Naujausios
Prūsališkis pasakojo, kad balandžio 12-ąją Plungėje esančios įmonės „V. Padagas ir Ko“ parduotuvėje įsigijo elektrinį „Hitachi“ firmos grąžtą, už kurį sumokėjo 65 eurus. Naudojosi neilgai – esą jau birželį, gręžiant lentas, įrankis ėmė rūkti. Tada nuvežė jį į parduotuvę remontuoti. Po poros savaičių grąžtas buvo grąžintas kaip neva jau veikiantis, bet... Pasak vyro, kai įrankį įjungė išbandyti, iš jo net ugnis pradėjo eiti. Žodžiu, vėl teko grįžti į parduotuvę.
„Ir rūko, ir ugnis ėjo. Jau maniau, kad nutrenks mane. Taigi vėl išsiruošiau į parduotuvę. Grąžtą iš manęs paėmė ir pasakė, kad veš taisyti į Klaipėdą. Aš iškart sakiau, kad nenoriu jokių remontų. Prašiau grąžinti pinigus arba duoti kitą grąžtą. Ir primokėti sutikau, bet jie nėjo su manim į kalbas – esą taisys ir viskas. Tai buvo liepos 12-ąją“, – pasakojo žmogus.
Nors praėjo tikrai nemažai laiko, vyras grąžto neatgavo. „Jau po pirmojo gedimo buvo aišku, kad prekė nepatikima. Tad nesuprantu, kodėl, kai sugedo antrąkart, ne pinigus grąžino, o vėl paėmė remontuoti. O dabar dar ir negrąžina. Juk aš tą grąžtą pirkau ne šiaip sau, o todėl, kad jis man reikalingas. Pinigus už jį sumokėjau, o naudotis neturiu kuo. Gaunu tik 300 eurų pensijos, tad 65 eurai man gana didelė suma“, – pyko prūsališkis. Dėl to, kad su juo nesiskaitoma, žmogus kreipėsi ne tik į žiniasklaidą, bet ir į Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą.
Aiškindamasis situaciją, „Žemaitis“ pirmiausia susisiekė su UAB „V. Padagas ir Ko“ vadovu Vytautu Padagu. Šis pasakė, kad apie prekę ir jos remontą nieko nežino, bet pažadėjo pasidomėti ir informuoti.
Netrukus „Žemaitis“ sulaukė skambučio. Tiesa, skambino jau nebe V. Padagas, o grąžto „Hitachi“ remontu besirūpinantis meistras. Pastarasis iš pražių net prisistatyti nenorėjo, bet vėliau vis dėlto pasakė, kad yra garantinio aptarnavimo paslaugą teikiančios UAB „Gitana“ atstovas Artūras Idzelis.
Pasak labai iškalbingo meistro, prieš skųsdamasis žmogus turėtų atkreipti dėmesį į du dalykus. Pirma, pagalvoti apie tai, ar daiktą tikrai naudojo pagal paskirtį. Antra, išsiaiškinti, koks terminas skiriamas tokių įrankių remontui.
„Taip, šį grąžtą gavau jau antrą kartą. Pirmąkart jis mane pasiekė veikiantis, net neturėjau ko remontuoti. Kai gavau antrąkart, nustačiau gedimą ir kokią detalę reikia keisti. Kadangi detalės neturėjau, kreipiausi į gamintoją. Užsakymą jam išsiunčiau liepos 23-iąją. Žinoma, viskas galėtų vykti greičiau, bet gamintojas yra lėtesnis nei norėtųsi. O kol nėra detalės, negaliu remontuoti“, – savo poziciją dėstė meistras.
Bet ar normalu, kad klientas daikto, kuris jam tikrai reikalingas, turi laukti keletą mėnesių? Ir dar – koks terminas duodamas prekės, kuriai taikomas garantinis aptarnavimas, remontui? Anot A. Idzelio, daiktas žmogui gal ir reikalingas, bet yra taip, kaip yra – tenka laukti detalės.
„Aš ir taip padarau daugiau, nei turėčiau. Pats atvažiuoju į Plungę, išsivežu sugedusias prekes. Taigi žmogui nebereikia važiuoti į Klaipėdą“, – bendrovės atstovas kalbėjo taip, lyg pirkėjas, įsigijęs prastos kokybės prekę ir savaičių savaites laukdamas, kol ji bus suremontuota, dar ir dėkingas turėtų jam jaustis. „Be to, aš gi nesikratau atsakomybės, nesislepiu, nesakau, kad man nepriklauso tvarkyti. Sutvarkysiu, bet tik tada, kai galėsiu. Dedu visas pastangas, kad problema būtų išspręsta. Jei galėčiau, nueičiau pas gamintoją ir detalę parsineščiau“, – aiškino A. Idzelis.
O kaip dėl termino? Į šį klausimą meistras atsakė nenoriai. Esą, jei kam įdomu, tegu pasižiūri internete – ten informacijos apie tai netrūksta. Galų gale vis dėlto pasakė – sutaisyti esą reikia per protingą laiką.
Reikia pripažinti, kad terminas – labai jau subjektyvus. Mat meistrui protingas terminas gali būti ir pusmetis, o žmogui, kuris daiktą įsigijo tam, kad naudotų, jo reikia čia ir dabar. Tad kaip nuspręsti, kur šiuo atveju protingumo ribos?