
Naujausios
Situacija Lietuvoje
Praėjusio antradienio vakarą Babrungo seniūnijoje surengto susitikimo su Didvyčių ir Jodėnų gyventojais metu UAB WIND IT atstovai Darius Narmontas ir Stasys Bružas pasakojo, kad įmonė jau yra sudariusi žemės nuomos sutartį su tą sklypą valdančiu ūkininku. Sėkmingai įgyvendinus visas kitas būtinas procedūras, šio ūkininko žemėje iškiltų dvi vėjo jėgainės, kurių kiekviena būtų 5-ių megavatų galingumo, aukštis nuo žemės iki tolimiausio į viršų pakelto sparno taško – 220 metrų (palyginimui: Vilniaus televizijos bokšto aukštis – 326 metrai).
Tiesa, šias technines detales dalyvavusieji susitikime išgirdo vėliau. Prisistatymą svečiai pradėjo nuo paaiškinimo, kam Lietuvai apskritai reikalingos tos vėjo jėgainės. Pasak jų, dar 2018 m. Seimas priėmė nutarimą, kad 2050 metais Lietuva iš atsinaujinančių išteklių (saulės, vėjo ir vandens) pasigamins visą sau reikalingą elektros energiją. Kol kas šis rodiklis siekia tik 30 procentų, trūkstamą elektrą perkame iš užsienio šalių.
„Elektra brango ir brangs, „Ignitis“ siūloma kaina nuo kitų metų jau sieks 21 centą. Nė vienas kol kas tiek dar nemokėjom“, – nedžiuginančiomis prognozėmis dalinosi D. Narmontas. Pasak jo, viena iš išeičių – gamintis daugiau elektros patiems. Visame pasaulyje jau prieš kurį laiką atsigręžta į atsinaujinančius energijos išteklius. Esą ir Lietuvoje vėjo jėgainių plėtrą kasmet palaiko vis daugiau žmonių. Svečių pateiktais duomenimis, 2019 m. už tai pasisakė net 82 proc. gyventojų. Vis dėlto salėje gausiai susirinkę Jodėnų ir Didvyčių gyventojai netrukus leido suprasti, kad mūsų krašte šių jėgainių statytojai nebus pasitikti plojimais. Netrūko ir tokių, kurie tiesiai šviesiai rėžė pasistengsiantys užkirsti kelią šiai naujovei. Vis dėlto vėliau, paraginti balsuoti prieš jėgaines, rankas pakėlė gal tik pusė iš susirinkusiųjų.
Kas iš to bendruomenei?
Matyt, numanydami, kad pokalbis nebus iš lengvųjų, jėgainių statytojai atvyko parengę pasiūlymų bendruomenei.
Vienas iš pasiūlymų – 30–50 proc. nuolaida elektrai visiems namų ūkiams, esantiems dviejų kilometrų atstumu nuo jėgainių (arčiausiai gyvenantieji gautų didžiausią nuolaidą). Kitas – nemokami išmanieji elektros skaitikliai kiekvienam namų ūkiui (vėlgi, esančiam 2-jų kilometrų spinduliu nuo vėjo jėgainių).
Atskiras pasiūlymas pateiktas Jodėnų ir Didvyčių bendruomenei – jai pažadėta kasmet, kol tos jėgainės suksis, skirti po 20 tūkst. eurų, kuriuos ši bendruomenė galėtų išleisti savo nuožiūra: renginiams organizuoti, keliams remontuoti. Tiesa, svečiai užsiminė privažiavimus prie jėgainių sutvarkysiantys patys, tad tai taip pat būtų šiokia tokia nauda tais keliais važinėjantiems aplinkiniams gyventojams.
Naudos iš šių dviejų įrenginių turėtų ir Savivaldybė. Įmonės atstovų skaičiavimu, jos biudžetui jėgainės kasmet atneštų nuo 30 iki 50 tūkst. eurų mokesčių pavidalu.
„Tai jūs, matyt, piešit pinigus“, – išgirdę tokias žadamas sumas juokavo susirinkusieji. „Pieš vėjas“, – šmaikštavo D. Narmontas.
Nuogąstauja dėl triukšmo ir šešėlių
Žinoma, gyventojams ne vien finansinė nauda rūpėjo. Ne vienas teiravosi dėl jėgainių keliamo triukšmo, metamo šešėlio.
Įmonės atstovas papasakojo, kad pernai Suomijoje užbaigtas tyrimas, kurio metu 20 km atstumu nuo vėjo jėgainių dvejus metus tirtas jų poveikis gyventojų sveikatai. Ir prieita prie išvados, kad jokio poveikio nėra, nebent žmogus šventai įtiki, kad visi jo negalavimai – dėl jėgainių kaimynystės. Esą tokiu atveju galimas placebo efektas.
Nustatyta ir tai, kad 100 m atstumu vėjo jėgainės keliamas triukšmas prilygsta veikiančios mikrobangų krosnelės, o 400 m atstumu – šaldytuvo.
„Mūsų atveju maždaug kilometro atstumu nėra nė vieno gyventojo, iki artimiausios Didvyčių gyvenvietės – pusantro kilometro. Be to, žadamos statyti jėgainės bus labai aukštos, dėl to triukšmas žemės paviršiuje bus dar mažesnis“, – tikino D. Narmontas, nors salėje pasigirdo balsų, kad tai ne visai tiesa – esą pavienių sodybų yra ir arčiau.
O paklaustas dėl šešėliavimo įmonės atstovas paaiškino, kad esant nusiskundimų būtų galimybė vėjo jėgainių veikimą užprogramuoti taip, kad tam tikromis valandomis sparnų sukimas būtų stabdomas, jog nemestų šešėlio ant artimiausių sodybų.
„Visa tai, ką pasakojat, gražu ir miela, bet geriau atsakykit, kas atlygins mums nuostolius, kai dėl jūsų jėgainių smarkiai kris mūsų būstų vertė“, – teiravosi vienas iš susitikimo dalyvių.
Atsakydami svečiai kaip pavyzdį pateikė teritoriją Darbėnuose, šalia visiems gerai žinomo pramogų komplekso HBH, kur veikia tokios jėgainės, tačiau tai esą neatbaido naujakurių, žmonės perka namus net 400 metrų atstumu nuo jėgainių.
„Bet yra vienas niuansas...“
Akivaizdu, kad gyventojai į šį susitikimą atėjo pasiruošę ir pasidomėję, kas yra toji WIND IT. Ir jos atstovų teiravosi, kaip įmonė, veikianti tik pusantrų metų ir turinti tik du darbuotojus, gali įgyvendinti tokį projektą, kuris, kaip atskleidė patys jėgainių statytojai, kainuos 15 mln. eurų.
S. Bružas susirinkusiesiems siūlė pasidomėti šios įmonės 2016 m. įgyvendintu projektu Jurbarko rajone, Rotulių kaime, kuris atsiėjo dvigubai brangiau. Esą vėjo jėgainės statomos su partneriais, bendradarbiaujant su kitomis įmonėmis, tad tai, kad WIND IT turi tik du darbuotojus, gyventojų neturėtų gąsdinti.
O vieta jėgainėms Plungės rajone, Babrungo seniūnijoje, esą buvo pasirinkta dėl to, kad šią teritoriją Plungės savivaldybė yra numačiusi kaip galimą tokių objektų statybai.
„Bet yra vienas niuansas, kuris liko nepaminėtas: nė vienos vėjo jėgainės rajone kol kas nėra, nes jų statyba dėl teisės aktų kolizijos pas mus šiuo metu yra negalima“, – į diskusiją įsiterpė susitikime dalyvavęs Plungės rajono savivaldybės administracijos direktorius Mindaugas Kaunas.
Pasak jo, šiuo metu yra atliekamos rajono bendrojo plano koregavimo procedūros. Gyventojai taip pat kviečiami įsitraukti į jas ir pareikšti savo nuomonę, nori jie kaimynystėje vėjo jėgainių ar ne. Ir tai būtų vienintelė galimybė išreikšti savo valią šiuo klausimu, nes, kaip paminėjo ir WIND IT atstovai, pagal dabar galiojančius teisės aktus vėjo jėgainių statytojai neprivalo gauti aplinkinių sutikimo.
Susitikimo metu buvo prisimintas ir kelerius metus galimybėmis statyti vėjo jėgaines Plungės rajone aktyviai besidomėjusi vokiečių kapitalo įmonė. Ji taip pat laukia, kol bus panaikinta minėtoji teisės aktų kolizija ir atvertas kelias jėgainių statybai.
Tiesa, „Žemaitis“ yra rašęs, kad vokiečius nemaloniai nustebino Savivaldybės pozicija panaikinti visas teisines kliūtis tik su sąlyga, kad jai kasmet įmonė skirs 5-is procentus nuo jų mūsų rajone pastatytų jėgainių sugeneruotų pajamų.
M. Kaunas kalbėjo, kad ir derantis su WIND IT galėtų būti priimtas toks sprendimas, o šios įmonės pasidalinta pelno dalis kasmet būtų nukreipiama bendruomenei ar seniūnijai kaip tikslinė dotacija.
„Aišku, pasikeitus valdžiai ta pozicija gali keistis“, – tarstelėjo direktorius, paklaustas, kas garantuos, kad šis Savivaldybės noras dalintis su bendruomene po rinkimų neišgaruos.