„Kur grįš paukščiai, kur vaikus perės?“

Asociatyvi nuotrauka
Milašaitiškis Jonas nerimauja, kur po žiemos grįš visą kaimą džiuginę gandrai
Į redakciją atėjęs garbaus amžiaus Milašaičių kaimo gyventojas Jonas Batavičius guodėsi dėl kaime išgriauto gandralizdžio. „Elektrikai nuvertė elektros stulpą su visu gandralizdžiu. Ar taip galima? Tiek metų niekam netrukdė, o dabar paėmė ir negailestingai viską išdraskė. Kur grįš paukščiai, kur vaikus perės?“ – vieną po kito klausimus žėrė gamtos mylėtoju pristatęs senolis, kuriam dabar labiausiai rūpi, jog gandralizdis būtų atstatytas, ir ne bet kur, o toje pačioje vietoje.

Susirūpino išardytu lizdu

Jonas pasakojo, jog elektros stulpas, kurio viršūnėje gandrai buvo įsikūrę sau namus, stovėjo Mokyklos ir Stadiono gatvių sankirtoje. Esą iki šiol nei stulpas, nei gandralizdis niekam netrukdė. Atvirkščiai – pasak milašaitiškio, gandralizdis buvęs kaimo puošmena, o gandrai – visų džiaugsmas. „Pavasarį kaimas pasitikdavo, o rudenį išlydėdavo gandrus. Ir taip kasmet“, – susirūpinęs kalbėjo Jonas ir niekaip negalėjo rasti pateisinimo sprendimui išardyti ilgametį lizdą.

„Prieš daugybę – 15 ar 17 – metų gandrai pasidarė lizdą, o dabar jį paėmė ir nuvertė. Tiek metų niekam netrukdė. Pastatė naujus apšvietimo stulpus, senieji tapo nebereikalingi, bet jie niekam nemaišė – galėjo palikti bent jau tą su lizdu. Kasmet paukščiai ten parskrisdavo. Ta vieta jiems buvo labai įtikusi. Prisimenu, prieš bemaž porą metų audra buvo išardžiusi tą gandralizdį, tai vargšai parskrido, atgal jį susinešė, perėjo vaikus. O kur dabar jie parskris?“ – svarstė Jonas.

Vyras sakė dėl šios situacijos net į gamtosaugininkus kreipęsis. Šie neva patikino, jog gandralizdis privalo būti atstatytas.

Milašaitiškis neslėpė ir su Stalgėnų seniūnijos seniūnu Arūnu Jurkumi dėl išardyto gandrų lizdo bendravęs, tačiau jo pozicija nelikęs patenkintas.

Seniūnas, anot Jono, gandrus išvadino teršėjais, bet pažadėjo pavasarį lizdą atstatyti, tačiau kitoje vietoje. Tuo vyras neliko sužavėtas. Jono įsitikinimu, gandralizdis privalo grįžti į savo vietą, nes ši gandrams buvusi geriausia.

„Atsakykite, ar jie turi teisę keisti vietą? Ar išvis taip galima elgtis? Juk gandrams naujoji vieta gali visai nepatikti. Taip gražiai ten gyvendavo... Tiesiog ašaros byra. Nežinau, kaip apskritai pavadinti žmogų, taip pasielgusį su gandrais“, – sielojosi Jonas ir tuoj prisiminė istoriją jo tėviškėje, kai dėl elektros darbų taip pat buvo išgriautas gandralizdis, bet po gamtosaugininkų įsikišimo jau kitądien neva buvo grąžintas į vietą.

nuotrauka
Statant naujus elektros stulpus, senasis buvo nuverstas su visu gandralizdžiu/ Jono BATAVIČIAUS nuotrauka
 

„Kelia problemą, kur jos nėra“

Su A. Jurkumi susisiekėme ir mes. Seniūnas mums aiškino tą patį, ką ir senoliui: elektrikų išgriautas gandralizdis bus atstatytas pavasarį, tik kitoje vietoje.

„Senasis stulpas, kuriame ir buvo tas gandralizdis, buvo gatvės apsauginėje zonoje, tai dabar mes jį ketiname truputį patraukti. O stulpai buvo nugriauti ne šiaip sau – buvo įgyvendinamas Savivaldybės projektas, kurio metu senieji stulpai buvo keičiami į naujus, šiuolaikiškus. Stulpas su gandralizdžiu buvęs trikojis, todėl tikrai trukdė gatvės priežiūrai. Ir dabar toje vietoje numatyta darbų, tad stulpą tikrai turėjome panaikinti“, – aiškino seniūnas ir patikino, jog stulpo neketinama visai likviduoti, jis esą bus perkeltas į kitą vietą.

A. Jurkaus teigimu, teisės aktai nedraudžia perkelti gandralizdį, tačiau naujoji jo vieta nuo ankstesnės negali būti nutolusi daugiau nei 100 metrų. „O mes žadame tik per kelis metrus perkelti. Ne tik pastatysime stulpą, bet sutvarkysime ir patį lizdą – suvirinsime tvirtas konstrukcijas, laikiklius. Viskas bus padaryta taip, kaip priklauso, ką aš ir aiškinau pačiam senoliui“, – tikino seniūnas.

Pasak jo, stulpu ir gandralizdžiu, kaip sutarta, bus pasirūpinta bendromis seniūnijos ir elektrikų pastangomis.

Seniūnas sakė, jog milašaitiškis gali nurimti, nes gandralizdis niekur nedings, tik viskam sutvarkyti reikia šiek tiek laiko. „Iki pavasario laiko – sočiai, tai nėra ko nerimauti. Nors iš tikrųjų aš net nežadu laukti to pavasario, dar rudenį susitvarkysim su šiuo reikalu“, – patikino A. Jurkus ir dar kartą akcentavo, jog perkelti lizdą yra leistina ir tai tikrai bus padaryta. Esą jis tą patį paaiškino ir su juo susisiekusiems gamtosaugininkams.