Naujausios
Atsakymo tebelaukia
Nors paruošiamieji darbai minėtame geležinkelio ruože jau buvo įsibėgėję, prieš kurį laiką čia nebeliko nei technikos, nei darbininkų. Kaip „Žemaičiui“ sakė Savivaldybės administracijos direktorius Mindaugas Kaunas, reaguodama į situaciją Savivaldybė maždaug prieš mėnesį Lietuvos geležinkeliams išsiuntė užklausimą, kodėl sustabdyti darbai, tačiau iki šiol jokio atsakymo negavo.
„Darbininkai tame ruože palei geležinkelį iškirto medžius, įsirengė laikinus kelius, kai kur net per privačius gyventojų kiemus, ir ne tik Plungės mieste, bet ir Babrungo bei Šateikių seniūnijose. Ir staiga viskas sustojo. Negavom jokio paaiškinimo, nei kodėl, nei kas bus daroma toliau“, – stebėjosi M. Kaunas.
O šią savaitę Lietuvos geležinkelių valdoma „LTG Infra“ išplatino pranešimą, kad artimiausiu metu bus pradėtos sutarties nutraukimo procedūras su ruožo Plungė–Šateikiai statybų projektavimo ir rangos darbų konkursą laimėjusia bendrove „Kauno tiltai“. Sudarant sutartį su ja, kaip viena iš subrangovių darbams buvo pasitelkta ir mūsiškė įmonė „Plungės Jonis-S“, tad sprendimas stabdyti darbus neabejotinai palies ir ją.
Pašlijus santykiams su Baltarusija, sumažėjo krovinių
Anksčiau skelbta, kad vienas svarbiausių šio projekto tikslų yra užtikrinti strateginio koridoriaus, jungiančio sostinę Vilnių su pagrindiniu Lietuvos krovinių ir logistikos centru Klaipėdos jūrų uostu, ruožo pralaidumą ir greičio didinimą, tačiau akivaizdu, kad pasikeitusi situacija privertė Lietuvos geležinkelius koreguoti savo planus.
„Geopolitinė situacija dėl Europos Sąjungos ir JAV taikomų sankcijų Baltarusijai verčia mus peržiūrėti kai kurių projektų investicinę grąžą. Naujasis dvikelis pagrindinėje šalies geležinkelių arterijoje užtikrintų didesnį ruožo pralaidumą. Vis tik prognozuojame, kad sankcijos gali turėti neigiamos įtakos tiek pilnam viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumų išnaudojimui dėl mažesnių krovinių ir keleivių srautų, tiek ir bendrovės pajamoms. Vertindami kylančias rizikas laikinai stabdome 60 mln. eurų vertės projekto įgyvendinimą“, – teigia Karolis Sankovski, „LTG Infra“ generalinis direktorius.
Pasak jo, galimybės atnaujinti projektą bus vertinamos Lietuvos Respublikos geležinkelių transporto kodekse nustatyta tvarka ir terminais, rengiant 2021–2022 metų tarnybinio traukinių tvarkaraščio galiojimo laikotarpio pajėgumų analizę ir pajėgumų didinimo planą.
Laikinai sustabdytame projekte buvo numatyta iki 2022 metų pabaigos rekonstruoti 13,9 km esamo geležinkelio tarp Plungės ir Šateikių stočių bei nutiesti tokio pačio ilgio antrąjį kelią, kas leistų padidinti traukinių greitį. Taip pat žadėta rekonstruoti esamus tiltus ir pralaidas, iešmus, pervažas, įrengti triukšmo slopinimo sienutes, tvoras, lietaus bei drenažo sistemas.
Klausimai dėl kitų dviejų projektų
Darbai buvo numatyti ir Plungės bei Šateikių geležinkelio stotyse – planuota pailginti pagrindinių bei atvykimo ir išvykimo kelių naudingą ilgį, o Plungės stotyje planuota papildomo atvykimo/išvykimo kelio statyba.
„Žemaitis“ domėjosi ir tuo, ar sprendimas stabdyti Plungės–Šateikių ruožo rekonstrukciją neatsilieps kitam projektui, kurį Lietuvos geležinkeliai įgyvendina kartu su Plungės savivaldybe – geležinkelio stoties rekonstrukcijai, perkeliant į ją ir autobusų stotį.
Savivaldybės administracijos direktorius sakė iš Lietuvos geležinkelių negavęs jokio įspėjimo, kad minėtam projektui gali iškilti kliūčių. Esą geležinkelio stoties pastatas jau remontuojamas, darbus žadama baigti iki Kalėdų, o kitų metų pirmąjį ketvirtį ruošiamasi pradėti ir stoties prieigų remontą.
Žinių iš Lietuvos geležinkelių laukiama ir dėl trečiojo projekto – atšakos į pramonės rajoną rekonstrukcijos. Nors techninis projektas jau parengtas, o rugpjūčio pradžioje pasidžiaugta ir pirmąja tam skirta investicija – 221 tūkst. eurų, abejojama, ar per šiuos metus Lietuvos geležinkeliai spės surengti rangos darbų konkursą ir pasirašyti sutartį su rangovu.