A. Klišonio apkalta keliauja į teismą

Prie iš­vadų – ir at­ski­ro­ji nuo­monė

Pri­min­si­me, kad da­lis Ta­ry­bos na­rių įta­ri­mus, jog A. Kli­šo­nis su­laužė Ta­ry­bos na­rio prie­saiką ir ne­vykdė sa­vo įga­lio­jimų, pa­skelbė prie­š pra­ėju­sias Kalė­das, gruod­žio 22 dieną. Me­rui mes­ti kal­ti­ni­mai ne­vykd­žius Ta­ry­bos pa­ve­di­mo at­lik­ti tar­ny­binį Plungės spor­to ir rek­rea­ci­jos cent­ro (SRC) pa­tik­ri­nimą, me­la­vus, kad jo po­tvar­kiu tam reikalui su­da­ry­ta ko­mi­si­ja jau tuoj tuoj pa­skelbs iš­va­das, nors, kaip paaiškė­jo ap­klau­sus ko­mi­si­jos na­rius, jie net ne­bu­vo in­for­muo­ti, kad yra įtrauk­ti į to­kią ko­mi­siją ir kad tu­ri aiš­kin­tis si­tua­ciją SRC.
Ga­liau­siai, spaud­žia­mas pa­vie­šin­ti ty­ri­mo iš­va­das, A. Kli­šo­nis at­siuntė pro­to­kolą, kad pa­ts pa­si­kalbė­jo su bend­ra­par­tie­čiu, SRC di­rek­to­riu­mi Al­vy­du Vir­ši­lu ir kons­ta­ta­vo, kad jo pa­si­sa­ky­mai so­cia­li­niuo­se tink­luo­se įstai­gos veik­lai ne­pa­kenkė. Taip pat įta­ria­ma, kad, norė­da­mas įfor­min­ti šį sa­vo pa­si­kalbė­jimą, me­ras nu­rodė  sek­re­to­rei įre­gist­ruo­ti tam tik­rus do­ku­men­tus at­ga­li­ne da­ta.
A. Kli­šo­niui mes­tiems įta­ri­mams iš­tir­ti su­da­ry­ta ko­mi­si­ja, va­do­vau­ja­ma V. Bon­daus­kienės (ki­ti jos na­riai: taip pat „Vie­nin­gos Plungės“ at­sto­vas Ri­mas Du­žins­kas, kon­ser­va­to­riai Ado­mas Za­muls­kis ir Vai­do­tas Skie­rus, Lie­tu­vos vals­tie­čių ir ža­liųjų sąjun­gos na­rys Jo­nas Mockū­nas bei li­be­ra­lai To­mas Rau­dys ir Al­gir­das Pe­čiu­lis), dar­bo ėmėsi va­sa­rio vi­du­ry­je, o ba­land­žio 27 dieną kons­ta­ta­vo, kad yra pa­grin­do kreip­tis į teismą su pra­šy­mu pa­teik­ti iš­vadą, ar me­ras su­laužė prie­saiką ir (ar­ba) ne­vykdė sa­vo įga­lio­jimų.
Tie­sa, du opo­zi­ci­jos į šią ko­mi­siją de­le­guo­ti na­riai – T. Rau­dys ir A. Pe­čiu­lis – prie šiios 24-ių pus­la­pių ko­mi­si­jos iš­va­dos pa­teikė at­skirąją nuo­monę. Jo­je išdėstė ma­nan­tys, kad ko­mi­si­ja turė­jo priei­ti prie prie­šin­gos nuo­monės – kons­ta­tuo­ti, jog tei­ki­me nu­ro­dy­tos ap­lin­kybės ne­pa­sit­vir­ti­no ir kad nėra pa­grin­do tęsti me­ro ap­kal­tos.


Kas su kuo kon­sul­ta­vo­si ir kiek mokė­jo?

„Tos iš­va­dos grind­žia­mos vien tik su­bjek­ty­via nuo­mo­ne ir prie­lai­dom. Todėl siū­lau ne­pri­tar­ti joms“, – A. Pe­čiu­lis ra­gi­no ir per neei­linį Ta­ry­bos po­sėdį, sprend­žiant, ar pe­rei­ti prie ki­to eta­po – krei­pi­mo­si į Lie­tu­vos vy­riau­siąjį ad­mi­nist­ra­cinį teismą.
Jo ir da­bar jau am­žiną atilsį T. Raud­žio at­ski­ro­jo­je nuo­monė­je dėsto­ma, kad vie­no iš ko­mi­si­jos na­rių – J. Mockū­no – per klaidą at­si­ųstas laiš­kas leid­žia su­si­da­ry­ti nuo­monę, kad V. Bon­daus­kienė 5-iems iš 7-ių ko­mi­si­jos na­rių siuntė tei­si­nin­ko išaiš­ki­nimą, kaip jie tu­ri kalbė­ti ar­ti­miau­sio po­sėdžio me­tu, ir or­ga­ni­za­vo šių na­rių at­skirą nuo­to­linį su­si­ti­kimą, ne­kvies­da­ma į jį li­ku­siųjų dviejų – T. Raud­žio ir A. Pe­čiu­lio.
Esą tai pa­ro­do, kad pir­mi­ninkė at­skleidė tre­tie­siems as­me­nims su ko­mi­si­jos dar­bu su­si­ju­sią in­for­ma­ciją, pa­žeis­da­ma kon­fi­den­cia­lu­mo rei­ka­la­vi­mus.
Ga­li­mai vy­ku­sios kon­sul­ta­ci­jos su tei­si­nin­kais te­mos ne­pa­vy­ko iš­veng­ti ir per neei­linį Ta­ry­bos po­sėdį. Li­be­ra­lai my­go V. Bon­daus­kienę paaiš­kin­ti, ko­kiu pa­grin­du bu­vo sam­do­mi ad­vo­ka­tai ir kas už juos mokė­jo. „Ar ki­toj ka­den­ci­joj, tar­kim, už ko­kių 3-ejų metų, var­tant do­ku­men­tus stai­ga neišlįs sąskai­ta, Sa­vi­val­dybės ad­mi­nist­ra­ci­jos ap­mokė­ta už kon­sul­ta­ci­jas ad­vo­katų kon­to­rai?“ – tei­ra­vo­si Ta­ry­bos na­rys Aud­rius Mi­siū­nas.
V. Bon­daus­kienė at­sakė, kad jos kon­sul­ta­ci­ja su ad­vo­ka­tu bu­vu­si as­me­ninė ir la­bai nau­din­ga jai, ne­tu­rin­čiai tei­si­nio iš­si­la­vi­ni­mo, kad galėtų tin­ka­mai va­do­vau­ti ko­mi­si­jai. Bet toks at­sa­ky­mas ne­ten­ki­no klau­sian­čiųjų ir ko­mi­si­jos pir­mi­ninkė to­liau bu­vo kvo­čia­ma, kam ap­skri­tai reikė­jo tos kon­sul­ta­ci­jos, ka­da ji vy­ko, apie ką kalbė­ta, kodėl apie tai nein­for­muo­ti likę du ko­mi­si­jos na­riai?


Padė­ko­jo už... žiop­lumą

„Siū­lau ne­si­kiš­ti į Bon­daus­kienės as­me­ninį gy­ve­nimą. Su kuo ji no­ri, su tuo ir kal­ba­si“, – baig­ti be­vaisę dis­ku­siją ra­gi­no kon­ser­va­torė Ju­di­ta Stan­kutė. „Su kuo aš su­si­skam­bi­nu va­ka­re, manęs nie­kas ne­klau­sinė­ja, todėl siū­lau ir į Vi­dos as­me­ninį gy­ve­nimą ne­si­kišt“, – ant­ri­no ir J. Mockū­nas.
To­kiu pa­ra­gi­ni­mu at­kreipęs į sa­ve dėmesį J. Mockū­nas su­laukė me­ro pa­dėkos „už žiop­lumą, o gal už at­vi­rumą ne­ty­čia at­siun­tus ne tą laišką“, ku­ris ir iš­davė bu­vu­sią kon­sul­ta­ciją su ad­vo­ka­tu. Po to­kios pa­dėkos minė­ta­jam jau­niau­siam na­riui Ta­ry­bo­je ne­li­ko nie­ko ki­to, kaip tik pri­min­ti Ta­ry­bos sen­bu­viui A. Kli­šo­niui, kad mėty­ma­sis to­kiais epi­te­tais ne­de­ra ne tik po­li­ti­kui, bet ir bet ku­riam ki­tam sa­ve ir ki­tus ger­bian­čiam as­me­niui.
„Norė­čiau pa­si­ūly­ti su­da­ry­ti pa­pil­domą ko­mi­siją ši­tai ko­mi­si­jai iš­tir­ti“, – mes­telė­jo li­be­ra­las Ge­di­mi­nas Nor­vai­šas, bet pri­ta­ri­mo ne­su­laukė. O kon­ser­va­to­rius V. Skie­rus ne­pra­lei­do pro­gos vi­siems pri­min­ti, kad pa­ts A. Kli­šo­nis kiek anks­čiau teigė vėlavęs pa­teik­ti SRC tar­ny­bi­nio pa­tik­ri­ni­mo (tiks­liau – po­kal­bio su įstai­gos va­do­vu) iš­va­das, nes vežęs jas ap­tar­ti su ad­vo­ka­tais į Vil­nių, o  po to aiš­ki­no ne­turįs aiš­kin­tis dėl sa­vo as­me­ni­nių tei­si­nių kon­sul­ta­cijų. „Tai ku­rie iš tų ad­vo­katų yra ad­vo­ka­tiš­kes­ni ir kuo jie ski­ria­si?“ – iro­ni­za­vo V. Skie­rus.
Lyg tar­dy­mo me­tu to­liau kvo­čia­mai V. Bon­daus­kie­nei dar kartą pa­kar­to­jus, kad jos kon­sul­ta­ci­ja su tei­si­nin­ku bu­vu­si as­me­ninė, kant­rybės ne­te­ko li­be­ra­las Č. Ker­paus­kas. „Apie ko­kius as­me­niš­ku­mus jūs čia šne­kat? Ta ko­mi­si­ja bu­vo rim­tesnė už rimtą, ko­kie ga­li būti as­me­niš­ku­mai? Pliauškė­kit ne­sąmo­nes!“ – stai­ga ėmė šauk­ti jis. Rea­guo­da­ma į tokį el­gesį vi­ce­merė As­ta Beier­le-Ei­gir­dienė pri­minė po­li­ti­kams lai­ky­tis Ta­ry­bos reg­la­men­to, bet tuoj su­laukė A. Pe­čiu­lio at­sa­ko, kad ne ji pir­mi­nin­kau­ja po­sėdžiui, o A. Kli­šo­nis, tad ir ne jos dar­bas „re­gu­liuo­ti eismą“.


„Aš ti­kiuo­si, kad tai jos pa­čios kūri­nys“

Dis­ku­si­joms įsi­lin­ga­vus žod­žio pa­prašė Vals­tie­čių ir ža­liųjų sąjun­gos at­sto­vas Ma­ri­jus Kak­tys, į nuo­to­linį Ta­ry­bos po­sėdį jungę­sis...  iš trak­to­riaus. Jis stebė­jo­si, kad tiek T. Raud­žio ir A. Pe­čiu­lio at­ski­ro­jo­je nuo­monė­je, tiek šia­me Ta­ry­bos po­sėdy­je kon­cent­ruo­ja­ma­si į pro­cedū­ri­nius da­ly­kus, bet vi­siš­kai ne­kal­ba­ma apie pa­tį ti­riamą faktą – su­laužė me­ras prie­saiką ar ne.
„Be rei­ka­lo mes į teismą ei­nam. Iš­si­ves­kim merą, pri­riš­kim prie Flo­ri­jo­no su šniū­rais ir už­lai­dy­kim ak­me­nim – ne­be­reikės teis­mo. O šiaip, aš gal­vo­ju, kad teis­mas bus pro­tin­ges­nis ir mes pa­ma­ty­sim tą – po pus­me­čio jums bus gėda, kad tyrėt, var­got“, – išp­ra­na­ša­vo pa­ga­liau su­si­tvardęs Č. Ker­paus­kas.
Ga­liau­siai žod­žio pa­prašęs A. Kli­šo­nis sakė pir­miau­sia no­rin­tis at­si­pra­šy­ti J. Mockū­no, jei emo­cijų už­val­dy­tas jį įžeidė. O kalbė­da­mas apie V. Bon­daus­kienės va­do­vau­tos ko­mi­si­jos iš­va­das, sakė: „Ma­ty­ti, kad dir­bo ne vie­na ko­mi­si­ja, o ko­mi­si­ja ko­mi­si­jo­je, taip pat dir­bo kai ku­rie as­me­nys iš Sa­vi­val­dybės ad­mi­nist­ra­ci­jos, dir­bo ad­vo­ka­tai. Su vi­sa pa­gar­ba V. Bon­daus­kie­nei, aš ti­kiuo­si, kad tos iš­va­dos – jos pa­čios kūri­nys, nors me­ta­duo­menų (in­for­ma­ci­jos apie do­ku­men­to au­to­rių, su­kūri­mo ir ko­re­ga­vi­mo da­tas – aut.) pa­ša­li­ni­mas leid­žia nu­ma­ny­ti, kad tai bu­vo ne jos su­kur­ta ir kad tie duo­me­nys bu­vo pa­ša­lin­ti, kad ne­si­ma­tytų tik­ro­jo au­to­riaus.“
Me­ras pri­minė, kad iki šiol nė vie­na tar­ny­ba ne­pa­reiškė jam įta­rimų dėl ga­li­mo do­ku­men­to klas­to­ji­mo, apie kurį kal­ba­ma tei­ki­me pra­dėti jo ap­kaltą. Taip pat su­kri­ti­ka­vo ko­mi­si­jos iš­vadą, ne­va SRC tar­ny­bi­nis pa­tik­ri­ni­mas ne­bu­vo at­lik­tas, nors po jo po­kal­bio su A. Vir­ši­lu su­ra­šy­tos pa­tik­ri­ni­mo iš­va­dos esą nie­kas nei gin­či­jo, nei ap­skundė.


Linkė­jo ši­to nie­kam ne­pa­tir­ti

Pa­si­sa­ky­da­mas A. Kli­šo­nis ak­cen­ta­vo ir tai, kad pra­ėjusį ru­denį Ta­ry­ba pro­to­ko­li­niu spren­di­mu pa­vedė jam at­lik­ti tar­ny­binį pa­tik­ri­nimą, o ne su­da­ry­ti ko­mi­siją tam rei­ka­lui, tad ir pa­grin­do teig­ti, kad jo at­lik­tas pa­tik­ri­ni­mas ne­ga­lio­ja, nėra.
Rea­guo­da­ma į šią pa­stabą V. Bon­daus­kienė pri­minė A. Kli­šo­niui, kad jis pa­ts sa­vo po­tvar­kiu pir­miau­sia ir su­darė ko­mi­siją tar­ny­bi­niam pa­tik­ri­ni­mui at­lik­ti, vėliau ši­to sa­vo po­tvar­kio neat­šaukė ir tik ne­su­laukęs pa­tik­ri­ni­mo re­zul­tatų ini­cia­ty­vos ėmėsi pa­ts.
„Pa­ma­to A. Vir­šilą, va­žiuo­jantį dvi­ra­čiu pro šalį, pa­si­kvie­čia pas sa­ve į so­dybą ir sa­ko, kad reikės at­lik­ti ty­rimą“, – ga­na ko­mišką vaiz­delį nu­piešė V. Bon­daus­kienė, per­fra­zuo­da­ma A. Kli­šo­nio ir A. Vir­ši­lo liu­di­ji­mus apie tai, kaip vy­ko tas gar­su­sis ty­ri­mas.
„Ši­tai ko­mi­si­jai te­ko ypa­tin­ga da­lia, – to­liau tęsė V. Bon­daus­kienė. – Am­žiną atilsį T. Rau­dys ne kartą tą sakė, kad tai la­bai klam­pus pro­ce­sas, ku­riam vi­si ko­mi­si­jos na­riai paau­ko­jo daug lai­ko. Atei­ties Ta­ry­bos na­riams pa­linkė­siu, kad ši­to nie­kam ne­be­reikėtų pe­rei­ti. Ti­kiu, kad teis­mas spren­dimą priims at­si­žvelg­da­mas į gautą in­for­ma­ciją, ne į emo­ci­jas, nes teisė­jai nė vie­no iš mūsų ne­pažįs­ta.“
Kad ti­ki­si tei­sin­go spren­di­mo, V. Bon­daus­kie­nei ant­ri­no ir A. Kli­šo­nis. Bei pri­dūrė, kad jo el­gesį ty­ru­si ko­mi­si­ja dir­bo ten­den­cin­gai, slap­tai ir ne­skaid­riai: „Tai ban­dy­mas pa­ro­dyt po­li­tinę ga­lią prie­š gy­ven­tojų tie­sio­giai iš­rinktą merą. Ir tai jautė­si pa­sta­ruo­sius dve­jus me­tus. Aš ti­kiu, kad Lie­tu­voj ga­lio­ja teisė ir teis­mas priims tą spren­dimą, dėl ku­rio, ko ge­ro, did­žia­jai da­liai Ta­ry­bos na­rių bus tik­rai la­bai ne­sma­gu <...> O po teis­mo spren­di­mo reikės grįžti at­gal, ir, žiū­rint vie­ni ki­tiems į akis, gal­vo­ti apie to­li­mesnį darbą“.


„Mes ne­si­juok­sim“

Ma­ty­da­mi, kad per­sva­ra – ne jų pusė­je, kai ku­rie li­be­ra­lai dar bandė švel­nin­ti si­tua­ciją, ra­gin­da­mi val­dan­čiuo­sius bent trum­pam stab­telė­ti, gi­liai įkvėpti ir dar kartą per­svars­ty­ti visą si­tua­ciją.
„Gerb­sim jūsų spren­dimą, jei­gu jūs pa­kei­sit sa­vo nuo­monę. Mes ne­si­juok­sim, tik­rai... Bent jau aš ne­si­juok­siu... Jo­kios rep­li­kos ne­bus“, – pri­sie­kinė­jo 
Č. Ker­paus­kas „Ko­le­gos, ne į prie­kį ei­na­me, bet klimps­ta­me gi­lyn. Tas pro­ce­sas ne­ve­da į jokį po­zi­tyvų spren­dimą. Gal grįžki­te prie de­rybų sta­lo ar sta­liu­ko. Ieš­ko­ki­me tai­kingų komp­ro­misų, – ra­gi­no ir A. Mi­siū­nas. – Teis­mas, aiš­ku, priims kaž­kokį spren­dimą, po jo seks ga­li­mai kaž­ko­kie po­li­ti­niai kerš­tai. Taip priartė­si­me prie kitų rin­kimų ir vėl vis­kas iš nau­jo. Vi­sas šis pro­ce­sas prie ge­ro ne­pri­ves. Kas galėtų pa­neig­ti, kad am­žiną atilsį To­mas (Rau­dys – aut.) dėl jo ne­turė­jo kaž­ko­kių per­gy­ve­nimų ar pa­pil­domų darbų... Man vien be­si­klau­sant kar­tais ran­kos dre­ba...“
Vis dėlto val­dan­tie­ji nei gra­žiuo­ju, nei pik­tuo­ju ne­si­davė per­kal­ba­mi ir nė aki­mir­kos ne­dve­joję pa­si­sakė, kad me­tas es­ta­fetę per­duo­ti teis­mui. Už tai, kad 
A. Kli­šo­nio ap­kal­ta ke­liautų į teismą, bal­sa­vo 14 Ta­ry­bos na­rių, prie­š bu­vo  7, su­si­laikė 3. Kar­tu V. Bon­daus­kienė ir A. Za­muls­kis įpa­rei­go­ti at­sto­vau­ti Ta­ry­bai teis­me, o Sa­vi­val­dybės ad­mi­nist­ra­ci­jai pa­ves­ta su­da­ry­ti tei­si­nių pa­slaugų su­tartį dėl at­sto­va­vi­mo.