Naujausios
Žvilgsnis atgal
Dar prieš prasidedant diskusijoms Savivaldybės paveldosaugininkas Gintaras Ramonas priminė, jog Švč. Mergelės Marijos lurdo grota, kuri – itin gausiai lankoma, yra įtraukta į nekilnojamojo kultūros paveldo sąrašą. Šio ypatingo objekto istorija siekia 1906-uosius, mat būtent tais metais Lurdas buvo pastatytas. Už tai plungiškiai turėtų būti dėkingi kunigui Vincentui Jarulaičiui, paskutinio Plungės dvaro valdytojo Mykolo Oginskio žmonai kunigaikštienei Marijai Oginskienei ir vienuolei Marijai de Grand.
Kaip byloja istorija, M. Oginskienė 1903-aisiais iš Krokuvos į Plungę pasikvietė Jėzaus Širdies seserų kongregacijos vienuolę Sofiją Zakževską, kuri vadovavo mergaičių prieglaudai. Plungėje ne kartą lankėsi ir šios kongregacijos vadovė iš Prancūzijos M. de Grand. Ji parapijos klebonui pasakė norinti mūsų mieste pastatydinti Lurdo grotą.
Kunigas V. Jarulaitis tokią iniciatyvą palaikė, tad neilgtrukus buvo parinkta tam tinkama vieta. Už M. Oginskienės dovanotus 5 tūkst. rublių buvo nupirktas reikalingas sklypas. Iš istorinių šaltinių matyti, jog 1905-aisiais S. Zakževska iš Paryžiaus atvežė kongregacijos vyresniosios Plungės Lurdui dovanotą Švč. Mergelės Marijos statulą, ji buvo pastatyta ant akmens po atviru dangumi. Po metų imta mūryti uola. Pritrūkus pinigų, palikta aukų dėžutė. Iš aukų baigta įrengti uola ir ten padėta Švč. Mergelės Marijos statula. Lurdas pašventintas 1906 metais.
1909–1910 m. V. Jarulaitis virš Lurdo pastatė medinę gotikinę koplyčią, o M. de Grand jai padovanojo balto marmuro altorių.
Sovietmečiu, kaip pasakojo G. Ramonas, Lurdas buvo apleistas, neliko skulptūros. Tačiau 1990-aisiais ypatinga vieta prikelta naujam gyvenimui – grota buvo suremontuota, pasirūpinta ir aplinka. Žinoma, pastatyta bei pašventinta Švč. Mergelės Marijos skulptūra – pirmosios kopija.
Susirūpino Lurdo grota
Nuo Lurdo sutvarkymo praėjo daug metų, tad natūralu, kad bėgantis laikas paliko atitinkamus pėdsakus. Tačiau ar jie – išties tokie rimti? Anot G. Ramono, religinės bendruomenės atstovai susirūpinę Lurdo aplinka – neva žūtbūt reikia tvarkyti akmeninę sienelę, sutvirtinti akmenis.
Sulaukus tokių pastabų, nuspręsta atlikti pirminę apžiūrą. Jos metu nustatyta, jog Lurdas nėra avarinės būklės ir kol kas nėra būtinybės remontuoti pačią grotą. Anot Savivaldybės specialisto, priimtas sprendimas sutvarkyti akmeninę sienelę, vedančią Lurdo link. Ši nukentėjo prieš porą metų tvarkant aplinką, klojant trinkeles.
G. Ramonas patikino, kad šis reikalas jau yra aptartas su Plungės miesto seniūnija. Neva akmeninė sienelė, bus tvarkoma iš seniūnijoms skiriamų Kultūros vertybių programos lėšų. Kaip patikslino dabar jau buvęs administracijos direktorius Mindaugas Kaunas, seniūnijoms šiemet bendrai šiai programai atriekta 13 tūkst. eurų.
„Ar lauksime avarinės būklės?“
Atlikti rimtesnį remontą, paveldosaugininko žodžiais, šiuo metu būtinybės nėra, be to, stokojama ir finansų, tad skliauto konstrukcijų tyrimai ir kapitalinis Lurdo remontas paliekamas ateičiai. Juo labiau kad imantis rimtų remontų, ko gero, reikėtų pasirūpinti ir tvarkybos darbų darbų projektu.
Toks G. Ramono paaiškinimas nelabai patiko tuometei komiteto narei Juditai Stankutei. „Ar lauksime avarinės būklės?“ – klausė ji. Tačiau į tai atsakydamas G. Ramonas patikino, jog, atsiradus lėšų, bus galima tvarkyti, vertinti skliauto būklę. Šiuo metu, anot jo, situacija yra patenkinama.
Su tuo sutiko ir M. Kaunas, priminęs, jog seniūnija ne sykį tvarkė tą vietą, nes buvo įaugusių medžių, kadangi ilgą laiką iki tol niekas nebuvo daroma, grota buvo apleista. „Reikia pradėti nuo tvorelės tvarkymo, o paskui bus matyti, ar yra būtini didesni darbai, ar yra rimtesnių pažeidimų“, – kalbėjo jis.
O į diskusiją įsitraukusiai komiteto narei Jolantai Skurdauskienei rūpėjo sužinoti, ar buvo bendraujama su Lurdą prižiūrinčiais žmonėmis. Neva ji su jais kalbėjo ir šie skundėsi, jog į grotą sunkiasi vanduo. „Kiek rimtai įvertinta skliauto būklė? Ar nenutiks avarija, kol mes čia ilgai svarstysime?“ – vieną po kito ji žėrė klausimus.
Tačiau G. Ramonas patikino, jog vanduo pro patį skliautą tikrai neprasisunkia, o atiteka kairiąja puse. Daugiau esą galėtų parodyti ekspertizė, tačiau, paveldosaugininko įsitikinimu, kol kas nėra būtinybės ją atlikti.
Nepaisant to, J. Skurdauskienė sakė, jog svarbu palaikyti ryšį su Lurdą prižiūrinčiais žmonėmis, kad nebūtų tik vienpusiško administracijos požiūrio į šią situaciją. Anot jos, sienelės remontu nereikėtų apsiriboti, jos nuomone, grotos būklė turi būti labai rimtai įvertinta, o paskui sudėlioti ir būtini darbai.
Tam pritarė ir tuomet komitetui dar pirmininkavusi Vida Bondauskienė. „Geriau užbėgti įvykiams už akių, kad paskui nereikėtų jau rimtesnių investicijų“, – savo nuomonę dėstė ji.
Tuo tarpu G. Ramonas patikino, jog su tais žmonėmis bendraujama ir kad artimiausiu metu bus atlikti pirminiai darbai.
Nuo šio posėdžio prabėgo ne viena savaitė, tad „Žemaitis“ paveldosaugininko teiravosi, ar kažkas jau nuveikta, juolab kad ir pinigų tokiems darbams, kaip minėta per posėdį, skirta. Penktadienį kalbintas G. Ramonas sakė, jog kol kas jokie darbai neatlikti. Esą viskas pajudės, kuomet po atostogų grįš Plungės miesto seniūnė.