Naujausios
Pirmą kartą apie tai, kad norima pirkti buvusios parapijos namus, viešai prabilta praėjusią savaitę į posėdį susirinkus Plungės rajono savivaldybės tarybos kolegijai. Kaip užsiminė meras Audrius Klišonis, iš dekanato ir parapijos gauta signalų, kad centrinėje miesto dalyje, bažnyčios pašonėje, esantį masyvų pastatą norima parduoti.
Pasak mero, parapija norėtų susiremontuoti kitąpus gatvės esantį medinuką, kuriame kadaise veikė senelių namai, o dabar – labdaros atiduotuvė ukrainiečiams. Tam, žinoma, reikia lėšų, todėl ir sumanyta atsikratyti bažnyčios reikmėms nebereikalingų buvusių parapijos namų.
Savivaldybė su parapija 2019 metais pasirašė šio pastato panaudos sutartį 20-čiai metų ir, gavusi Europos Sąjungos paramą bei suremontavusi cokolinį aukštą, jame įsteigė Plungės bendruomenės centrą. Šio rūpesčiu patalpose įsikūrė kelios neįgaliųjų organizacijos.
Į statinį jau investuota keli šimtai tūkstančių eurų. Dar didesnės investicijos – net 1,8 mln. eurų – numatytos ateity. Per artimiausius porą metų tikimasi suremontuoti ir kitus pastato aukštus. Suplanuotas Savivaldybės prisidėjimas – 281 tūkst. eurų. Sutvarkius patalpas, jose ir toliau ketinama teikti socialines paslaugas neįgaliesiems.
Planai gražūs, tik ir kvailam aišku, kad neverta investuoti ne į savo pastatą. Suprasdama tai, rajono valdžia nutarė, kad būtų protinga atsiliepti į iš dekanato ir parapijos sklindančius signalus ir pakviesti kleboną sėsti prie derybų stalo.
Esminis šiame reikale – kainos klausimas. Kaip Kolegijos posėdžio metu kalbėjo Turto skyriaus vedėja Živilė Bieliauskienė, Savivaldybė užsisakė pastato vertinimo paslaugą. Vertintojams teko neeilinė užduotis, nes, kaip paaiškėjo, Plungėje nebuvo panašių sandorių. Teko remtis kaimyninių miestų pavyzdžiais.
Atlikus vertinimą 1 114 kvadratinių metrų ploto pastatas ir 27-ių arų žemės sklypas įkainoti 489-iais tūkst. eurų. Išgirdę šią sumą Kolegijos nariai kalbėjo, esą pats statinys įvertintas per brangiai, sklypas – per pigiai, o dėl galutinės kainos esą reikėtų dar pasiderėti su klebonu.
Vis dėlto abejonių, ar reikia įsigyti statinį, niekam nekilo. Tarybos narys Robertas Endrikas tik apgailestavo, kad susizgribta per vėlai. „Atsimenu, po gaisro litais bažnyčiai davėm ar ne puse milijono, po kelių metų, kai vėjas stipriau papūtė, atėjo vėl prašyti, nes nunešė pusę stogo. Vėl mokėjom, nors pikta buvo, kad prisikalė trumpom vinutėm. O kad nupirkti reikia – tai faktas. Tas pastatas baisiai atrodo, verkiant reikia tvarkyti. Jo nepagražins nė šalia planuojamas statyti Jonas Krikštytojas“, – kalbėjo jis.