Naujausios
Pavasarį rašėme apie tai, kad atliekant sklypo kasimo darbus vienoje iš Kaušėnuose esančių sodų bendrijų buvo aptikti žmonių kaulai. Tąkart buvo žinoma tik tiek, kad rasti dviejų žmonių palaikai. Jie buvo perduoti teismo medicinos ekspertams.
Šie netruko nustatyti, jog Kaušėnuose buvo iškasti dviejų moteriškos lyties asmenų kaulai, kurie žemėje pragulėjo ne daugiau kaip šimtą metų. Išsiaiškinta ir tai, kad tai – jauno amžiaus žmonių palaikai, maždaug 16-os metų mergaičių. Tik mirties priežastis liko nenustatyta.
Kadangi dviejų mergaičių palaikai rasti netoli masinių žydų žudynių Kaušėnuose vietos, apie 400 metrų nuo kelio, kuriuo žydai buvo varomi į mirtį, Eugenijus Bunka – Jakovo Bunkos paramos ir labdaros fondo vadovas, žydų istorijos puoselėtojas – įtarė, kad kaulai gali būti žydaičių. Tikėtina, kad paauglės galėjo būti atskirtos nuo pėsčiomis į egzekucijos vietą varomo žydų būrio, nuvestos į šalį, galimai budelių išprievartautos ir nužudytos. Tokių atvejų Plungės krašte yra buvę ne vienas.
Šiuos įtarimus E. Bunka pateikė Generalinei prokuratūrai, prašydamas papildomo tyrimo, kreipėsi ir į Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centrą.
Iš pastarojo sulaukė dr. Alfredo Rukšėno atsakymo, kuriame dėstoma, jog E. Bunkos versija yra priimtina, nes sutampa ir minėtų skaudžių įvykių laikmetis, ir vieta.
Tad E. Bunka, kaip jis sakė, būdamas beveik visu šimtu procentų tikras, kad Kaušėnuose rasti dviejų nukankintų žydaičių palaikai, kreipėsi į atsakingas institucijas dėl jų grąžinimo, kad būtų galima deramai palaidoti ten, kur amžinojo poilsio atgulė kiti žydų tautybės žmonės, gyvybę praradę per masines žudynes Kaušėnuose.
Ir jam pavyko: kaulai, tiksliau – jų fragmentai buvo grąžinti. Žydaičių palaikai buvo sudėti į dėžutę ir Plungės „Saulės“ gimnazijos vienuoliktokų praėjusį ketvirtadienį užkasti žydų gimnazistų kape.
Jautrios ceremonijos metu E. Bunka nesugebėjo sutramdyti ašarų. Mergaičių skriaudikus, kurie, spėjama, atskyrė jas nuo bendro būrio, išniekino ir nužudė, jis vadino išgamomis.
Tokiais pačiais epitetais žydų tautos budelius apibūdino ir „Saulės“ gimnazijos direktorius Algimantas Budrys, kartu buvusiems vienuoliktokams sakęs, jog ši ceremonija – gyva ir vertinga istorijos pamoka, kurios metu dar sykį atverčiamas žydų tautos žmonių krauju suteptas istorijos puslapis.
„Mirtis pasivijo po daugiau nei aštuonių dešimtmečių“, – sunkiai žodžius rinko ir gimnazijos mokytoja bei Tolerancijos centro vadovė Jolanta Mažuknė.