra tiesiog statybinio dekoro būdas. Tai, kad tokie darbai žūva, yra natūralus procesas. Atgyveno savo laiką. Nereikia painioti monumentaliojo meno ir miesto dekoro. Kosminiai laivai taip pat moraliai pasensta“, – palygino V. Puronas.
Giedriaus BARANAUSKO nuotr.
NAIKINIMAS: Sieninės tapybos darbas, sukurtas 1977 metais dailininko Ričardo Ničajaus, tuoj bus sunaikintas renovuojant namą.
DETALĖS: Dailininkas R. Ničajus sieninės tapybos darbe įamžino ir savo laikmečio žmones. Darbas jau gerokai apgadintas.
IDENTITETAS: Idėjos tapyti ant fasadų autorius dizaineris Vilius Puronas mano, kad būtent tokia tapyba Šiaulius išskyrė iš kitų miestų, kūrė miesto veidą.
NAMAS: Buvę Sanitarinio švietimo namai – dailininko Stasio Gabalio kūrinys. Tai vienas iš išlikusių fasadinės tapybos pavyzdžių Šiauliuose.
SAKALAS: Sauliaus Kuzmos „Sakalas“ reklamavo „Sakalo" fotoateljė.