„Kiekvieną pavasarį būdavo blogai, o dabar...“

Jurgitos NAGLIENĖS nuotraukos
Ne kiekvienas rizikuoja važiuoti tokiu keliu, tačiau mižuikiškiai kito ir neturi
Mūsų skaitytojai tikriausiai dar gerai atsimena vieną liaudies dainą, pasakojančią bernelio nuotykius, kuris keliaudamas pas nusižiūrėtą mergelę per Klausučių ulytėlę brido gilų purvynėlį. Panašią dainušką būtų galima traukti nuo Kulių pusės pasukus Mižuikų kaimo link, tik ratams ėmus „buksuoti“ į neišbrendamą purvo klampynę pavirtusiame kelyje, nebe dainos galvoje.

Situacija – kritinė

Į „Žemaičio“ redakciją kreipęsi mižuikiškiai pasakojo jau daug metų kiekvieną pavasarį ir rudenį, pažliugus keliams, pasijaučiantys lyg būtų atskirti nuo viso pasaulio, mat kur bevažiuotų – ar į Kulių pusę, ar į Rietavo – rizikuoja užklimpti provėžuotame kelyje.

„Jau daug metų tos pačios bėdos, visad būdavo blogai, tik šis pavasaris parodė, kad gali būti dar blogiau. Vietos ūkininkai nebespėja traukti užklimpusių mašinų, autobusai jau irgi neberizikuoja važiuoti, o greitoji pasakė, kad kitą kartą, prireikus pagalbos, ligonį patys pristatytume į ligoninę – jie nebevažiuos. Tad kaip mums gyventi?“ – klausė vienas mižuikiškis.

„Pikčiausia, kad nuo kiekvieno litro degalų visi mokame akcizą. Dalis jo nueina kelių priežiūrai. Tai kuo mes prastesni, jei mokam kaip visi, bet vietoj kelio remonto matome apvalią špygą. Kol valstybėje egzistuos nebaudžiamumas, tol niekas nesikeis“, – kalbėjo kitas.

Surinkę 245-ių gyventojų parašus, mižuikiškiai raštu kreipėsi į Susisiekimo ministeriją, Lietuvos automobilių kelių direkciją, parašė net Prezidentui, prašydami kuo greičiau spręsti problemą – pagerinti 2,4 km ilgio kelio Rietavas–Lioliai–Mažieji Mostaičiai atkarpą, vingiuojančią pro Mižuikus, tačiau sulaukė tik sauso biurokratinio atsakymo, kad šios atkarpos kapitalinis remontas neplanuojamas.

Į darbus nebeišvažiuojantys ir į mokyklas bei darželius savo vaikų pristatyti nebegalintys mižuikiškiai minėtoms institucijoms juodu ant balto išdėstė, kad šioje neasfaltuotoje atkarpoje žvyro sluoksnis likęs minimalus, polaidžio laikotarpiu vietomis net matosi žemės gruntas ir kelio tvirtinimo elementai, o kai kur greideris tiek nugrandęs žvyrą ir kelio pagrindus, kad matyti šalia augančių medžių šaknys. Tad akivaizdu, kad joks greideriavimas čia nebepagelbės – reikia rimtesnio remonto.

Pažadėjo tarpininkauti

Praėjusį penktadienį į susitikimą mižuikiškiai pasikvietė ne tik „Žemaičio“ žurnalistus, bet ir Kulių seniūnę Daivutę Petrauskienę. Žmonės liejo apmaudą ant seniūnės, kad ši, matydama gyventojų nusiskundimus prasta kelio būkle socialiniuose tinkluose, išliko nuošaly ir į diskusiją nesikišo.

nuotrauka
Mižuikų kaimo gyventojai prašė seniūnės D. Petrauskienės (kairėje) padėti jiems prisibelsti į kelininkų sąžinę

„Jūs turėjot mus informuoti, kur kreiptis, kam rašyti ar skambinti, bet visą laiką pratylėjote“, – pyko susirinkusieji.

Atsakydama seniūnė kalbėjo, kad visiems, kas kreipėsi tiesiogiai, buvo paaiškinta, jog šis kelias yra regioninis, tad juo pavesta rūpintis AB „Kelių priežiūra“. Esą visiems prašiusiems duoti atsakingų asmenų kontaktai.

„Sakote man, seniūne, sudėliokite mums darbų eigą, kur kreiptis, bet jūs jau kreipėtės visur, kur įmanoma“, – kalbėjo D. Petrauskienė ir prisipažino pati neturinti jokių svertų, kurie galėtų pakeisti situaciją.

Mižuikiškiai kalbėjo kažkur perskaitę, kad jų kelią planuota remontuoti dar 2017 metais, esą buvo ir projektas parengtas, ir lėšos skirtos, net medžiagos nupirktos, tačiau galiausiai jos nukeliavusios kitur – įtakingo veikėjo keliui remontuoti, o mižuikiškiai liko nukabintomis nosimis.

Vis tik seniūnė patarė netikėti tokiomis kalbomis, nes planų remontuoti šį kelią ji nei girdėjusi, nei mačiusi, tad ir pakomentuoti nieko negalinti.

„Gerai, tada, pasakykite, ką mums daryti, kad šitas kelias būtų bent pravažiuojamas?“ – toliau spaudė susirinkusieji.

Seniūnė patarė pirma palaukti, kol nusistovės sausesni orai. „Kai taip šlapia visur, niekas dabar nei greideriuos, nei žvyruos“, – kalbėjo ji.

D. Petrauskienė priminė, kad viename iš mižuikiškius pasiekusių atsakymų Susisiekimo ministerija rašo, jog kelio savininkas privalo užtikrinti, kad kelias būtų tinkamas transporto priemonių ir pėsčiųjų eismui bei atitiktų teisės aktų reikalavimus. Seniūnė patarė mižuikiškiams su tuo raštu nuvykti į „Kelių priežiūrą“ ir pareikalauti, kad kelias būtų sutvarkytas, be to, pažadėjo tarpininkauti bei vykti kartu.

nuotrauka
Seniūnė siūlė apsišarvuoti kantrybe – kol keliai nepradžius, nieko padaryti neįmanoma

„Mums bus paprasčiau...“

„Žemaitis“ ir pats pamėgino susisiekti su AB „Kelių priežiūra“ Plungės kelių tarnybos atstovu Rimu Žiūraičiu. Išgirdęs, kokiu klausimu skambiname, jis atsakė nieko nekomentuosiantis ir patarė dėl informacijos kreiptis į įmonės atstovą spaudai.

„Mums bus paprasčiau, jei jūs su juo pasikalbėsite“, – dar pridūrė. Neturėdami kitos išeities, pakomentuoti kelio per Mižuikus situaciją paprašėme minėto „Kelių priežiūra“ atstovo spaudai, tačiau jokio atsakymo nesulaukėme. Tad belieka remtis viešai visiems prieinama informacija.

O ji skelbia, kad Lietuvos automobilių kelių direkcija (LAKD) 2017 metais sudarė planuojamų kapitaliai remontuoti Lietuvos valstybinės reikšmės rajoninių kelių ruožų sąrašą. Jame įrašyti 33 žvyruoti kelių ruožai, esantys Plungės rajone, o iš jų tik 9 pažymėti kaip patenkantys į žvyrkelių asfaltavimo programą. Deja, kelias Rietavas–Lioliai–Mažieji Mostaičiai, einantis per Mižuikus, tarp 33-jų ruožų užima tik 22-ą vietą.

„Todėl šio ruožo kapitalinio remonto (asfaltavimo) darbai nėra suplanuoti“, – mižuikiškiams atsiųstame rašte teigia LAKD Transporto infrastruktūros planavimo ir inovacijų departamento direktorius Aivaras Vilkelis. Tiesa, užsiminta, kad į minėtą programą nepatekę kelių ruožai šiemet ir kitąmet bus vertinami iš naujo, tad yra viltis, kad į itin prastos būklės kelią pro Mižuikus vis tik bus atkreiptas dėmesys.

„Paskutinį kartą šis kelias rimčiau remontuotas, veikiausiai, 2005 metais. Ir jei tada vietos gyventojai nebūtų veržęsi vienas per kitą pasinaudoti galimybe pigesniu žvyru išsipilti savo kiemus, kas žino, gal daugiau to žvyro būtų nugulę į patį kelią ir dabar neturėtume tokių didelių bėdų“, – „Žemaičiui“ užsiminė Mižuikuose sutikta viena vietos gyventoja.

Moteris sakė, esą tada kalbėta, jog kapitalinis remontas daromas 30-čiai metų, tad iki 2035-ųjų esą neverta tikėtis jokių investicijų. Vis tik jos vyras, nuvykęs į „Kelių priežiūrą“, išgirdęs, kad po metų kitų planuojama pagilinti griovius.

„Didelių investicijų čia ir nereikia, tik sutvarkyti griovius, nes jau dabar kai kuriose vietose kelio danga – žemiau nei grioviai, na, ir, žinoma, pažvyruoti. Kita vertus, žinant šiandienines darbų ir medžiagų kainas, turbūt ir šių darbų lauksime dar ilgai ir nuobodžiai“, – kalbėjo moteris.

Vargsta ne tik mižuikiškiai

Mižuikiškiai pyksta ir dėl to, kad niekas nekontroliuoja sunkiasvorių mašinų eismo minėtu keliu. Esą nors kelio ženklai nurodo, jog galima važiuoti ne sunkesniam kaip 8-ių tonų svorio transportui, tačiau miškavežių vairuotojai į tai numoja ranka ir lekia nė nesidairydami.

„8-ą valandą ryto prie parduotuvės stovi jų bent trys“, – kalbėjo mižuikiškiai. Seniūnė gyventojus paragino telefonais fotografuoti tokius pažeidėjus ir nuotraukas siųsti policijai – pagal registracijos numerius pažeidėjai nesunkiai bus išaiškinti ir nubausti, o kitą kartą jau nebebus tokie drąsūs lėkti draudžiamu keliu.

D. Petrauskienė užsiminė ir apie tai, kad kalbant apie savivaldybėje esančią kelių būklę, kelias pro Mižuikus gana dažnai linksniuojamas, tačiau problemų turi ir kitos seniūnijos. „Tiek Žlibinų, tiek Šateikių seniūnijos užverstos skundais dėl to, kad mokykliniai autobusai nebeišvažiuoja. Labai prasta situacija su keliais į Žvirblaičius ir Rotinėnus, taip kad mes nesame kažkuo išskirtiniai. Sergame ir dėl mūsų pačių prižiūrimų kelių, nes kol lyja ir sninga, negalime nei greideriuoti, nei žvyruoti. Reikia, kad bent savaitę nusistovėtų sausesni ir vėjuoti orai, tada galėsime pradėti darbus“, – kalbėjo Kulių seniūnė.

nuotrauka
„Kaip mums reikia gyventi?“ – klausė mižuikiškiai, rodydami į išmaurotą kelią