Kaimo kely – vos 30 kilometrų per valandą greičiu?

Asociatyvi nuotrauka
Gyventojų noras leisti važiuoti kaimo keliu vos greičiau už dviratį liko nesuprastas
Ant antradienį posėdžiavusios Plungės rajono savivaldybės Saugaus eismo organizavimo komisijos stalo, kaip įprastai, atgulė visa šūsnis prašymų. Bene daugiausiai jų atvežė Žemaičių Kalvarijos seniūnė Dovilė Brasaitė, po vieną kitą prašymą pateikė ir Nausodžio bei Platelių seniūnai.

Į pliažą lyg į gaisrą

Ilgai nesugaišta svarstant Nausodžio seniūno Gintaro Domarko prašymą Noriškių kaime, Medelyno gatvėje, įrengti greičio mažinimo priemones – tris kalnelius.

Pasak seniūno, tokį pageidavimą išreiškė gretimos – Mergvagio – gatvės gyventojai.

„Medelyno gatvėje tuoj už vandenvietės važiuojant tilto link yra toks įsibėgėti tinkamas kelio ruožas. Yra buvę ir eismo įvykių pora, bent jau kiek man žinoma, o gal ir daugiau. Mergvagio gatvėje kuriasi šeimos, vaikams reikia į mokyklas keliauti, todėl žmonės norėtų greitį mažinančių kalniukų Medelyno gatvėje“, – kalbėjo seniūnas.

Paklaustas, ar toje gatvėje išties yra pėsčiųjų, G. Domarkas prisipažino iš pradžių ir pats skeptiškai žiūrėjęs į gyventojų susirūpinimą dėl eismo saugumo. „Bet sutikit – Plungės jūros gale įrengus poilsio zoną, Medelyno gatvė tapo labai judri“, – pridūrė seniūnas. Ir išties daugelis, kam tenka važiuoti Medelyno gatve, galėtų tik patvirtinti, kad kai kurie poilsiautojai į pliažą lekia kaip į gaisrą, keldami pavojų ir pėstiesiems, ir dviratininkams.

Kadangi prieštaraujančių neatsirado, komisija nutarė rekomenduoti Savivaldybės administracijai Medelyno gatvėje, netoli posūkio į Mergvagio gatvę ir kiek arčiau į miesto pusę, įrengti tris kalnelius.

Ribojimai sunkiasvorėms

Komisija tenkino ir Platelių seniūno Roberto Šimkaus prašymas ties įvažiavimu į Stoties gatvę ir tolėliau, pasukus į Žaliąją gatvę, pastatyti sunkiasvorio transporto eismą ribojančius ženklus – leisti važiuoti tik ne daugiau 8 tonų sveriančioms mašinoms.

Kaip sakė seniūnas, šį prašymą inicijavo gyventojai, atkreipę dėmesį į tai, kad, trumpindami kelią iki dirbtuvių arba nenorėdami važiuoti per miestelio centrą, sunkvežimių vairuotojai neretai suka pro minėtas gatves.

Dėl to čia gyvenantieji jaučiasi nesaugiai, nes tiek Stoties, tiek Žalioji gatvės yra siauros, be šaligatvių, danga prasta, o sunkiasvorės mašinos ją dar labiau gadina.

Komisija neįžvelgė priežasčių, kodėl nebūtų galima tenkinti plateliškių prašymo.

Atvykėliai atkreips dėmesį, o vietiniai...

Gerokai daugiau prašymų į posėdį atsivežė Žemaičių Kalvarijos seniūnė D. Brasaitė. Jie pradėti nagrinėti nuo situacijos Žemaičių Kalvarijos miestelio Šašaičių gatvėje. Pasak seniūnės, ji – viena iš didesnių miestelyje ir eismas čia gana intensyvus, netrūksta ir pėsčiųjų, vaikų.

Esą kažkada šios gatvės abiejuose galuose stovėjo greitį iki 30 kilometrų per valandą ribojantys ženklai, tačiau laikui bėgant vieno jų kažkodėl neliko. O ir numodami ranka į likusįjį, greitį viršija tiek vietiniai kalvariškiai, tiek iš toliau atvykusieji.

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Veiklos organizavimo ir prevencijos poskyrio vyresnysis specialistas Aurelijus Jankauskas atkreipė dėmesį į tai, kad naujai pastatytas greitį ribojantis kelio ženklas vargu ar pakeis vietinių įpročius. Esą atvykusieji iš kitur paprastai yra dėmesingesni kelio ženklams, o štai vietiniai neretai vairuoja vadovaudamiesi senais įpročiais.

„Bet jei patys žmonės mano, kad tai išspręs problemą – viskas tvarkoj“, – sutiko pareigūnas.

Ar reikalingi greičio ribojimai kaimo kely?

O štai dėl seniūnės prašymo įrengti greitį iki 30 kilometrų per valandą ribojančius kelio ženklus ir Šarnelėje, Bazilėnų gatvėje, prieita priešingos nuomonės.

Kaip sakė D. Brasaitė, prašymas mažinti greitį šioje gatvėje išsakytas per seniūnaičių susirinkimą. Esą toji gatvė – dar gyvenvietės teritorijoje, tad galima važiuoti 50 kilometrų per valandą greičiu, tačiau esą ne vienas ranka numoja į šį reikalavimą ir lekia gerokai greičiau.

Vis tik komisija suabejojo, ar tikrai reikia tokių priemonių praktiškai per laukus vingiuojančiame kely, šalia kurio net nėra sodybų.

„Kai kurie elektriniai dviračiai dabar važiuoja jau net 25-ių kilometrų per valandą greičiu, o čia prašoma mašinoms tokio greičio. Mano manymu, tai perteklinis reikalavimas. Juolab kad net nėra sodybų prie pat kelio. Pažiūrėkim į miestus: važiuojam 50 kilometrų per valandą greičiu ir praeivius, vaikus praleidžiam“, – kalbėjo A. Jankauskas ir pasiūlė gatvės pradžioje, tik išsukus iš pagrindinio kelio, pastatyti priminimą, jog čia tebėra kaimo teritorija ir negalima viršyti 50-ies kilometrų per valandą greičio.

Netenkintas ir analogiškas prašymas riboti greitį kitoje Šarnelės gatvėje – Pasaulio teisuolių, kuria, pasak seniūnės, važiuojama poeto Vytauto Mačernio kapo lankyti, kartais susidaro spūstys, būna sunku prasilenkti.

Tiesa, D. Brasaitė patvirtino, kad jai dirbant seniūne eismo įvykių šioje vietoje nebuvo. Komisija nutarė nepritarti greičio ribojimui.

Kitas prašymas – iš Virkšų kaimo, Maldučių gatvės, kur yra gyvenama sodyba bei prie ežero įrengta poilsiavietė. Komisija sutiko, kad gatvės atkarpoje ties ežeru būtų tikslinga greitį mažinti iki 50 kilometrų, nes dabar čia galima spausti iki 70 kilometrų per valandą.

„Plika“ perėja tik pablogins situaciją

Dar kelis prašymus seniūnė pateikė dėl sunkiasvorio transporto eismo ribojimo. Esą gaunama daug gyventojų nusiskundimų, kad atolydžio laikotarpiu medieną iš miškų vežantys miškininkai gadina kelio dangą.

Tačiau komisijos nariai priminė, kad Savivaldybė yra parengusi tvarką, pagal kurią pačios seniūnijos gali įrengti sunkiasvorio transporto eismą tam tikru laikotarpiu ribojančius kelio ženklus, ir kai kurios seniūnijos šitą praktiką sėkmingai diegia.

Posėdžio metu išdiskutuota ir galimybė Žemaičių Kalvarijos miestelyje, Gardų aikštėje, ties parapijos namais įrengti pėsčiųjų perėją. D. Brasaitė kalbėjo, kad dabar iš gimnazijos pabirę vaikai gatvę kerta kur tik nori, rizikuodami savo saugumu.

Seniūnės nuomone, taupant lėšas būtų galima paprasčiausiai ant gatvės nupiešti perėją žyminčias juostas ir šalia pastatyti apie perėją informuojančius kelio ženklus, tačiau Kelių policijos tarnybos vyresnysis specialistas A. Jankauskas pabrėžė, kad „plika“ perėja be jokių saugumą didinančių priemonių gali tik pabloginti situaciją.

Kiek padiskutavus nutarta rekomenduoti Savivaldybės administracijai seniūnijos pasirinktoje vietoje įrengti pėsčiųjų perėją ir pagal galimybes įdiegti saugumą didinančias priemones – kalnelius, kryptinį apšvietimą.