Naujausios
Buvo balsuojama Taryboje, patvirtinta. Atrodo – paprasta ir aišku, Plungė turi nusimačiusi vietą verslui, kuris norėtų čia įsikurti ir plėtotis, todėl mūsų parinktoje teritorijoje perkasi žemes, kuria visą sau reikalingą infrastruktūrą (tiesia kelius, atsiveda dujas, elektrą, vandenį, nuotekų tinklus ir t.t.).
Planas ir noras tikrai buvo toks. Bet vieną dieną pas merą apsilankius investuotojui, viskas kardinaliai pasikeitė (sutapimas – tai įvyko po savivaldos rinkimų, Liberalų sąjūdžiui suformavus naują daugumą Taryboje).
Suprantama – kai meras ir Tarybos dauguma vienoje rankoje, gali lengviau ir greičiau priiminėti sprendimus. Nereikia niekam nieko aiškinti, nekyla klausimų ir bereikalingų diskusijų.
Šitai matome ir dabar. Ne taip seniai atsirado įdomus Savivaldybės noras už savo (tiksliau – gyventojų) pinigus įsigyti investuotojui reikalingus sklypus. Juos pirkti arba nuomotis galėtų ir pats verslas, bet tam metami dideli Savivaldybės biudžeto pinigai. Naujausia studija parodė, kad išpirkti reikalingus sklypus ir pastatus Savivaldybei iš viso kainuos beveik 2 mln. eurų, nemaža dalis šios sumos jau išleista su neregėta skuba – vos per 3–4 mėnesius.
Klausiame mero per komitetų, Tarybos posėdžius, per spaudos konferenciją, kas bus daroma, koks verslas ateina – atsakymo nėra iki šiandien. Tik aptakios frazės, kurios iššaukia dar didesnį aplinkinių nepasitenkinimą ir susidomėjimą – kas čia dedasi su ta Plunge?!
O kai domiesi, randi visko – ir kas yra oficialu, ir kas viešai nepaskelbta bei nepatvirtinta. Su kaimynystėje įsikūrusia metalurgijos pramone daug metų gyveno ir kovojo ne tokio tolimo Liepojos miesto gyventojai. Apie tenykštę oro ir vandens taršą, suprastėjusią gyvenimo kokybę, nekilnojamojo turto vertės kritimą, po to sekusią bedarbystę ir gyventojų emigraciją nesiplėsiu.
Užsienio investuotojai nupirko įrangą ir svajojo, kaip toliau plėtos sunkiąją pramonę Liepojoje – lydys metalo laužą ir gamins produkciją, nuodydami aplinkinius gyventojus. Bet didelis bendruomenės pasipriešinimas, aukštų politikų įsikišimas ir teismai tą investuotojų invaziją sustabdė.
Spėju, kad panašus variantas dabar keliauja į Plungę. Ir ne be mero bei valdančiųjų pritarimo. Trečiadienį per Kolegijos posėdį pamatęs naujai parengtą pramonės parko studiją, išgirdęs atsakymus į merui ir studijos rengėjai pateiktus klausimus bei pamatęs, kad į kai kuriuos klausimus vengiama atsakyti – likau šokiruotas.
Pagal investuotojo technologines užgaidas plungiškių laukia NIŪRŪS ir TAMSŪS laikai. Panašu, kad atidunda sunkioji pramonė su metalo lydymo ypatumais. Tuo tarpu meras ir toliau bando raminti ir pasakoti nebūtas istorijas, kaltinti kitus, ką moka tikrai profesionaliai.
Studijų metais esu nemažai ragavęs chemijos mokslų, bet čia nepasakosiu, kokią Mendelejevo cheminių elementų lentelę gausime su oru ir vandeniu investuotojui įsikūrus beveik 100-o hektarų teritorijoje Plungės pakrašty. Ar tokios pramonės esam verti? Juk toje teritorijoje ar bet kur kitur galima drąsiai plėstis su esamais ar naujais netaršiais verslais. Bet ne – atkakliai laikomasi įsikibus mistinio investuotojo ir jo planų.
Plungės pramonės istorijoje bus atverstas naujas purvinas lapas. Tas nenoras sakyti tiesos, siekis nebendrauti ir užsidaryti nėra sveikintinas. Norisi tikėti, kad nusimušęs Plungės rajono savivaldybės mero ir valdančiųjų moralinis kompasas atsistatys ir visoje šioje nešvarioje istorijoje bus padėtas taškas. Dar turime tam laiko.
Adomas ZAMULSKIS TS-LKD Plungės skyriaus pirmininkas
Užs. Nr. 108