Naujausios
Ką svarbu žinoti?
Pagrindinė Seimo rinkimų diena yra spalio 13 d., sekmadienis. Rinkimų apylinkės duris atvers 7 valandą ryto ir rinkėjų lauks iki 20 valandos vakaro.
Kaip skelbia Vyriausioji rinkimų komisija (VRK), svarbu žinoti, kad antraip nei pavasarį, Seimo rinkimų sekmadienį balsuoti bus galima tik savo rinkimų apygardos rinkimų apylinkėse. Taip yra dėl to, kad pusė Seimo narių yra renkama vienmandatėse rinkimų apygardose ir kiekvienos iš 71 vienmandatės rinkimų apygardos biuleteniai bus skirtingi ir rinkėjai turi teisę balsuoti tik už tos vienmandatės rinkimų apygardos, kurioje yra deklaravę savo gyvenamąją vietą, kandidatus.
Kadangi rinkėjų sąrašas yra sudaromas remiantis Lietuvos gyventojų registro duomenimis, rinkėjai jame priskiriami konkrečiai rinkimų apygardai pagal jų deklaruotą gyvenamąją vietą.
Tiesa, kaip įprasta, spalio 8–10 dienomis iš anksto buvo galima balsuoti visų 60-ies Lietuvos savivaldybių pastatuose ir papildomai įsteigtose balsavimo vietose. Visi rinkėjai galėjo balsuoti bet kurioje išankstinio balsavimo vietoje, nepriklausomai nuo to, kur jie yra deklaravę gyvenamąją vietą.
VRK primena, kad svarbiausias rinkėjo dokumentas einant balsuoti yra asmens tapatybės dokumentas: pasas arba asmens tapatybės kortelė. Taip pat tinka ir kiti Lietuvos Respublikoje išduoti dokumentai, kuriuose yra rinkėjo nuotrauka ir asmens kodas: vairuotojo pažymėjimas, diplomatinis pasas ir pan.
Rinkimų sekmadienį, norint išvengti stovėjimo eilėse, rinkėjams rekomenduojama atvykti rytinėmis balsavimo valandomis, nuo 7 iki 9 valandos ryto, kai balsavimo vietose būna mažiausiai žmonių.
Iš ko rinksimės mes?
Tomas Domarkas, „Nemuno aušra“
T. Domarkas į Parlamentą bandys žengti kaip neseniai susikūrusios politinės partijos „Nemuno aušra“ atstovas. 1977 m. Plungėje gimęs vyras šiuo metu gyvena Klaipėdoje, 1999 m. Klaipėdos universitete įgijo jūrų ūkio ekonomikos bakalauro laipsnį, ten pat 2001 m. apsigynė marketingo vadybos magistro laipsnį.
T. Domarkas nurodė mokantis anglų, prancūzų bei rusų kalbas. Šiuo metu vadovauja trims įmonėms: UAB „MGM Baltija“, UAB „Ladula“ ir UAB NTG. Anksčiau kelerius metus vadovavo ir UAB „Ribenos prekyba“, dirbo AB „Utenos mėsa“ pardavimo vadovu. T. Domarko žmona Živilė yra dviejų įmonių – UAB „Kieto kuro centras“ ir UAB „Berska“ – direktorė.
Vyras deklaravo pernai uždirbęs vos 10 554 eurus, valdomas turtas įvertintas irgi gana kuklia – 3 tūkst. eurų – suma.
Šio kandidato biografija turbūt yra pati spalvingiausia iš visų Plungės-Rietavo vienmandatėje apygardoje Seimo nario posto siekiančių asmenų. Jam teko ne vieną kartą peržengti Klaipėdos miesto apylinkės teismo slenkstį. VRK nurodo, kad T. Domarkas 2009 m. buvo nuteistas dėl aplaidaus apskaitos tvarkymo, 2015 m. – už viešosios tvarkos pažeidimą. Tais pačiais metais vyras pripažintas kaltu ir dėl apgaulingo apskaitos tvarkymo bei sukčiavimo.
Duomenų apie tai, kiek lėšų ir iš ko surinko savo rinkiminei kampanijai, T. Domarkas nepateikė.
Genadijus Glikmanas, Lietuvos žaliųjų partija
Lietuvos žaliųjų partija, save pristatanti kaip organizaciją, sprendžiančią klimato krizės, socialinio teisingumo ir ekologijos klausimus, Plungės-Rietavo vienmandatėje apygardoje šį kartą iškėlė gerai žinomo trenerio G. Glikmano kandidatūrą.
Vyras Lietuvos kūno kultūros institute 1977 m. įgijo kūno kultūros mokytojo specialybę, nurodė mokantis anglų kalbą. Beveik visas jo karjeros laikotarpis susijęs su sportu. Keliose Plungės mokyklose dirbo kūno kultūros mokytoju ir krepšinio treneriu, 1991–1996 m. ėjo Plungės „Olimpo“ krepšinio komandos vyriausiojo trenerio pareigas. Iki šiol dirba mokytoju Plungės technologijų ir verslo mokykloje, be to – mokyklinio autobuso vairuotoju Plungės „Saulės“ gimnazijoje.
Kandidato žmona Gražina Glikmanienė Plungės ligoninėje nuo 1993 m. dirba biomedicinos technologe.
Kaip matyti iš VRK pateikiamų duomenų, G. Glikmanas yra aktyvus Plungės sporto visuomenės veikėjas, rengia knygą apie Plungės sporto istoriją, buvo Plungės žydų religinės bendruomenės pirmininko pavaduotoju. Kaip vieną iš savo pomėgių įvardijo ledo ritulį.
G. Glikmanas deklaravo pernai turėjęs turto už 10 500 eurų ir 15 tūkst. eurų grynųjų pinigų. Pajamų suma praėjusiais metais siekė 14 033 eurus. Duomenų apie rinkiminei kampanijai gautas aukas nepateikė.
Ramūnas Lydis, Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP)
Nebe pirmą kartą rinkimuose į Seimą savo sėkmę bando ir Lietuvos socialdemokratų partijai atstovausiantis R. Lydis. Vyras gimė Telšiuose 1979 m., bet dabar savo gyvenamąją vietą deklaruoja Plungės rajone. Mykolo Romerio universitete kandidatas šiemet įgijo teisininko specialybę. Lietuvos žemės ūkio universitete 2003 m. baigė miškininkystę.
R. Lydis nurodė mokantis anglų, rusų bei vokiečių kalbas. Nuo 2013 m. eina Žemaitijos nacionalinio parko direkcijos vadovo pareigas, prieš tai (2010–2013 m.) vadovavo Nemuno deltos regioninio parko direkcijai. Septynerius metus (2003–2010 m.) ėjo Aplinkos ministerijos Miškų departamento Miškų ūkio plėtros skyriaus vyr. specialisto pareigas.
R. Lydis yra Plungės rajono savivaldybės tarybos narys bei ekologijos klubo „Liepija“ narys. Žmona Edita dirba mokytoja Rietavo Lauryno Ivinskio gimnazijoje.
Socialdemokratų atstovas deklaravo pernai turėjęs turto už 87 924 eurus ir 7 798 eurus piniginių lėšų. Turimus vertybinius popierius, meno kūrinius bei juvelyrinius dirbinius įvertino 3 735 eurais. Deklaruota ir 39 340 eurų dydžio paskola.
Pernai kandidatas turėjo 52 604 eurus pajamų. O šių rinkimų politinei kampanijai nurodo surinkęs 3 160 eurų: 3 tūkst. eurų auką skyrė LSDP, likusius 160 eurus paaukojo fiziniai asmenys.
Žydrūnas Purauskis, Liberalų sąjūdis
Liberalų sąjūdis Plungės-Rietavo vienmandatės apygardos rinkėjus agituoja palaikyti vicemerą Ž. Purauskį. Vyras gimė Plungėje 1982 m., šiuo metu gyvenamąją vietą deklaruoja Plungės rajone. Šiaulių universitete 2019 m. baigė viešojo administravimo studijas. Moka anglų bei rusų kalbas.
Dirbti pradėjo 2003 m. Pirmoji politiko darbovietė buvo UAB „Lisco Baltic Service“, čia Ž. Purauskis dirbo keleivių aptarnavimo srityje. Nuo 2006 m. iki 2010 m. dirbo UAB „Žemsodis“ gamybos vadovu, 2010–2012 m. – UAB „Senukai“ skyriaus vadovu, vėliau kelerius metus vadovavo Žlibinų kultūros centrui, o 2018 m. pradėjo karjerą Plungės rajono savivaldybėje: iki 2023 m. ėjo mero patarėjo pareigas, praėjusiais metais atsisėdo į vicemero kėdę.
Be šių politinio pasitikėjimo pareigų kandidatas šiuo metu eina ir Žemaičių Kalvarijos kultūros centro Alsėdžių filialo vadovo pareigas, taip pat vadovauja Alsėdžių bendruomenei, yra Lietuvos šaulių sąjungos ir Plungės iniciatyvinės grupės narys. Žmona Gintarė Telšių „Atžalyno“ progimnazijoje ir Telšių r Luokės Vytauto Kleivos gimnazijoje dirba mokytoja.
Ž. Purauskio privalomo registruoti turto vertė – 103 500 eurų. Kandidatas nurodo pasiskolinęs 23 500 eurų, pernai uždirbęs 55 240 eurų pajamų.
Politinei kampanijai vykdyti Ž. Purauskis surinko 14 162 eurus aukų. Iš jų 5 tūkst. eurų paaukojo pats Liberalų sąjūdis, 7 tūkst. skyrė meras Audrius Klišonis su žmona, nuosavos lėšos – 100 eurų. Likusią sumą suaukojo fiziniai asmenys.
Jurgis Razma, Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai
Seimo rinkimuose dalyvaus ir ilgametis parlamentaras J. Razma. Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) partijos narys 1958 m. gimė Plungės rajone, Žvirblaičiuose, deklaruoja dabar gyvenantis Rietavo savivaldybėje. Vilniaus universitete 1981 m. įgijo fiziko specialybę. Moka anglų ir rusų kalbas.
Nuo 1981 m. dešimtį metų Vilniaus universitete dirbo vyr. inžinieriumi, vėliau ėjo Vyriausybės kanceliarijos patarėjo, Seimo nario padėjėjo, Sąjūdžio atsakingojo sekretoriaus pareigas. Nuo 1995 m. iki 1996 m. buvo Vilniaus miesto savivaldybės tarybos narys. Parlamentaro karjerą politikas pradėjo 1996 m. ir ją tęsia iki šiol. Šioje kadencijoje yra Seimo Pirmininko pirmasis pavaduotojas.
Aktyvi partijos narė yra ir Seimo nario žmona Vilija. V. Razmienė dirba Kulių kultūros centre renginių organizatore, taip pat yra asociacijos „Rietavo ir Plungės sodžius“ vadovė. Pats J. Razma dalyvauja Plungiškių draugijos bei Rietavo kraštiečių klubo veikloje.
Politikas deklaravo praėjusiais metais turėjęs turto už 227 060 eurų, vertybinių popierių, meno kūrinių ir juvelyrinių dirbinių už 10 tūkst. eurų, 15 tūkst. eurų grynųjų pinigų. Pernai uždirbo 67 317 eurų pajamų. O šiai politinei kampanijai surinko 21 320 eurų aukų. Iš jų 5 020 eurų – nuosavos lėšos, 10 500 eurų – TS-LKD skirta auka. Dar 5 800 eurų paaukojo fiziniai asmenys.
Andriejus Stančikas, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga
Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LŽVS) Plungės-Rietavo vienmandatėje apygardoje iškėlė A. Stančiko kandidatūrą. Vyras gimė 1961 m. Plungės rajone, Pučkoriuose, gyvena Žlibinuose. VDU Žemės ūkio akademijoje 1986 m. įgijo elektriko inžinieriaus specialybę. Moka rusų kalbą.
Baigęs studijas, tuomečiame Žlibinų kolūkyje pradėjo dirbti vyr. energetiku. Nuo 2001 m. iki 2016 m. buvo kooperatinės bendrovės „Pieno gėlė“ valdybos pirmininku. Žemės ūkio rūmų pirmininko pareigas ėjo 2011–2016 m. Vieną kadenciją (2016–2020 m.) buvo Seimo narys. Nuo praėjusių metų eina Plungės rajono savivaldybės tarybos nario pareigas.
A. Stančikas daug metų ūkininkauja, yra Kontaučių medžiotojų klubo ir žemės ūkio kooperatyvo „Šarkiai“, Lietuvos ūkininkų sąjungos Plungės skyriaus valdybos, Lietuvos miško ir žemės savininkų asociacijos valdybos narys.
Kandidatas deklaravo turintis turto už 114 353 eurus, 133 60 eurų piniginių lėšų ir 195 26 eurų paskolą. Pernai gavo 100 841 eurą pajamų. Duomenų apie gautas aukas rinkiminei kampanijai organizuoti nepateikė.
Irena Stražinskaitė-Glinskienė, Žemaičių partija
Vyriškoje kompanijoje vienintelė kandidatė moteris – I. Stražinskaitė-Glinskienė. Į Parlamentą ji bandys patekti su žemaičių kalbos, žemaitiškų tradicijų ir rašto išsaugojimo bei puoselėjimo siekiančia Žemaičių partija, kuriai ji ir vadovauja.
Moteris gimė Plungėje 1963 m., šiuo metu gyvena Aleksandrave. Klaipėdos J. Kupčinsko medicinos mokykloje 1985 m. įgijo aukštesnįjį akušerės išsilavinimą, o 2022 m. baigusi Lietuvos sveikatos mokslų universiteto podiplomines studijas tapo šeimų lankymo specialiste.
Moka anglų ir rusų kalbas. Šiuo metu dirba akušere UAB „Plungės sveikatos centras“, anksčiau šį darbą dirbo ir kitose Plungėje registruotose gydymo įstaigose. Šiuo metu eina Aleksandravo kaimo seniūnaitės pareigas. Priklauso Plungės literatų klubui „Vingiorykštė“, Lietuvos kūrybinės raiškos asociacijai „Menų sodas“. Taip pat yra ir asociacijos „Vizijos“ valdybos narė.
Kandidatės vyras Irmantas UAB „Vosas“ dirba vairuotoju-ekspeditoriumi.
Aleksandraviškė deklaravo neturinti jokio privalomo registruoti turto, piniginės lėšos – 22 742 eurai. Pernai gautos pajamos – 41 769 eurai. Duomenų apie rinkiminei kampanijai gautas aukas nepateikė.
Edmundas Žilevičius, Lietuvos regionų partija
Vienintelis kandidatas rietaviškis Plungės-Rietavo vienmandatėje apygardoje – Lietuvos regionų partijos atstovas Edmundas Žilevičius. Gimė 1964 m. Rietave, čia gyvena ir dabar. Vilniaus Gedimino technikos universitete 1989 m. įgijo transporto specialisto aukštąjį išsilavinimą. Moka anglų bei rusų kalbas.
Nuo 1988 m. iki 1993 m. tuomečiame Rietavo tarybiniame technikume ėjo pagalbinių verslų direktoriaus pareigas. Du dešimtmečius dirbo vadybininku D. Žilevičienės IKĮ ir UAB „Rokbuda“. Nuo pernai iki dabar yra Rietavo savivaldybės tarybos narys. Šiuo metu dirba vadybininku įmonėse „RIA trans“ ir „Favolit“, žmona Dainora vadovauja D. Žilevičienės individualiai komercinei įmonei.
E. Žilevičius deklaravo turto už 67 tūkst. eurų. Deklaruotų piniginių lėšų suma – 5 500 eurų. Pernai gautos pajamos – 3 999 eurai. Politinei kampanijai iš fizinio asmens gavo 350 eurų auką.