Naujausios
Prireikė aplinkinių pagalbos
Užliekniškė pasakojo bandžiusi šią problemą išspręsti apvažiuodama bažnyčią, tačiau ir kitoje jos pusėje esanti automobilių stovėjimo aikštelė įrengta su tokiu pačiu paaukštėjimu. Automobiliai jį nesunkiai įveikia, bet šiuolaikinėms elektrinėms triratėms ar keturratėms transporto priemonėms, kuriomis miesto gatvėmis matome važinėjant vis daugiau senjorų ir neįgaliųjų, tokia kliūtis tampa iššūkiu.
Antai ir vieną iš pastarųjų sekmadienių, kaip įprastai atvykusi į Mišias, Janina sakė šiaip ne taip įvažiavusi į automobilių stovėjimo aikštelę, sudalyvavusi Mišiose, o kai susiruošė judėti namo, per minėtą slenkstį persiropštęs jos triratis pariedėjo žingsnį kitą ir sustojo vidury gana judrios Vytauto gatvės.
Moteris nebegalėjo užvesti jo, dėl to patyrė nemažą išgąstį. Laimei, šalia buvę keli vyrai netruko prišokti ir padėti bėdoje atsidūrusiai senolei – pagriebę nustūmė triratį atgal į aikštelę. Pačiai Janinai, įžengusiai jau į devintą dešimtį, tokia užduotis būtų buvusi neįveikiama.
Galiausiai senolės anūkas pasirūpino jos triratį pargabenti namo. Moteris sakė ieškosianti išmanančio meistro, kuris nustatytų gedimo priežastį ir suremontuotų triratį. Bet jau dabar užliekniškė tikino esanti tikra, kad dėl visko kaltas minėtas slenkstis, kuriuo atskirta Vytauto gatvė nuo automobilių aikštelės priešais bažnyčią.
Užliekniškė sakė dėl to ir atėjusi į redakciją – turinti vilties, kad vietos valdžia atkreips dėmesį į šią vietą ir ras išeitį, kaip išspręsti problemą. Nes ji aktuali ne tik jai, bet ir kitiems vyresnio amžiaus žmonėms bei neįgaliesiems, kurių vis daugiau po miestą juda elektrinėmis transporto priemonėmis. Plungės infrastruktūra tokiam transportui, kaip aiškėja, visiškai nepritaikyta.
Jei nėra dviračių takų?
Nuo šių metų sausio pirmosios sugriežtinus tvarką elektrinėmis mikrojudumo priemonėmis (kurių greitis yra mažesnis kaip 25 kilometrai per valandą ir maksimali galia – iki 1 kilovato) leidžiama važiuoti tik pėsčiųjų ir dviračių takais arba dviračių juostomis, o kur jų nėra – tam tinkamu kelkraščiu. Kur nėra šių kelio elementų, galima važiuoti ir šaligatviu arba važiuojamąja kelio dalimi.
Kaip žinia, Vytauto gatvėje, o ir kitose centrinėje Plungės dalyje esančiose gatvėse dviračių takų nėra, tad tokių naujoviškų transporto priemonių vairuotojams pasirinkimai tik du: riedėti šaligatviu arba važiuojamąja gatvės dalimi. Janina pasakojo, kad visada renkasi antrąjį variantą, nes ne jos jėgoms perkelti triratį per kiekvieną šaligatvio bortelį.
Moteris tikino išmananti kelių eismo taisykles, kelyje visada elgiasi apdairiai ir saugiai, be to, puikiai supranta, kad nedideliu greičiu judantis jos triratis erzina vairuotojus, todėl visada stengiasi važiuoti kuo arčiau šaligatvio, kad skubantieji turėtų kuo daugiau vietos ją aplenkti. Ir toks keliavimo būdas esą jai puikiai tinkantis bei patinkantis, taip keliaujanti jau dvejus metus, tik kelionės į bažnyčią visad atnešančios nemažai streso, nes niekada nežinanti, ar šįkart pavyks triračiu „įsiropšti“ į prieš bažnyčią esančią aikštelę.
„Užtektų maišo cemento didesniam nuolydžiui suformuoti ir tiek ten tos bėdos būtų. Gal išgirs valdžia, jei parašysit“, – viltingai kalbėjo užliekniškė.
Vilties – mažai
Apie moters iškeltą problemą visų pirma papasakojome Savivaldybės strateginio planavimo ir investicijų skyriaus vedėjai Žanetai Vaitkuvienei. Šis skyrius prieš kelerius metus inicijavo miesto tikslinių teritorijų sutvarkymo projektus. Viename iš projektų buvo numatyta atnaujinti ir automobilių stovėjimo aikštelę priešais bažnyčią. Paskutiniame Plungės rajono savivaldybės tarybos posėdyje Ž. Vaitkuvienė pristatė įgyvendintus tikslinių teritorijų projektus kaip pabaigtus, tad jos teiravomės, kodėl minėta aikštelė taip ir nesulaukė investicijų.
Kaip paaiškino skyriaus vedėja, tvarkant tikslines teritorijas (buvusį centrinį stadioną ir Babrungo slėnį, taip pat vadinamosios Plungės jūros pakrantes) buvo išnaudotos visos tam skirtos Europos Sąjungos lėšos ir paskutiniam etapui – bažnyčios aikštelei – jų paprasčiausiai nebeužteko. Esą jei būtų poreikis ir jei pritartų Savivaldybės taryba, aikštelę būtų galima atnaujinti iš Savivaldybės biudžeto lėšų ar radus kitą finansavimo šaltinį.
Vis tik, kaip paaiškėjo, tokio poreikio kol kas nematoma. Plungės miesto seniūnija nurodė, kad minėta automobilių stovėjimo aikštelė „yra geros būklės, patekimas į ją yra su nuolydžiais ir neturėtų sudaryti nepatogumų“.
Taip šią situaciją mato Savivaldybės atstovai. Galbūt vertinimas pasikeis, kai daugiau senjorų ar neįgaliųjų, užuot sėdėję namie tarp keturių sienų, sės į minėtas elektrines trirates ar keturrates transporto priemones ir išriedės „pasidžiaugti“ savo miestu bei jo gatvėmis. Bet kol kas situacija kaip toj patarlėj, sakančioj, kad viena kregždė – dar ne pavasaris.