Naujausios
Dervadegių kraštas
Važiuodami nuo Plungės Žlibinų link, pravažiuojame nedidelį kaimelį su įdomiai skambančiu pavadinimu – Kapsūdžiai. Pirmą kartą rašytiniuose šaltiniuose jis paminėtas 1563 metais.
Kas ir kada kaimą pavadino Kapsūdžiais, dabar galima tik spėlioti. Vietiniai gyventojai iki šiol šneka, kad tose vietose, kur dabar yra kaimas, augo didžiuliai miškai, kuriuose be gailesčio degindavo medžius ir virė smalą, kitaip dar vadinamą derva.
Dervadegius esa būdavo galima pažinti iš toli, tad kaimo žmonės sakydavo: „joude joude, kap sude...“ Laikui bėgant šie žodžiai, matyt, ir prigijo, tokiu pavadinimu imtas vadinti pats kaimas.
O remiantis Prano Rumbučio knyga „Kapsūdžių kaimas“, galima manyti, kad seniau kapsūdiškių likimai buvo itin glaudžiai susieti su Plungės bažnyčia.
Plungės dvaro valdytojas Jeronimas Valavičius 1617 metais gavo Zigmanto Vazos – Lenkijos karaliaus ir Lietuvos didžiojo kunigaikščio – leidimą Plungėje statyti katalikų bažnyčią. Jai išlaikyti, Plungėje buvo paskirti 5 valakai ir 20 margų bei visas Kapsūdžių kaimas su 47 valakais žemės ir ten gyvenusiais valstiečiais.
Kapsūdžių kaimo valstiečiai ilgus metus tarnavo Plungės bažnyčiai, jiems buvo nustatytos net prievolių normos. Baudžiavos metais valstiečiai buvo žiauriai išnaudojami, bet tie, kurie priklausė bažnyčiai, gyveno žymiai geriau negu bajorų žemvaldžių privačiuose ūkiuose.
Kaimo atgimimas ir slaptas vaikų mokslas
Kapsūdžių kaime mokyklos niekada nebuvo, tik prie Plungės bažnyčios veikė pradinė mokyklėlė, kurioje tik vienam kitam pasisekdavo išmokti rašto. Pagrindinės mokytojos buvo ne kas kitas, o mamos, kurios prie verpimo ratelio sukritusius savo vaikelius mokė pažinti raides ir poterius kalbėti. Kartais į namus ateidavo užsimaskavęs mokytojas, slapta mokęs vaikus skaityti ir rašyti.
Žlibinuose 1917 metais duris atvėrė pirmoji pradinė mokykla, veikusi Onos Kasparaitės privačioje sodyboje – kapsūdiškių vaikai čia ėjo mokytis rašto pradmenų. Nepriklausomybės metais ledai buvo pralaužti ir jau visi vaikai galėjo lankyti pradinę mokyklą.
Tarpukariu per dvi dešimtis nepriklausomos Lietuvos gyvavimo metų Kapsūdžių kaimo ūkininkų sodybos ir laukai labai pasikeitė Ėmė kaip grybai kilti įvairūs pastatai – trobos, svirnai, tvartai, daržinės, senus šiaudinius stogus pakeitė skiedros.
Vietos gyventojai išsikasė šulinius ir pradėjo puoselėti sodus, įsigijo įvairios technikos: kulimo mašinų, šienapjovių, arklinių grėblių. Kaimas pamažu ėmė garsėti auginamais arkliais, geros kokybės parduodamais linais, gausiomis avių ir galvijų bandomis, derlingais pasėliais.
XX a. pradžioje Kapsūdžiai turėjo kone tris šimtus gyventojų (panašiai tiek, kiek dabar gyvena Žlibinuose), tačiau dabar likę vos kelios dešimtys.