Jei yra stotelė, turi būti ir suoliukas

Ne­sun­ku su­pras­ti, kad ši pro­ble­ma itin ak­tua­li vy­res­nio am­žiaus žmonėms. Ta­čiau pa­ti Jad­vy­ga, nors ir su­lau­ku­si 90-ies metų, ne apie sa­vo var­gus, pa­tir­tus lau­kiant au­to­bu­so, kalbė­jo. Mo­te­ris nu­piešė sykį au­to­busų sto­telė­je A. Ju­cio gatvė­je ma­tytą vaiz­delį.

„Sto­vi mo­te­riškė se­ny­vo am­žiaus, vie­na ran­ka lai­ko mažą mer­gytę už ran­kytės, ki­toj ran­koj sun­kus krep­šys, ant pe­čių kup­rinė. Nei ne­šu­lius pa­dėsi, nes bu­vo tik ką po lie­taus, žemė šla­pia, nei vaiką pa­lei­si, kad ne­duok Die­ve į gatvę neiš­pultų. Kaip man bu­vo gai­la tos mo­ters...“ – kalbė­jo mūsų skai­ty­to­ja.

Mo­te­ris dėstė, kad ir pa­čiai ne­re­tai ten­ka au­to­bu­so pa­lauk­ti. Vy­res­nio am­žiaus žmonės to­kie jau yra – bi­jo­da­mi lai­ku ne­spėti nu­kul­niuo­ti į sto­telę, kar­tais au­to­bu­so lauk­ti iš­si­ruo­šia net vi­su pus­va­land­žiu anks­čiau. Jau­nam ko­jas pa­mik­lin­ti – zui­kio dai­nos, o kai au­to­bu­so il­giau ten­ka pa­lauk­ti pen­si­nio am­žiaus žmo­gui, ypač kai nėra nei kur at­si­sėsti, nei į ką at­si­rem­ti, – jau var­gas.

Ne­rei­kia pa­čiam žilų plaukų turė­ti, kad šitą su­pras­tum, tik štai ka­žin kodėl vie­tos vald­žia apie to­kią pro­blemą ne­pa­gal­vo­ja? Tie­sa, nau­jai re­mon­tuo­ja­mo­se gatvė­se ar pėstie­siems skir­to­se pro­me­na­do­se da­bar suo­liukų pri­sta­to­ma rei­kia ne­rei­kia. Ne­se­niai ke­lis to­kius vi­sai nau­jus, ta­čiau juos­menį sie­kian­čiuo­se žo­ly­nuo­se pa­sken­du­sius, te­ko ma­ty­ti Gan­din­gos pi­lia­kal­nio pa­pėdėje. Ding­telė­jo min­tis – kad kas iškrėstų tokį po­kštą ir naktį tuos visų pa­mirš­tus suo­liu­kus iš gra­žio­sios Gan­din­gos par­bo­gintų į Plungę, į minė­tas au­to­busų sto­te­les... Žmonės džiaugtų­si ir ne­ži­notų, kam už tokį gerą darbą dėko­ti. O ir lan­kan­tie­ji Gan­dingą dėl to­kios ne­tek­ties tik­riau­siai ne­liūdėtų,  juk pi­lia­kal­niais pa­pras­tai lai­go jau­ni ir stip­rių kojų – kam jiems tie suo­liu­kai.

Juo­kai juo­kais, ta­čiau po­rei­kis pa­to­giai jaus­tis sa­vo mies­te – da­ly­kas rim­tas. Tam pri­ta­ria ir Jad­vy­ga. „Mūsų mies­tas la­bai gražė­ja. Kaip iš­puoš­tos Plungės jūros pa­krantės, Bab­run­go slėnis... Gra­žu pa­žiūrė­ti. Bet ne­reikėtų pa­mirš­ti ir to­kių pa­prastų de­ta­lių, su ku­rio­mis kas­dien su­si­du­ria žmonės“, – ra­miai dėstė ji.

Šią pro­blemą „Že­mai­čiui“ pa­tvir­ti­no ži­nan­ti ir Plungės se­niūnė Dan­gi­rutė Jur­ku­vienė. Sakė net su­skai­čia­vu­si, kad suo­liu­kas yra tik vie­no­je A. Ju­cio gatvės sto­telė­je. V. Ma­čer­nio gatvė­je si­tua­ci­ja kiek ge­resnė, nes suo­liu­ko trūksta vie­nin­telė­je sto­telė­je, o 4-io­se sto­telė­se jų yra.

Vis tik, pa­sak se­niūnės, pra­ktiš­kai vi­si suo­liu­kai mies­to sto­telė­se yra ap­verk­ti­nos būklės. Ne­be­gelbs­ti ir jų pa­va­sa­ri­niai per­da­žy­mai. Ki­toks vaiz­das – tik pa­sta­rai­siais me­tais nau­jai su­re­mon­tuo­to­se gatvė­se. Ten įreng­tos nau­jos mo­der­nios sto­telės su pa­stogė­mis ir suo­liu­kais.

„Orien­tuo­jan­tis į tai pla­nuo­ja­ma pa­na­šias sto­te­les įreng­ti ir ki­to­se gatvė­se, kur ne­nu­ma­ty­tos re­konst­ruk­ci­jos, ta­čiau ka­da tai įvyks, aš ne­kom­pe­ten­tin­ga spręsti, pri­klau­sys nuo Sa­vi­val­dybės tu­rimų lėšų“, – teigė D. Jur­ku­vienė.

Pa­sak jos, aiš­ku yra vie­na – jei­gu yra įreng­ta vie­ta au­to­bu­sui su­sto­ti, ten tu­ri būti ir suo­liu­kas to au­to­bu­so lauk­ti. „Se­niū­ni­ja pa­gal ga­li­my­bes jūsų pa­minė­to­se gatvė­se pa­sta­tys lai­ki­nus suo­liu­kus“, – pa­žadė­jo se­niūnė. O „Že­mai­tis“ sa­vo ruož­tu pa­ža­da šios problemos ne­pa­mirš­ti bei sa­vo pus­la­piuo­se pra­neš­ti, ka­da se­niū­ni­ja tesės duotą žodį.