Koją į Plungės rajoną kelia dar vieni vėjo jėgainių statytojai

Jur­gi­tos NAG­LIENĖS nuo­trau­ka
No­rin­čiųjų iš­girs­ti apie WIND IT pla­nus su­si­rin­ko pil­na salė
Ne­be vie­ne­rius me­tus sprend­žiant, leis­ti vo­kie­čiams ar ne Plungės ra­jo­ne sta­ty­ti su­pla­nuo­tus net tris vėjo jėgai­nių par­kus, į Sa­vi­val­dybės du­ris ėmė bels­tis dar vie­ni vėjo jėgai­nių sta­ty­to­jai, šįkart – lie­tu­viai. Vil­niu­je re­gist­ruo­tos UAB WIND IT pla­nuo­se – tik dvi jėgainės, ta­čiau ar­čiau mies­to, vos už 3-jų ki­lo­metrų nuo Plungės pa­kraš­ty esan­čio va­di­na­mo­jo grūdų ele­va­to­riaus ir 1,5 ki­lo­met­ro nuo Did­vy­čių.



Si­tua­ci­ja Lie­tu­vo­je

Praėjusio ant­ra­die­nio va­karą Bab­run­go se­niū­ni­jo­je su­reng­to su­si­ti­ki­mo su Did­vy­čių ir Jodėnų gy­ven­to­jais me­tu UAB WIND IT at­sto­vai Da­rius Nar­mon­tas ir Sta­sys Bru­žas pa­sa­ko­jo, kad įmonė jau yra su­da­riu­si žemės nuo­mos su­tartį su tą sklypą val­dan­čiu ūki­nin­ku. Sėkmin­gai įgy­ven­di­nus vi­sas ki­tas būti­nas pro­cedū­ras, šio ūki­nin­ko žemė­je iš­kiltų dvi vėjo jėgainės, ku­rių kiek­vie­na būtų 5-ių me­ga­vatų ga­lin­gu­mo, aukš­tis nuo žemės iki to­li­miau­sio į viršų pa­kel­to spar­no taš­ko – 220 metrų (pa­ly­gi­ni­mui: Vil­niaus te­le­vi­zi­jos bokš­to aukš­tis – 326 met­rai).
Tie­sa, šias tech­ni­nes de­ta­les da­ly­va­vu­sie­ji su­si­ti­ki­me iš­gir­do vėliau. Pri­sis­ta­tymą sve­čiai pra­dėjo nuo paaiš­ki­ni­mo, kam Lie­tu­vai ap­skri­tai rei­ka­lin­gos tos vėjo jėgainės. Pa­sak jų, dar 2018 m. Sei­mas pri­ėmė nu­ta­rimą, kad 2050 me­tais Lie­tu­va iš at­si­nau­ji­nan­čių iš­tek­lių (saulės, vėjo ir van­dens) pa­si­ga­mins visą sau rei­ka­lingą elekt­ros ener­giją. Kol kas šis ro­dik­lis sie­kia tik 30 pro­centų, trūkstamą elektrą per­ka­me iš už­sie­nio ša­lių.
„Elekt­ra bran­go ir brangs, „Ig­ni­tis“ siū­lo­ma kai­na nuo kitų metų jau sieks 21 centą. Nė vie­nas kol kas tiek dar ne­mokė­jom“, – ne­džiu­gi­nan­čio­mis pro­gnozė­mis da­li­no­si D. Nar­mon­tas. Pa­sak jo, vie­na iš išei­čių – ga­min­tis dau­giau elekt­ros pa­tiems. Vi­sa­me pa­sau­ly­je jau prie­š kurį laiką at­si­gręžta į at­si­nau­ji­nan­čius ener­gi­jos iš­tek­lius. Esą ir Lie­tu­vo­je vėjo jėgai­nių plėtrą kas­met pa­lai­ko vis dau­giau žmo­nių. Sve­čių pa­teik­tais duo­me­ni­mis, 2019 m. už tai pa­si­sakė net 82 pro­c. gy­ven­tojų. Vis dėlto salė­je gau­siai su­si­rinkę Jodėnų ir Did­vy­čių gy­ven­to­jai ne­tru­kus lei­do su­pras­ti, kad mūsų kraš­te šių jėgai­nių sta­ty­to­jai ne­bus pa­si­tik­ti plo­ji­mais. Netrū­ko ir to­kių, ku­rie tie­siai švie­siai rėžė pa­si­steng­sian­tys už­kirs­ti ke­lią šiai nau­jo­vei. Vis dėlto vėliau, pa­ra­gin­ti bal­suo­ti prie­š jėgaines, ran­kas pa­kėlė gal tik pusė iš su­si­rin­ku­siųjų.


Kas iš to bend­ruo­me­nei?

Ma­tyt, nu­ma­ny­da­mi, kad po­kal­bis ne­bus iš lengvųjų, jėgai­nių sta­ty­to­jai at­vy­ko pa­rengę pa­si­ūlymų bend­ruo­me­nei.
Vie­nas iš pa­si­ūlymų – 30–50 pro­c. nuo­lai­da elekt­rai vi­siems namų ūkiams, esan­tiems dviejų ki­lo­metrų at­stu­mu nuo jėgai­nių (ar­čiau­siai gy­ve­nan­tie­ji gautų did­žiau­sią nuo­laidą). Ki­tas – ne­mo­ka­mi iš­ma­nie­ji elekt­ros skai­tik­liai kiek­vie­nam namų ūkiui (vėlgi, esan­čiam 2-jų ki­lo­metrų spin­du­liu nuo vėjo jėgai­nių).
Ats­ki­ras pa­si­ūly­mas pa­teik­tas Jodėnų ir Did­vy­čių bend­ruo­me­nei – jai pa­žadė­ta kas­met, kol tos jėgainės su­ksis, skir­ti po 20 tūkst. eurų, ku­riuos ši bend­ruo­menė galėtų iš­leis­ti sa­vo nuo­žiū­ra: ren­gi­niams or­ga­ni­zuo­ti, ke­liams re­mon­tuo­ti. Tie­sa, sve­čiai už­si­minė pri­va­žia­vi­mus prie jėgai­nių su­tvar­ky­sian­tys pa­tys, tad tai taip pat būtų šio­kia to­kia nau­da tais ke­liais va­žinė­jan­tiems ap­lin­ki­niams gy­ven­to­jams.
Nau­dos iš šių dviejų įren­gi­nių turėtų ir Sa­vi­val­dybė. Įmonės at­stovų skai­čia­vi­mu, jos biud­že­tui jėgainės kas­met at­neštų nuo 30 iki 50 tūkst. eurų mo­kes­čių pa­vi­da­lu.
„Tai jūs, ma­tyt, pie­šit pi­ni­gus“, – iš­girdę to­kias ža­da­mas su­mas juo­ka­vo su­si­rin­ku­sie­ji. „Pieš vėjas“, – šmaikš­ta­vo D. Nar­mon­tas.


Nuogąs­tau­ja dėl triukš­mo ir šešė­lių

Ži­no­ma, gy­ven­to­jams ne vien fi­nan­sinė nau­da rūpėjo. Ne vie­nas tei­ra­vo­si dėl jėgai­nių ke­lia­mo triukš­mo, me­ta­mo šešė­lio.
Įmonės at­sto­vas pa­pa­sa­ko­jo, kad per­nai Suo­mi­jo­je už­baig­tas ty­ri­mas, ku­rio me­tu 20 km at­stu­mu nuo vėjo jėgai­nių dve­jus me­tus tir­tas jų po­vei­kis gy­ven­tojų svei­ka­tai. Ir priei­ta prie iš­va­dos, kad jo­kio po­vei­kio nėra, ne­bent žmo­gus šven­tai įti­ki, kad vi­si jo ne­ga­la­vi­mai – dėl jėgai­nių kai­my­nystės. Esą to­kiu at­ve­ju ga­li­mas pla­ce­bo efek­tas.
Nus­ta­ty­ta ir tai, kad 100 m at­stu­mu vėjo jėgainės ke­lia­mas triukš­mas pri­lygs­ta vei­kian­čios mik­ro­bangų kros­nelės, o 400 m at­stu­mu – šal­dy­tu­vo.
„Mūsų at­ve­ju maž­daug ki­lo­met­ro at­stu­mu nėra nė vie­no gy­ven­to­jo, iki ar­ti­miau­sios Did­vy­čių gy­ven­vietės – pu­sant­ro ki­lo­met­ro. Be to, ža­da­mos sta­ty­ti jėgainės bus la­bai aukš­tos, dėl to triukš­mas žemės pa­vir­šiu­je bus dar ma­žes­nis“, – ti­ki­no D. Nar­mon­tas, nors salė­je pa­si­gir­do balsų, kad tai ne vi­sai tie­sa – esą pa­vie­nių so­dybų yra ir ar­čiau.
O pa­klaus­tas dėl šešė­lia­vi­mo įmonės at­sto­vas paaiš­ki­no, kad esant nu­si­skun­dimų būtų ga­li­mybė vėjo jėgai­nių vei­kimą užp­rog­ra­muo­ti taip, kad tam tik­ro­mis va­lan­do­mis sparnų su­ki­mas būtų stab­do­mas, jog ne­mestų šešė­lio ant ar­ti­miau­sių so­dybų.
„Vi­sa tai, ką pa­sa­ko­jat, gra­žu ir mie­la, bet ge­riau at­sa­ky­kit, kas at­ly­gins mums nuo­sto­lius, kai dėl jūsų jėgai­nių smar­kiai kris mūsų būstų vertė“, – tei­ra­vo­si vie­nas iš su­si­ti­ki­mo da­ly­vių.
At­sa­ky­da­mi sve­čiai kaip pa­vyzdį pa­teikė te­ri­to­riją Darbė­nuo­se, ša­lia vi­siems ge­rai ži­no­mo pra­mogų komp­lek­so HBH, kur vei­kia to­kios jėgainės, ta­čiau tai esą neat­bai­do nau­ja­ku­rių, žmonės per­ka na­mus net 400 metrų at­stu­mu nuo jėgai­nių.


„Bet yra vie­nas niuan­sas...“

Aki­vaiz­du, kad gy­ven­to­jai į šį su­si­ti­kimą at­ėjo pa­si­ruošę ir pa­si­domėję, kas yra to­ji WIND IT. Ir jos at­stovų tei­ra­vo­si, kaip įmonė, vei­kian­ti tik pu­santrų metų ir tu­rin­ti tik du dar­buo­to­jus, ga­li įgy­ven­din­ti tokį pro­jektą, ku­ris, kaip at­skleidė pa­tys jėgai­nių sta­ty­to­jai, kai­nuos 15 mln. eurų.
S. Bru­žas su­si­rin­ku­sie­siems siūlė pa­si­domė­ti šios įmonės 2016 m. įgy­ven­din­tu pro­jek­tu Jur­bar­ko ra­jo­ne, Ro­tu­lių kai­me, ku­ris at­si­ėjo dvi­gu­bai bran­giau. Esą vėjo jėgainės sta­to­mos su par­tne­riais, bend­ra­dar­biau­jant su ki­to­mis įmonė­mis, tad tai, kad WIND IT tu­ri tik du dar­buo­to­jus, gy­ven­tojų ne­turėtų gąsdin­ti.
O vie­ta jėgainėms Plungės ra­jo­ne, Bab­run­go se­niū­ni­jo­je, esą bu­vo pa­si­rink­ta dėl to, kad šią te­ri­to­riją Plungės sa­vi­val­dybė yra nu­ma­čiu­si kaip ga­limą to­kių ob­jektų sta­ty­bai.
„Bet yra vie­nas niuan­sas, ku­ris li­ko ne­pa­minė­tas: nė vie­nos vėjo jėgainės ra­jo­ne kol kas nėra, nes jų sta­ty­ba dėl teisės aktų ko­li­zi­jos pas mus šiuo me­tu yra ne­ga­li­ma“, – į dis­ku­siją įsi­terpė su­si­ti­ki­me da­ly­vavęs Plungės ra­jo­no sa­vi­val­dybės ad­mi­nist­ra­ci­jos di­rek­to­rius Min­dau­gas Kau­nas.
Pa­sak jo, šiuo me­tu yra at­lie­ka­mos ra­jo­no bend­ro­jo pla­no ko­re­ga­vi­mo pro­cedū­ros. Gy­ven­to­jai taip pat kvie­čia­mi įsit­rauk­ti į jas ir pa­reikš­ti sa­vo nuo­monę, no­ri jie kai­my­nystė­je vėjo jėgai­nių ar ne. Ir tai būtų vie­nin­telė ga­li­mybė iš­reikš­ti sa­vo va­lią šiuo klau­si­mu, nes, kaip pa­minė­jo ir WIND IT at­sto­vai, pa­gal da­bar ga­lio­jan­čius teisės ak­tus vėjo jėgainių statytojai neprivalo gauti aplinkinių sutikimo.
Su­si­ti­ki­mo me­tu bu­vo pri­si­min­tas ir ke­le­rius me­tus ga­li­mybė­mis sta­ty­ti vėjo jėgai­nes Plungės ra­jo­ne ak­ty­viai be­si­domė­ju­si vo­kie­čių ka­pi­ta­lo įmonė. Ji taip pat lau­kia, kol bus pa­nai­kin­ta minė­to­ji teisės aktų ko­li­zi­ja ir at­ver­tas ke­lias jėgai­nių sta­ty­bai.
Tie­sa, „Že­mai­tis“ yra rašęs, kad vo­kie­čius ne­ma­lo­niai nu­ste­bi­no Sa­vi­val­dybės po­zi­ci­ja pa­nai­kin­ti vi­sas tei­si­nes kliū­tis tik su sąly­ga, kad jai kas­met įmonė skirs 5-is pro­cen­tus nuo jų mūsų ra­jo­ne pa­sta­tytų jėgai­nių su­ge­ne­ruotų pa­jamų.
M. Kau­nas kalbė­jo, kad ir de­ran­tis su WIND IT galėtų būti priim­tas toks spren­di­mas, o šios įmonės pa­si­da­lin­ta pel­no da­lis kas­met būtų nu­krei­pia­ma bend­ruo­me­nei ar se­niū­ni­jai kaip tiks­linė do­ta­ci­ja.
„Aiš­ku, pa­si­kei­tus vald­žiai ta po­zi­ci­ja ga­li keis­tis“, – tars­telė­jo di­rek­to­rius, pa­klaus­tas, kas ga­ran­tuos, kad šis Sa­vi­val­dybės no­ras da­lin­tis su bend­ruo­me­ne po rin­kimų neiš­ga­ruos.