Naujausios
Sveikinimai ir padėkos
Prisiminti ir pagerbti prieš dešimtmetį Anapilin iškeliavusį J. Bunką susirinko būrys garbingų svečių: Ministrės Pirmininkės patarėja Gabrielė Žaidytė, Seimo nariai Jurgis Razma ir Jonas Varkalys, Leonido Donskio fondo vadovė Jolanta Donskienė, režisierius ir politikas Julius Dautartas, Tautinių bendrijų tarybos pirmininkas Daumantas Levas Todesas, meras Audrius Klišonis ir vicemeras Žydrūnas Purauskis, Savivaldybės administracijos direktorius Dalius Pečiulis bei jo pavaduotoja Jovita Šumskienė, kultūros įstaigų vadovai.
Prisimindamas J. Bunką, Plungės rajono savivaldybės meras Audrius Klišonis kalbėjo: „Kalbame apie žmogų, kuris, galima sakyti, būdamas vienas, darė labai didelius darbus. Šiandien Jakovo tarp mūsų nebėra, bet mes jį iki šiol prisimename. Pagal katalikų tikėjimą, jeigu žmonės mini tą, kuris yra išėjęs, jam tai yra atlaidai. Ir tas mūsų paminėjimas yra tarsi duoklė tam sunkiam ir atkakliam darbui, kurį J. Bunka darė, o mes didžiuojamės ir branginame“.
Seimo narys J. Varkalys visų pirma padėkojo visiems šio renginio organizatoriams, kurie prisidėjo prie neeilinės asmenybės šimtmečio paminėjimo.
„Tai yra didžiulis įvykis mums visiems prisimenant šį geros širdies, paprastą žmogelį, kartais vaikščiojusį su paties išsidrožta lazda, kuri jo sūnaus Eugenijaus Bunkos dėka atsidūrė mano namuose įrengtame nedideliame muziejuje“, – kalbėjo J. Varkalys.
Holokausto aukų atminimo vieta Kaušėnuose
Po išsakytų gražių minčių ir pasidalintų prisiminimų, D. L. Todesas visus pakvietė apžiūrėti Žemaičių dailės muziejuje eksponuojamą jo paties sugalvotą ir kuruojamą parodą „Mozės klajonės“.
Šioje parodoje galima išvysti net 29-ių autorių darbus. Kiekvienas iš jų, semdamasis įkvėpimo iš J. Bunkos išdrožtos Mozę, sukūrė savo įsivaizduojamą Mozę.
Pristačius parodą, renginys persikėlė į Kaušėnų holokausto aukų memorialą, kuriame J. Bunkos sūnus E. Bunka visiems papasakojo skaudžią Plungės žydų sunaikinimo istoriją, taip pat apie šio memorialo atsiradimo istoriją.
1800 – simbolinis skaičius. Tiek prireikė plytų išmūryti sieną šiame memoriale, nes tiek žydų padėjo savo galvas nuo priešo rankų. Visų jų pavardės surašytos lentose ant plytų sienos.
Prasmingi darbai, kuriami širdimi
J. Bunka gimė 1923 metais, gruodžio 16 dieną, Plungėje. 1940 metais pradėjo domėtis staliaus amatu, jo mokėsi pas dabartinėje Telšių gatvėje gyvenusį meistrą Šoblinską.
Tragiški to meto įvykiai neaplenkė Bunkų šeimos – ši atsidūrė Sibire, o Jakovą 1942 m. mobilizavo į kariuomenę. Po penkerių metų sugrįžęs atgal į Plungę, jaunuolis savo gyvenimą nutarė paskirti menininko daliai.
Bene vienas svarbiausių jo tikslų buvo įamžinti Plungėje šimtmečius gyvavusios žydų bendruomenės istoriją ir jos tragišką likimą. Gabaus meistro rankomis sukurtos skulptūros iš medžio ženklina žydų kapvietes Šateikiuose ir Plateliuose.
1986 metais Kaušėnuose J. Bunkos iniciatyva buvo sukurtas žydų atminimo memorialas, kuris yra įspūdingiausių žydų tragediją Antrojo pasaulinio karo metais primenančių memorialų dešimtuke visoje Europoje, o Kaušėnai įtraukti į specializuotus turistinius maršrutus, todėl čia sulaukiama lankytojų iš JAV, Kanados, Didžiosios Britanijos, Austrijos, Izraelio, Zimbabvės, Korėjos, Pietų Afrikos Respublikos ir kitų užsienio valstybių.
Kiekvienais metais trečią liepos sekmadienį Kaušėnuose J. Bunka rengdavo Plungės žydų tragedijos minėjimus, į kuriuos susirinkdavo ne tik žydai iš Lietuvos ir užsienio, bet ir gelbėtojai su savo artimaisiais, taip pat ir savo miesto istoriją gerbiantys plungiškiai. Ši graži iniciatyva skatino tautų bendravimą, istorinės atminties išsaugojimą bei toleranciją.
Įkurtas paramos fondas
J. Bunka buvo vienintelis tautodailininkas žydas Lietuvoje ir pirmasis „Minijos“ liaudies kūrybos gaminių įmonės, Plungės pramonės kombinato suvenyrų cecho vadovas.
1960 metais kartu su bendraminčiais įkūrė Lietuvos liaudies meno draugiją, ieškojo meniškos sielos žmonių ir rengė liaudies meno parodas. Apie unikalų medžio meistrą 1995 metais režisierius Rimantas Gruodis sukūrė dokumentinį filmą „Mozė Plateliuose“.
Tautodailininko kūriniai buvo eksponuoti daugelyje parodų Lietuvoje ir užsienyje, dauguma jų galima rasti privačiose kolekcijose visame pasaulyje. 1989 metais J. Bunkos kūrybos paroda buvo surengta Meksikoje, 1996 metais – Izraelyje, apie jo gyvenimą ir kūrybą rašė įtakingiausias Izraelio leidinys „Jeruzalem Post“.
2007 metais Plungėje buvo įkurtas J. Bunkos labdaros ir paramos fondas, perėmęs praktiškai jau nebeegzistuojančios Plungės žydų bendruomenės veiklą ir įsipareigojimus plungiškiams.
