Naujausios
Neketino tarnauti
Pirmą kartą pasirodyti Lietuvos kariuomenės Karo prievolės ir komplektavimo tarnybos Klaipėdos regioninio karo prievolės ir komplektavimo skyriaus Plungės poskyryje ir pateikti reikalingus dokumentus bei duomenis T. B. privalėjo iki šių metų sausio 19 dienos, tačiau be pateisinamų priežasčių to nepadarė.
Minėtame poskyryje jis nepasirodė ir vėliau – nei iki kovo 17-osios, nei iki gegužės 19-osios, kaip buvo nurodyta šaukimuose. Tokiu būdu vaikinas tyčia, sistemingai ir piktybiškai nevykdė karo prievolininko pareigų bei vengė šaukimo į privalomąją karo tarnybą.
Baudžiamąją atsakomybę dėl to užsitraukęs T. B., kada buvo apklausiamas, neneigė žinojęs, jog yra karo prievolininkų sąraše. Pasakojo, jog pats sausio pradžioje atsivertė virtualioje erdvėje pateiktus sąrašus ir ten išvydo savo pavardę bei suprato, kad yra šaukiamas atvykti arba bent jau susisiekti su Karo prievolės ir komplektavimo tarnybos Plungės padaliniu. Tačiau to jis nepadarė, nes paprasčiausiai, vaikino žodžiais, neketino tarnauti, nes dirbo Norvegijoje. Be to, apklausiamas vaikinas aiškino manantis, kad tarnybai jis net nebūtų tinkamas, kadangi turi sveikatos problemų.
Noro tarnauti tėvynės labui T. B. neįpūtė ir vėliau paskirtos baudos. Jis net nevykdavo į administracinių bylų nagrinėjimą, tačiau baudas be jokių apskundimų sumokėjo.
„Išrašė“ 500 eurų baudą
Aiškinantis šios bylos detales, buvo apklaustas ir Lietuvos kariuomenės Karo prievolės ir komplektavimo tarnybos Klaipėdos regioninio karo prievolės ir komplektavimo tarnybos skyriaus Plungės poskyrio verbuotojas, kuris yra atsakingas už karo prievolininkų šaukimo į nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą procedūrų administravimą.
Jis aiškino, jog T. B. išties buvo įtrauktas į šių metų karo prievolininkų sąrašą ir iki sausio 19 dienos privalėjo atvykti arba pateikti reikalingus dokumentus ir duomenis, tačiau to nepadarė. Jo atžvilgiu buvo pradėtas administracinio nusižengimo tyrimas, elektroniniu paštu buvo siųstas vienas, paskui kitas šaukimas, bet ir į juos vaikinas nereagavo. Galiausiai paskirtos ir baudos: iš pradžių – 150 eurų dydžio, vėliau – 210 eurų. O viską vainikavo baudžiamoji byla dėl karo tarnybos vengimo.
Šią bylą Plungės apylinkės teismas užbaigė baudžiamuoju įsakymu, kuriuo T. B. pripažintas kaltu vengus šaukimo į privalomąją karo tarnybą. Už tai Norvegijoje gyvenančiam vaikinui teks susimokėti 500 eurų baudą.
T. B. išaiškinta, kad, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 dienų nuo dokumento gavimo dienos jis turi teisę Plungės apylinkės teismui paduoti prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Nepateikus tokio prašymo, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra neskundžiamas.
Šauktinių reforma
Kad jaunuoliai vengia atlikti karinę tarnybą liudija ne tik teisme atsidūrusios bylos, bet ir Lietuvos kariuomenės pateikiama pastarųjų metų statistika. Iš jos matyti, jog privalomąją karo tarnybą jau nuo 2017-ųjų pradeda mažiau jaunuolių, nei buvo pakviesta. 2017-aisiais tarnauti pradėjo 30 jaunuolių mažiau, 2018-aisiais – 189, 2019-iaisiais – 130, 2020-aisiais – 476, 2021-aisiais – net 777, o praėjusiais metais – 274. Dar prastesnė paskirtų į tarnybą jaunuolių statistika.
Dažniausiai į karo prievolininkų sąrašus patekę vaikinai į tarnybą neatvyksta dėl laikinų sveikatos sutrikimų, neretai – ir dėl šeimyninių aplinkybių. Iš teismus pasiekusių bylų matyti, jog dažna priežastis – ir darbas, neretai užsienyje. Tokių šauktinių negąsdina nei baudos, nei baudžiamoji atsakomybė.
Drastiškai mažėjantys privalomąją karo tarnybą pradedančių jaunuolių skaičiai ir kitos priežastys paskatino planus keisti šauktinių tvarką.
Karo prievolės reformoje numatoma, kad privalomosios tarnybos jaunuoliai nebegalėtų atidėti. Tai reiškia, kad karinis parengtumas būtų privalomas ir studentams, tik jie galėtų rinktis, kaip atlikti tarnybą: stabdant studijas arba derinant jas su tarnyba.
Kita siūloma pataisa – galimybė prievolininkams susitrumpinti 9-ių mėnesių tarnybą iki pusmečio.
Tarp įstatymo pakeitimų įtrauktas ir šaukiamųjų amžius – siūloma į pirmąją šaukiamųjų grupę įtraukti ir 17-mečius, tačiau tarnybą pradėtų tik sulaukę pilnametystės.
Vieni Krašto apsaugos ministerijos pristatytą šauktinių reformą vertina teigiamai, kiti žeria kritikos, nes esą ji neigiamai paveiks aukštąjį mokslą pasirinkusius asmenis. Studentams gali tekti sustabdyti studijas arba darbo dienomis studijuoti, o savaitgaliais – tarnauti, kas itin sudėtinga, ypač tiems jaunuoliams, kurie studijas derina su darbu.
Tačiau yra ir tokių, kurie aiškina pasigendantys ambicingesnių sprendimų dėl moterų įtraukimo į šaukiamus karo prievolininkus. Esą šauktinių poreikis vis auga, todėl moterų įtraukimas į tarnybą yra kone neišvengiamas.
Lietuvos verslo konfederacija ir asociacija „Lyderė“ net kreipėsi į Krašto apsaugos ministeriją, kad ši inicijuotų diskusijas dėl moterų įtraukimo į šaukiamus karo prievolininkus.
Tuo tarpu Prezidento vyriausiasis patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Kęstutis Budrys teigia, jog privalomą moterų tarnybą būtų galima įgyvendinti tik tuomet, kai šalyje jau būtų visuotinis vyrų šaukimas.
Šiuo metu Seimui pateikta šauktinių reforma, tačiau joje nėra numatytas nei visuotinis vyrų šaukimas, nei privalomoji karo tarnyba moterims.