Kokius bandymus slepia tankūs Alksnėnų miškai

Linos RUIBIENĖS nuotraukos
2010 metais Alksnėnų kaimo gatvei buvo suteiktas Bandymų gatvės pavadinimas
Kartą užklydus į Plungės rajono Alksnėnų kaimo miškus grybauti, netikėtai prieš akis šmėstelėjo lentelė su užrašu – Bandymų gatvė. Pirma mintis, atėjusi į galvą, buvo, kad šiose apylinkėse kadaise buvo atliekami slapti tyrimai ar bandymai.
Į pagalbą pasitelkę vietinius kaimo gyventojus, netrukome išsiaiškinti, iš kur kilo toks gatvės pavadinimas ir kokias paslaptis slepia Alksnėnų miškai.
Iki šiol augalų veislių tyrimo skyrius yra atsakingas už augalų veislių registravimą – jų įrašymą į Nacionalinį augalų veislių sąrašą ir augalų veislių, kaip selekcininkų intelektinės nuosavybės produktų, apsaugą Lietuvos Respublikoje.

Sėklas siųsdavo traukiniais

Pasirodo, Alksnėnų kaimo Bandymų gatvėje nuo seno veikia Augalų veislių tyrimo skyrius, įkurtas čia sovietmečiu, kada didelis dėmesys skirtas sparčiam žemės ūkio vystymui. Žinoma, ir tada, ir dabar jis sunkiai būtų įsivaizduojamas be naujų ir pažangių augalų veislių kūrimo bei tyrimų

Ši veikla Alksnėnų kaime pradėta 1948 metais. Anksčiau skyrius vadinosi Veislių tyrimo punktu, Lietuvoje tokių veikė net penkiolika.

Plungės rajonas pasirinktas kaip Vakarų regiono taškas, atitinkantis reikiamo dirvožemio kriterijus. Kadaise skyriaus darbuotojai rusų kalba rašydavo ataskaitas ir jas siųsdavo tiesiai į Maskvą, o įvairias augalų sėklas iš Tarybų Sąjungos atsisiųsdavo paštu ar atsigabendavo traukiniais.

Lietuvai susigrąžinus nepriklausomybę, tokie skyriai Lietuvoje liko tik keturi: Plungės, Pasvalio, Utenos ir Kauno rajonuose.

Veislės įtraukiamos į Europos Sąjungos katalogą

„Žemaitis“ pakalbino Plungės augalų veislių tyrimo skyriaus vedėją Birutę Bilevienę, kuri čia dirba jau keturias dešimtis metų.

„Mūsų veiklos pagrindinis tikslas yra tirti žemės ūkio augalus ir atlikti ūkinio vertingumo tyrimus. O pagrindinė laboratorija yra laukai, užimantys net 101,8 hektarų žemės plotą. Laukai išties nemaži ir juose pasėta 280 skirtingų veislių augalų: žieminių kviečių, rugių, žieminių kvietrugių, avižų, miežių, vasarinių ir žieminių rapsų bei daugybė kitų kultūrų. Vien žieminių rapsų šiais metais yra pasėtos net 87-ios veislės, o kiekvienai veislei skirta po penkis laukelius“, – pasakojo B. Bilevienė.

Pagrindiniai Lietuvos valstybinio augalų veislių centro, įsikūrusio Vilniuje (jam priklauso ir mūsų minėtas skyrius), uždaviniai yra tirti augalų veisles, išaiškinant jų tinkamumą auginti Lietuvos sąlygomis, užtikrinti augalų veislių apsaugą, sudaryti augalų veislių tyrimo duomenų banką, vadovauti augalų veislių tiriamajam ir organizaciniam-ūkiniam darbui, užtikrinti vieningą ir efektyvią visos augalų veislių tyrimo sistemos veiklą.

Augalų veislių skyrių specialistai kruopščiai nagrinėja ir registruoja iš selekcininkų gautas paraiškas įrašyti augalo veislę į Nacionalinį augalų veislių sąrašą ar suteikti augalo veislei teisinę apsaugą Lietuvos Respublikoje.

Ūkinio vertingumo tyrimai atliekami skirtingose Lietuvos dirvožemio ir klimato zonose išsidėsčiusiuose keturiuose Augalininkystės tarnybos augalų veislių tyrimo skyriuose.

Pasak B. Bilevienės, visų pirma įvertinamas augalų sėklų sudygimas, vystymasis, ligos ir kenkėjai.

nuotrauka
Plungės augalų veislių tyrimo skyriaus vedėja B. Bilevienė

Visos auginamos veislės yra lyginamos su standartinėmis, kurios iš anksčiau yra įtrauktos į registruotų veislių sąrašą. Gauti rezultatai taip pat palyginama su kitų – Pasvalio, Utenos ir Kauno – regionų rezultatais. Visos sėklų partijos ir veislės yra beicuojamos vienu beicu Kaune, vėliau išskirstomos po kitus skyrius.

Jeigu vienoje zonoje kuri nors iš augalų veislių auga gerai, tai kitoje zonoje gali augti prastai dėl skirtingų žiemojimo sąlygų, meteorologinių ir kitų veiksnių.

„Mes esame Augalininkystės tarnyba, o Veislių skyrius organizuoja veislių registravimo posėdį. Iki tol pagal gautus rezultatus atrenkamos veislės ir siūloma, ar jas įtraukti į Europos Sąjungos katalogą, ar ne. Šiuo metu pas mus dirba dvi agronomės, trys mechanizatoriai, viena pagrindinė ir viena sezoninė darbininkės“, – pasakojo B. Bilevienė.

Svarbiausia – kokybė

Siekiama, kad į Nacionalinį augalų veislių sąrašą būtų įrašomos tik aukštos kokybės, gerai prie Lietuvos sąlygų gebančios prisitaikyti augalų veislės ir kad šis sąrašas pasitarnautų ūkininkų interesams.

Kasmet tiriama daugiau kaip 450 įvairių žemės ūkio augalų rūšių veislių, o ūkinio vertingumo tyrimų duomenys yra analizuojami, apibendrinami ir teikiami selekcininkams bei Valstybinei augalų veislių vertinimo komisijai dėl naujų augalų veislių registravimo.

Suinteresuoti vartotojai augalų veislių aprašus ir ūkinio vertingumo tyrimo kiekvienų metų duomenis gali rasti Valstybinės augalininkystės tarnybos interneto svetainėje www.vatzum.lt.

Čia taip pat skelbiami informaciniai leidiniai apie teisinės apsaugos suteikimą augalų veislėms ir jų įrašymą į Nacionalinį augalų veislių sąrašą.