Kokias paslaptis slepia ežeras šalia kapinių?

Linos RUIBIENĖS nuotraukos
Dabar Norvilo ežerėlis pasitarnauja tik kapinių laistymui
Lietuvoje telkšo maždaug 2 800 natūralių didesnių nei 0,5 ha ploto ežerų. Dar daugiau būtų galima suskaičiuoti mažesnių ežerėlių. Daugelis plungiškių puikiai žino garsųjį Platelių ežerą, prie kurio vasaros sezonu skuba ne tik išsimaudyti, pasideginti, bet ir vieną kitą šašlykų iešmą išsikepti. Bet ar esate girdėję apie ežerėlį pačiame Plungės mieste?

Anot istorinių šaltinių, Norvilo ežero pavadinimas yra kilęs nuo vietinio kadaise čia gyvenusio ūkininko pavardės. Norvilo žemėje buvo žvyrduobė, iš kurios statybininkai kasdavo žvyrą. Vėliau šioje vietoje įrengtos viduriniosios miesto kapinės. Dabar ši miesto dalis smarkiai apgyvendinta, o kadaise aplink ežerą nebuvo nė vieno gyvenamo namo.

Norėdami sužinoti daugiau apie Norvilo ežerą, pakalbinome plungiškį pedagogą ir istoriką Bronislovą Pocių. Jis sutiko pasidalinti savo prisiminimais.

Vieni jų susiję su tragiškais įvykiais, nutikusiais 1941-aisiais, kada minėtoje žvyrduobėje sušaudytos kelios dešimtys plungiškių.

„Aš pats tada buvau septynerių metų. Aiškiai pamenu, kad vietiniai gyventojai toje vietoje, kur dabar yra ežeras, augindavo grūdus, o šalia esančiame karjere vokiečiai sušaudė žmones. Po kiek laiko jie buvo atkasti ir ten pat garbingai perlaidoti. Jų atminimui pastatytas paminklas, viduriniosiose kapinėse tebestovintis iki šiol“, – pasakojo B. Pocius.

Norvilo ežerėlis, esantis rytinėje Plungės miesto dalyje, yra beveik apvalus, jo ilgis iš šiaurės vakarų į pietryčius – 0,13 km, plotis – iki 0,11 km. Pietinis krantas yra gausiai apaugęs medžiais, o Vakaruose link Babrungo išteka upelis. Šiaurrytinėje pakrantėje įkurtos Plungės miesto kapinės, vietinių dar vadinamos viduriniosiomis, o kitose pakrantėse pastatyti individualūs gyvenamieji namai.

„Mano mama kadaise yra kalbėjusi, kad partizaninių kovų metu, 1944–1953 metais, stribai atveždavo ir šiame ežerėlyje skandindavo žuvusių partizanų kūnus. Tai sunku net įsivaizduoti, kiek galvelių paguldyta buvo ant ežero dugno. Taip pat sklido kalbos, jog žiemos metu ežero viduryje, kuris anuomet buvęs labai gilus, įlūžo ir nuskendo rusų tankas, tik kiek šioje istorijoje yra tiesos – negaliu pasakyti“, – kalbėjo B. Pocius.

Istorikas minėjo, jog vaikystėje ir pats netoli šios vietos gyveno, eidavo į vietinį pliažą ne tik pasimaudyti ar prie vandens pagulėti, bet ir žuvauti. Tuomet šio ežero vanduo buvo ypatingai švarus, tad vietiniai net vėžių prisigaudydavo. Gaila, bet dabar šis ežerėlis nebetinkamas nei maudynėms, nei žvejybai. Jo vanduo pasitarnauja tik kapinių lankytojams, kai karštą vasaros dieną reikia laistyti našlaites bei kitus kapvietes puošiančius augalėlius.

nuotrauka
Anot legendos, šiame ežere kadaise nuskendo rusų tankas