Laidotuvės – po daugiau nei aštuonių dešimtmečių

Gin­tarės KAR­MO­NIENĖS nuo­trau­ka
Žydų mer­gai­čių kaulų frag­men­tai su­dėti į dėžutę ir pa­lai­do­ti Kaušėnų me­mo­ria­le
Plungės kraš­te ma­žai žmo­nių, ne­ži­nan­čių liūd­nai į is­to­riją įsi­ra­šiu­sio Kaušėnų kal­ne­lio, esan­čio vi­sai prie pat Plungės. Prieš dau­giau nei aš­tuo­nis de­šimt­me­čius ši vie­ta ta­po pa­sku­ti­ne sto­te­le be­maž 1 800 Plungės žydų. Čia jie bu­vo žiau­riai nu­žu­dy­ti ir pa­lai­do­ti, vėliau šio­je vie­to­je įkur­din­tas Ho­lo­kaus­to aukų me­mo­ria­las.

Praė­jusį ket­vir­ta­dienį dar kartą te­ko at­vers­ti šį žydų tau­tybės žmo­nių krau­ju su­piltą is­to­ri­jos pus­lapį ir pri­si­min­ti, kas įvy­ko 1941-ųjų lie­pos 15–16 die­no­mis Kaušė­nuo­se. „Is­to­ri­ja mus pa­si­vi­jo“, – skambė­jo spa­lio 27-osios po­pietę, sto­vint ant Kaušėnų kal­ne­lio ir lai­do­jant prie­š 81-erius me­tus nu­žu­dytų žy­dai­čių pa­lai­kus.

 

Pa­va­sarį rašė­me apie tai, kad at­lie­kant skly­po ka­si­mo dar­bus vie­no­je iš Kaušė­nuo­se esan­čių sodų bend­rijų bu­vo ap­tik­ti žmo­nių kau­lai. Tąkart bu­vo ži­no­ma tik tiek, kad ras­ti dviejų žmo­nių pa­lai­kai. Jie bu­vo per­duo­ti teis­mo me­di­ci­nos eks­per­tams.

Šie ne­tru­ko nu­sta­ty­ti, jog Kaušė­nuo­se bu­vo iš­kas­ti dviejų mo­te­riš­kos ly­ties as­menų kau­lai, ku­rie žemė­je pra­gulė­jo ne dau­giau kaip šimtą metų. Iš­siaiš­kin­ta ir tai, kad tai – jau­no am­žiaus žmo­nių pa­lai­kai, maž­daug 16-os metų mer­gai­čių. Tik mir­ties prie­žas­tis li­ko ne­nus­ta­ty­ta.

Ka­dan­gi dviejų mer­gai­čių pa­lai­kai ras­ti ne­to­li ma­si­nių žydų žu­dy­nių Kaušė­nuo­se vie­tos, apie 400 metrų nuo ke­lio, ku­riuo žy­dai bu­vo va­ro­mi į mirtį, Eu­ge­ni­jus Bun­ka – Ja­ko­vo Bun­kos pa­ra­mos ir lab­da­ros fon­do va­do­vas, žydų is­to­ri­jos puo­selė­to­jas – įtarė, kad kau­lai ga­li būti žy­dai­čių. Tikė­ti­na, kad paauglės galė­jo būti at­skir­tos nuo pėsčio­mis į eg­ze­ku­ci­jos vietą va­ro­mo žydų būrio, nu­ves­tos į šalį, ga­li­mai bu­de­lių išp­rie­var­tau­tos ir nu­žu­dy­tos. To­kių at­vejų Plungės kraš­te yra buvę ne vie­nas.

Šiuos įta­ri­mus E. Bun­ka pa­teikė Ge­ne­ra­li­nei pro­ku­ratū­rai, pra­šy­da­mas pa­pil­do­mo ty­ri­mo, kreipė­si ir į Lie­tu­vos gy­ven­tojų ge­no­ci­do ir re­zis­ten­ci­jos ty­ri­mo centrą.

Iš pa­sta­ro­jo su­laukė dr. Alf­re­do Rukšė­no at­sa­ky­mo, ku­ria­me dėsto­ma, jog E. Bun­kos ver­si­ja yra priim­ti­na, nes su­tam­pa ir minėtų skaud­žių įvy­kių laik­me­tis, ir vie­ta.

Tad E. Bun­ka, kaip jis sakė, būda­mas be­veik vi­su šim­tu pro­centų tik­ras, kad Kaušė­nuo­se ras­ti dviejų nu­kan­kintų žy­dai­čių pa­lai­kai, kreipė­si į at­sa­kin­gas ins­ti­tu­ci­jas dėl jų grąži­ni­mo, kad būtų ga­li­ma de­ra­mai pa­lai­do­ti ten, kur am­ži­no­jo poil­sio at­gulė ki­ti žydų tau­tybės žmonės, gy­vybę pra­radę per ma­si­nes žu­dy­nes Kaušė­nuo­se.

Ir jam pa­vy­ko: kau­lai, tiks­liau – jų frag­men­tai bu­vo grąžin­ti. Žy­dai­čių pa­lai­kai bu­vo su­dėti į dėžutę ir Plungės „Saulės“ gim­na­zi­jos vie­nuo­lik­tokų pra­ėjusį ket­vir­ta­dienį už­kas­ti žydų gim­na­zistų ka­pe.

Jaut­rios ce­re­mo­ni­jos me­tu E. Bun­ka ne­su­gebė­jo su­tram­dy­ti ašarų. Mer­gai­čių skriau­di­kus, ku­rie, spėja­ma, at­skyrė jas nuo bend­ro būrio, iš­nie­ki­no ir nu­žudė, jis va­di­no iš­ga­mo­mis.

To­kiais pa­čiais epi­te­tais žydų tau­tos bu­de­lius api­būdi­no ir „Saulės“ gim­na­zi­jos di­rek­to­rius Al­gi­man­tas Bud­rys, kar­tu bu­vu­siems vie­nuo­lik­to­kams sakęs, jog ši ce­re­mo­ni­ja – gy­va ir ver­tin­ga is­to­ri­jos pa­mo­ka, ku­rios me­tu dar sykį at­ver­čia­mas žydų tau­tos žmo­nių krau­ju su­tep­tas is­to­ri­jos pus­la­pis.

„Mir­tis pa­si­vi­jo po dau­giau nei aš­tuo­nių de­šimt­me­čių“, – sun­kiai žod­žius rin­ko ir gim­na­zi­jos mo­ky­to­ja bei To­le­ran­ci­jos cent­ro va­dovė Jo­lan­ta Ma­žuknė.