Karantinas paskelbtas, bet šūviai aidi

Ni­jolės JAN­KU­VIENĖS nuo­trau­ka
Med­žio­to­jai su­laukė tik re­ko­men­da­cijų ne­vyk­dy­ti ko­lek­ty­vi­nių med­žiok­lių, tad sa­vait­ga­liais mūsų ra­jo­no miš­kai ai­di nuo ska­likų lo­ji­mo ir med­žio­tojų pa­leistų šūvių
Nuo spa­lio 15 dienos Lie­tu­vo­je pra­si­dėjo ak­ty­vu­sis med­žioklės se­zo­nas. Kaip ir kas­met, nuo šios die­nos leid­žia­ma med­žio­ti žvėris pa­si­tel­kiant va­ro­vus. To­kios med­žioklės su­bu­ria ne­ma­žai šio už­siė­mi­mo en­tu­ziastų, bet ar jas or­ga­ni­zuo­ti šiuo me­tu yra sau­gu? Kuo med­žioklė ski­ria­si nuo kitų su­si­būrimų ir kodėl ji vis dar nėra stab­do­ma?

Tad kas yra ta med­žioklė?
Ko­kio­mis nuo­tai­ko­mis šian­dien gy­ve­na med­žio­to­jai, „Že­mai­čiui“ pa­pa­sa­ko­jo Plungės ra­jo­no med­žio­tojų ir žvejų drau­gi­jos pir­mi­nin­kas Sau­lius Ven­ga­lis. Pa­sak jo, nors si­tua­ci­ja dėl plin­tan­čio ko­ro­na­vi­ru­so tiek Plungės ra­jo­ne, tiek visoje Lietuvoje iš­lie­ka la­bai su­dėtin­ga, med­žio­to­jai drau­dimų reng­ti ko­lek­ty­vi­nes med­žiok­les nėra su­laukę.
S. Ven­ga­lio nuo­mo­ne, med­žioklės ne­ga­li­ma ta­pa­tin­ti nei su spor­tu, nei su ren­gi­nių or­ga­ni­za­vi­mu. Žmonės med­žio­jo dar prie­š mūsų erą ir tai bu­vo svar­biau­sias pra­gy­ve­ni­mo šal­ti­nis, turėjęs di­delę ūkinę reikšmę. Anuo­met taip šei­ma bu­vo ap­rūpi­na­ma mais­tu ir ap­ran­ga.
Aiš­ku, da­bar to­kios būti­nybės ne­bėra ir re­tas ra­jo­no med­žio­to­jas į mišką trau­kia tik tam, kad pra­si­ma­nytų mėsos. Med­žioklė šian­dien įvar­di­ja­ma kaip ūkinė veik­la, ku­rios ne­ga­li­ma stab­dy­ti. To­kia yra šian­die­ninė med­žio­tojų or­ga­ni­za­cijų ir vald­žios ins­ti­tu­cijų po­zi­ci­ja.
Nors dau­ge­lis med­žioklę įvar­di­ja kaip pra­mogą, lai­ko gam­to­je pra­lei­di­mo būdą, anot pa­čių med­žio­tojų, ji yra kur kas dau­giau. Tai vals­tybės med­žio­to­jams pa­tikė­ta gam­to­sau­ginė funk­ci­ja, re­gu­liuo­jan­ti per­tek­li­nes gyvūnų po­pu­lia­ci­jas, kad jos ne­da­rytų ža­los nyks­tan­čioms gyvūnų, au­galų ir paukš­čių rūšims. Tai­gi šiuo­lai­ki­niams med­žio­to­jams būti­na pa­si­žymė­ti ne tik akies taik­lu­mu, bet ir iš­ma­ny­ti gam­to­je vyks­tan­čius pro­ce­sus, turė­ti tam reikalingų ži­nių ba­gažą.

Ne vi­si med­žioklės būdai efek­tyvūs
Plungės med­žio­tojų ir žvejų drau­gi­ja po sa­vo spar­nu glaud­žia 19 med­žio­tojų būre­lių. Kol kas vi­si jie ak­ty­viai med­žio­ja ir ginklų į sau­gyk­las il­gam ne­de­da. Ka­dan­gi 
med­žio­to­jai su­laukė tik re­ko­men­da­cijų nerengti ko­lek­ty­vi­nių med­žiok­lių, sa­vait­ga­liais mūsų ra­jo­no miš­kai ai­di nuo ska­likų lo­ji­mo ir med­žio­tojų pa­leistų šūvių. Ki­taip sa­kant, med­žioklė su va­ro­vais da­bar – pa­čia­me įkarš­ty­je.
„Drau­dimų med­žio­ti drau­gi­ja ne­su­laukė. Aš taip pat užd­raus­ti to ne­ga­liu. Su vi­sais ra­jo­no būre­lių va­do­vais kalbė­jau, vi­sus per­spėjau, kad at­sa­ko­mybė kren­ta ant jų pe­čių. Jei­gu jie su­ge­ba or­ga­ni­zuo­ti sau­gią med­žioklę, ne­nu­si­žen­giant ka­ran­ti­no rei­ka­la­vi­mams, kodėl gi ne?!“ – įsitikinęs S. Ven­ga­lis.
Ne pa­slap­tis, kad ko­lek­ty­vi­nių med­žiok­lių ypač lau­kia ūki­nin­kai, ku­rių au­gi­na­moms grūdinėms kultū­roms bei pie­voms šer­nai pa­da­ro ne­menkų nuo­sto­lių. „Med­žioklės va­rant yra pa­ts ge­riau­sias būdas ma­žin­ti tiek šernų, tiek ka­no­pi­nių žvėrių po­pu­lia­ciją, nes ki­ti med­žioklės būdai – ty­ko­ji­mas ar lau­ki­mas bokš­te­liuo­se – nėra to­kie efek­tyvūs. Vie­nu va­ry­mu ga­li­ma nu­šau­ti net du tris šer­nus, o sėdėda­mas bokš­te­ly­je ge­riau­siu at­ve­ju su­med­žio­si tik vieną“, – ko­lek­ty­vi­nių med­žiok­lių naudą aiš­ki­no pa­šne­ko­vas.
Lai­ko likę ne tiek ir daug
Med­žioklė su va­ro­vais leid­žia­ma iki sau­sio 31 dienos. At­ro­dytų, lai­ko pa­si­džiaug­ti ja ir įvyk­dy­ti nu­sta­ty­tas nor­mas – į va­lias, tad gal reikėtų su­trum­pin­ti šį ter­miną ir, kaip prio­ri­tetą iškė­lus sa­vo bei ap­lin­ki­nių sau­gumą, pa­si­rink­ti al­ter­na­ty­vius med­žioklės būdus?
Ta­čiau, pa­sak drau­gi­jos pir­mi­nin­ko, vis­kas nėra taip pa­pras­ta. Gyvū­nai med­žio­ja­mi tik pa­gal nu­sta­ty­tus gra­fi­kus. Pa­vyzd­žiui, bried­žių pa­te­les ga­li­ma med­žio­ti nuo spa­lio 1 d. iki lapk­ri­čio 30 d., o pa­ti­nus – nuo rugpjū­čio 15 d. iki gruod­žio 15 dienos. Be to, kiek­vie­nam būre­liui pa­gal jam skirtą med­žioklės plotą nu­sta­ty­tas ir tam tik­ras ga­limų su­med­žio­ti  ka­no­pi­nių žvėrių skai­čius.
„Tas li­mi­tas ne šiaip sau ski­ria­mas. Kai žvėrys pa­da­ro nuo­sto­lių žemės ūkiui ar žalą miš­kui, krei­pia­ma­si į mus – med­žio­to­jus. Ta­da ko­mi­si­ja tik­ri­na, ar būre­lis su­med­žio­jo nu­sta­tytą žvėrių skai­čių. Jei jis li­mi­to neiš­nau­do­ja ir to­kia si­tua­ci­ja pa­si­kar­to­ja ke­lis kar­tus, ga­li at­si­svei­kin­ti su jam skir­tais med­žioklės plo­tais, kaip ne­ge­ban­tis lai­ku ir tin­ka­mai or­ga­ni­zuo­ti med­žiok­lių“, – su­bti­ly­bes aiš­ki­no S. Ven­ga­lis.
Sau­gi med­žioklė rei­ka­lau­ja va­do­vo iš­monės
Nors mūsų ra­jo­no med­žio­to­jai į miš­kus trau­kia kaip įpras­ta šiuo metų lai­ku, bet pan­de­mi­ja ir jiems jau pa­dik­ta­vo sa­vo sąly­gas. Med­žioklės me­tu med­žio­to­jai pri­va­lo lai­ky­tis visų ka­ran­ti­no re­ži­mo rei­ka­la­vimų – ne­si­bu­riuo­ti di­desnė­mis kaip 5 as­menų grupė­mis, veng­ti tie­sio­gi­nio fi­zi­nio kon­tak­to su ki­tais žmonė­mis, dėvėti ap­sau­gos prie­mo­nes, lai­ky­tis di­des­nio nei 2 metrų at­stu­mo nuo ki­to žmo­gaus, bend­rau­ti su juo ne il­giau kaip 15 mi­nu­čių ir būti­nai lai­ky­tis as­mens hi­gie­nos.
Į med­žioklę ka­ran­ti­no me­tu siū­lo­ma vyk­ti kiek­vie­nam sa­vo trans­por­tu. Or­ga­ni­zuo­ti il­gus va­ry­mus, taip iš­ven­giant kon­taktų. Prie su­med­žio­to žvėries re­ko­men­duo­ja­ma dirb­ti tik mi­ni­ma­liam med­žio­tojų skai­čiui, ge­riau­sia – vie­nam. O svar­biau­sia – su­si­lai­ky­ti nuo su­si­būri­mo žvėrie­nos tvar­ky­mo pa­tal­po­se ir med­žio­tojų na­me­liuo­se.
Re­gis, rei­ka­la­vi­mai ne­sudė­tin­gi ir aiškūs, tik ar med­žio­to­jams pa­vyks­ta jų lai­ky­tis? Juk, pa­vyzd­žiui, su­med­žio­jus briedį dar­bo pa­kan­ka net pen­kiems vy­rams...
„Med­žio­ti sau­giai yra įma­no­ma, rei­kia tik ge­ros stra­te­gi­jos ir no­ro. Aiš­ku, med­žioklė ka­ran­ti­no me­tu rei­ka­lau­ja di­desnės būre­lio va­do­vo iš­monės, reik­lu­mo ir prin­ci­pin­gu­mo. Aš kaip ir vi­si – sėdžiu pri­lipęs prie kom­piu­te­rio ek­ra­no, ste­biu si­tua­ciją Lie­tu­vo­je, se­ku in­for­ma­ciją, o gau­tas re­ko­men­da­ci­jas iš­kart per­duo­du būre­lių va­do­vams“, – pa­ti­ki­no S. Ven­ga­lis.
„Jei iš vals­tybės ins­ti­tu­cijų su­lauk­si­me drau­di­mo, tai ir ne­med­žio­si­me. Bet jei užd­raus med­žioklę, o med­žio­ji­mo ter­mi­nai ne­bus pra­tęsti, ta­da ne­pri­valė­si­me at­ly­gin­ti gyvūnų pa­da­ry­tos ža­los“, – pri­dūrė.