Naujausios
Po ilgo delsimo – spurtas
Apie tai, jog būtina sujungti dvi miesto šilumos tiekimo sistemas, kad būtų galima į miesto pietinę dalį – A. Jucio ir V. Mačernio gatvių kvartalus – tiekti likutinę Lentpjūvės gatvėje pagaminamą energiją, kalbama jau seniai. Ruošiantis šiam žingsniui buvo užsakyta ir atlikta ne viena studija, tačiau nė vienos jų rengėjai tiksliai ir neatsakė, ar verta imtis šito nepigiai atsieisiančio projekto ir ar jis atsipirks.
Kaip bebūtų, „Vieninga Plungė“ visada aktyviai pasisakė už trasų sujungimą, tad nenuostabu, kad dabar, su konservatoriais ir valstiečiais turėdama didžiąją daugumą Taryboje, skuba naudotis proga ir pagaliau išjudinti šį reikalą iš mirties taško.
Beje, „Vieningos Plungės“ deleguotas administracijos direktorius Mindaugas Kaunas praėjusį rudenį neslėpė, kad ankstesnis Plungės šilumos tinklų direktorius Arūnas Tamošauskas šių pareigų neteko būtent dėl to, kad nepalaikė trasų sujungimo idėjos ir vilkino pradėti darbus.
Vadovavimą įmonei iš A. Tamošausko laikinai perėmus Margaritai Charitonovai situacija pasikeitė kardinaliai: per nepilną pusmetį baigtas rengti projektas ir gauti sutikimai visų gyventojų, per kurių valdas toji trasa bus tiesiama (darbai vyks A. Jucio, I. Končiaus, Mozūrų, Palankės, Sinagogų, Minijos ir Telšių gatvėse).
Beje, ketvirtadienį posėdžiaujant Tarybai paaiškėjo, kad net nelaukdami Tarybos pritarimo projektui ir sutikimo duoti garantą 1,3 mln. eurų paskolai, Plungės šilumos tinklai jau paskelbė konkursą trasos įrengimo darbams nupirkti.
Akivaizdu, kad žengdama šį žingsnį įmonės vadovybė buvo tikra turinti daugumos Taryboje palaikymą. Ir jo sulaukė – už projekto įgyvendinimą vieningai pasisakė visi valdančiosios daugumos nariai.
Ragino nepritarti
Lygiai tokį patį vieningumą, tik susilaikydami, pademonstravo ir opozicijoje esantys politikai. Daugiausiai kritikos projektui „Šilumos perdavimo tinklų nuo ŠK 1KJ7 (A. Jucio g. 3) iki ŠK 2KV1 (Telšių g. 3A), Plungės mieste, statybos ir rekonstravimo darbai“ pažėrė meras Audrius Klišonis.
Jis teiravosi, kuo remiantis prieš savaitę posėdžiavusiam Ekonomikos, finansų ir biudžeto komitetui buvo pateikta informacija, kad trasa atsipirks per 5-erius metus.
Pasak A. Klišonio, į A. Jucio ir V. Mačernio gatvių kvartalus jungiamąja trasa iš Lentpjūvės gatvėje esančios biokuro katilinės bus galima perduoti daugiausiai 5-is megavatus atliekamos šilumos. Esą tokio kiekio tikrai neužteks patenkinti visą minėtųjų kvartalų šilumos poreikį.
„Tokiam projektui reikėtų turėti gerokai didesnį pagrindimą, todėl Tarybos nariams siūlau šiam projektui, kaip ekonomiškai neatsiperkančiam, nepritart“, – ragino meras.
Priešingą nuomonę išsakęs Tarybos narys Liudas Skierus kalbėjo, kad dar neaišku, už kiek darbai bus nupirkti – tikėtina, kad kaina bus mažesnė, nei nurodyta darbų sąmatoje. Ir delsti esą nebėra kada – nupirkus darbus dabar, jie būtų atlikti iki kito šildymo sezono. Tai reiškia, kad rudenį dujomis V. Mačernio gatvės katilinėje reikėtų pagaminti tik mažą kiekį šilumos.
Į diskusiją įsitraukęs kitas Tarybos narys Tomas Raudys priminė, kad dabar, kai jau paskelbtas darbų pirkimo konkursas, nebe laikas diskusijai, reikia tos jungiamosios trasos ar ne.
„Bus keista, jei Savivaldybės įmonė nupirks darbus ir neturės finansavimo šaltinio. Tada bus bėda. O kas bus pastačius, pamatysim vėliau“ – pridūrė jis, tokia savo pozicija nustebindamas ne vieną posėdžio dalyvį, mat įprastai T. Raudys visom keturiom palaiko savo bendrapartietį A. Klišonį.
„Pramušė dugną“
„Jeigu matom, kad šis žingsnis neduos naudos gyventojams, geriau jo ir nedaryti“, – neatlyžo meras. Ir priminė, kad šiuo metu visą V. Mačernio ir
A. Jucio gatvių kvartalams reikalingą šilumą Plungės šilumos tinklai pagamina degindami dujas. „Tai yra dabartinės valdančiosios daugumos – „Vieningos Plungės“ ir konservatorių – projektas tam, kad iškelt šilumos kainą, o po to bandyt pagrįst, jog trasų sujungimas gali duoti naudą“, – šovė A. Klišonis.
Jei posėdis būtų vykęs gyvai Savivaldybės salėje, pastarasis mero pasisakymas tikriausiai būtų sukėlęs šurmulį. Tačiau nuotoliniu būdu posėdžiaujantiems politikams beliko mojuoti rankomis ir laukti savo eilės pasisakyti.
O norinčiųjų reaguoti į mero žodžius staiga atsirado ne vienas ir ne du. „Nu jo, pramuša dugną tokie pasisakymai. Maža čia komentuoti apie skaidrumą ir sąžiningumą, todėl siūlau eiti prie balsavimo“, – ragino konservatorius Adomas Zamulskis.
Posėdžio pirmininkavimą perėmusiai vicemerei Astai Beierle-Eigirdienei teko gerokai paplušėti, kol suvaldė staiga įsiplieskusius Tarybos narius. Gana ilgą laiką ranką kėlė bei kol pasisakys politikai laukė ir laikinoji Plungės šilumos tinklų direktorė Margarita Charitonova. O gavusi balso teisę pirmiausia priminė, kad pastaruoju metu šiluma plungiškiams pigo, o ne brango, kaip teigė A. Klišonis.
„O kai bandoma daryti prielaidą, kad mes tyčia užkūrėm gamtines dujas... Noriu priminti, kad šiuo metu V. Mačernio gatvės katilinėj neturim teisėtai veikiančių biokuro katilų, kuriuos Valstybinė energetikos reguliavimo tarnyba būtų pripažinusi kaip tinkamus eksploatuoti ir iš kurių mes teisėtai galėtume pirkti šilumą. Todėl ir kūrename dujomis“, – kalbėjo ji.
M. Charitonova pabrėžė, kad, ruošiantis kitam šildymo sezonui ir matant, jog brangsta tiek gamtinės dujos, tiek aplinkos taršos leidimai, vienintelė išeitis yra pagaliau pradėti išnaudoti Lentpjūvės gatvės katilinės pajėgumus. Ir patvirtino anksčiau nuskambėjusią detalę, kad sujungus trasas minėtoji katilinė galėtų pagaminti 73 proc. visos miestui reikalingos šilumos energijos.
Jei ties trasą, nepabaigs baseino?
Liberalams rūpėjo išsiaiškinti ir tai, ar Savivaldybė, suteikusi paskolos garantą Plungės šilumos tinklams, neužkirs sau kelio ateity skolintis sporto komplekso statyboms pabaigti? Tačiau Savivaldybės kontrolierė Danutė Jarašiūnienė paragino nemaišyti skolinimosi ir garanto limitų, nes tai nėra vienas ir tas pats.
Vis dėlto A. Klišonis toliau laikėsi nuomonės, kad žadama tiesti jungiamoji trasa gali „pakišti koją“ sporto komplekso statyboms. Esą metų antroje pusėje, pritrūkus lėšų atsiskaityti su baseiną statančia UAB „Brosta“ ir pačiai Savivaldybei nebeturint galimybių skolintis, būtų galima suteikti paskolos garantą „Plungės būstui“ ar kuriai kitai Savivaldybės įmonei, kad ši paimtų paskolą. „Ir toks variantas yra galimas ir neprieštarauja teisės aktams“, – teigė meras.
„Mes kalbam apie baseiną. Taip, mums jo reikia, bet nepamirškim, kad turėsim ir šildyti tą baseiną. Ieškokim kompromiso, kaip padaryti abu projektus, kurie tikrai reikalingi miestui, ir, galų gale, kad gyventojai turėtų už ką nueiti į tą baseiną – kad jiems nereikėtų mokėti tokių didelių sąskaitų už šildymą“, – ragino M. Charitonova. Ir buvo išgirsta – projektui pritarė 15 Tarybos narių, 7 susilaikė, o pasisakiusių prieš nebuvo.