
Naujausios
Vieniems pigs euru kitu, kitiems – brangs
Apie tai, kad reikia mažinti rinkliavą, kalbėta jau kurį laiką. Praėjusį vasarį „Žemaitis“ rašė, kad per pastaruosius keleris metus į Plungės rajono savivaldybės biudžetą surinkta net 0,5 mln. eurų rinkliavos daugiau, nei atsiėjo atliekų sistemos administravimas. Iki dabar šis perviršius dar paaugo, tad valdantieji mero Audriaus Klišonio ir kitų opozicijos narių buvo spaudžiami mažinti rinkliavos įkainius.
Šią vasarą to ir buvo imtasi, tik po ilgokai užsitęsusio skaičiukų dėliojimo ir įvairių svarstymų galiausiai nutarta įkainius mažinti tik Savivaldybės įstaigoms ir įmonėms bei kitoms ne pelno siekiančioms organizacijoms. Euru kitu mažiau už atliekų surinkimą ir tvarkymą kitąmet mokės ir gyvenantieji daugiabučiuose bei tie, kurie gyvena individualiuose namuose ir komunalinių atliekų konteinerį į gatvę išstumia tik kartą per mėnesį. O jei šeima gausesnė ir konteineris prisipildo greičiau, mokėti už šią paslaugą teks brangiau.
Teisybės dėlei reikėtų pasakyti, kad iš pradžių Telšių regiono atliekų tvarkymo centro (TRATC) parengti ir pristatyti rinkliavos pakeitimai išties buvo labiau palankūs gyventojams nei įstaigoms ir įmonėms.
Jis pasiūlė daugiabučiams pastoviąją rinkliavos dalį palikti nepakitusią – 30 eurų dydžio, o kintamąją sumažinti nuo dabar taikomo 13,2 Eur įkainio (kai bute gyvena 1-as asmuo) iki 12 eurų.
Nesunku suskaičiuoti, kad tiems butams, kuriuose registruota po vieną gyventoją, už atliekų tvarkymą kitąmet išrašyta metinė 42 eurų sąskaita bus tik 1,2 euro mažesnė už šiųmetinę. Jei registruoti du gyventojai, už atliekų tvarkymą kitąmet reikės mokėti 54 eurus – pora eurų pigiau nei šiemet.
Šioks toks rinkliavos mažėjimas numatytas ir gyvenantiesiems individualiuose namuose. Jiems pastovioji rinkliavos dalis mažės nuo dabar taikomų 30-ies eurų iki 24-ių, o kintamoji ir toliau bus apskaičiuojama pagal konteinerių pakėlimų skaičių, nustatant minimalią nebe 13-os, kaip dabar, o 12-os pakėlimų ribą.
Tiems, kas neturi išsiėmę individualių konteinerių, kintamoji rinkliavos dalis liks nepakitusi – 30 eurų, o turintiesiems mažiausią – 120 litrų – konteinerį vienas jo pakėlimas kainuos jau ne 1,5 euro, kaip dabar, o 2 eurus. Už 240 l tūrio konteinerio pakėlimą bus imami 3 eurai (tokia kaina taikoma ir dabar), o 1,1 kub. metro talpos konteinerio pakėlimas kainuos jau 14 eurų (dabar – 13,75 Eur).
Vadinasi, tik kartą per mėnesį (arba rečiau) 120 l konteinerį ištuštinti į gatvę išstumiančiam individualaus namo savininkui metinė rinkliava kitąmet bus tik dviem eurais mažesnė ir kainuos 48 eurus.
O jei šeima – gausesnė, ir turimą 120 l konteinerį į gatvę tenka išstumti du kartus per mėnesį, tada atliekų tvarkymas kitąmet ne pigs, kaip skelbia Savivaldybė, o brangs: vietoj šiemet sumokėtų 66 eurų teks pakloti jau 72.
Norėjo geriau, išėjo – kaip visada
Visiems kitiems objektams TRATC-as siūlė taikyti vienodą 84-ių eurų pastoviąją rinkliavos dalį, kuri būtų kaip abonementinis mokestis. Pristatydamas naujuosius rinkliavos nuostatus TRATC-o vadovas Vidimantas Domarkas ne kartą pabrėžė, jog ir rinkliavos nustatymo metodika reikalauja pastoviąją rinkliavos dalį visiems mokėtojams išdalinti po lygiai. Tad neaišku, kuo remiantis tvirtinant dabar galiojančius rinkliavos įkainius ši pastovioji dalis skirtinga veikla užsiimantiems juridiniams asmenims buvo nustatyta nevienoda.
„Kažkada gal buvo padarytas toks politinis sprendimas“, – per Ekonomikos, finansų ir biudžeto komiteto posėdį aiškino Savivaldybės administracijos direktorius Mindaugas Kaunas. Ir pridūrė, kad šįkart nesinori nieko išskirti – visiems pastovioji rinkliavos dalis esą bus paskirstyta „tvarkingai ir kaip priklauso“.
Įdomu tai, kad šitaip sutarę ir pagarsinę, po savaitės valdantieji kardinaliai pakeitė savo nuomonę ir jau susirinkę į Tarybos posėdį vieningai balsavo už tai, kad pastovioji rinkliavos dalis kai kurioms veiklos rūšims vis dėlto būtų taikoma mažesnė, nei pasiūlė TRATC-as.
Turbūt ne atsitiktinumas, kad vicemerės Astos Beierle-Eigirdienės pasiūlytame lengvatų sąraše atsidūrė visos ne pelno siekiančios įstaigos, teikiančios ne komercines paslaugas: administracinės paskirties objektai, taip pat tie, kuriuose užsiimama kultūros, švietimo ir mokslo bei sporto veikla. Kitaip sakant, nutarta visas Savivaldybės valdomas patalpas apmokestinti tokio pačio dydžio rinkliava, kokia taikoma individualiems gyvenamiesiems namams – nustatyti 24 eurų pastoviąją dalį ir 30 eurų kintamąją.
Vadinasi, tiek kelis šimtus mokinių kasdien priimanti, valgyklą turinti mokykla, tiek vienas individualiame name gyvenantis asmuo už atliekų surinkimą ir tvarkymą nuo kitų metų mokės vienodai – po 54 eurus, jei neturi individualaus konteinerio, arba po 48 eurus, jei turi 120 l talpos konteinerį ir išstumia jį ištuštini tik kartą per mėnesį. Logiška? Nelabai.
Savotiškas „teisingumas“
Vis dėlto mažinti įkainius tokioms įstaigoms pasiūliusi vicemerė įsitikinusi kitaip. „Tai būtų socialiai teisinga“, – akcentavo ji, nutylėdama faktą, kad iš tokio teisingumo daugiausiai naudos turės pati Savivaldybė. Tiesa, demonstruodama gerą valią A. Beierle-Eigirdienė šalia Savivaldybės įstaigų priglaudė ir religines bendruomenes. Tik neapsižiūrėta, kad iš to didelio noro padėti toms pačioms religinėms bendruomenėms rinkliava taip pat didės: vietoj iki šiol mokėtų 36-ių eurų per metus kitąmet teks pakloti jau tuos pačius 54 eurus. Vėlgi kyla tas pats klausimas – ar kaimo bažnytėlė išmeta tiek pat atliekų kaip ir didžiulė miesto gimnazija?
Kaip bebūtų, vieniems teks nuryti šią karčią piliulę, o kiti jau dabar trina rankomis iš džiaugsmo. Antai jau minėtoms švietimo įstaigoms rinkliava kitąmet pigs net 204 eurais, sporto paskirties objektams – 86 eurais, pačiai Savivaldybei bei jos įstaigų administracijoms, taip pat seniūnijoms – 72 eurais, kultūros įstaigoms – 20-čia eurų. Turint omeny, kad visas šias įstaigas valdo Savivaldybė, nesunku įsivaizduoti, jog bendras sutaupymas bus įspūdingas.
„Kiekvienas turim savo supratimą“
„Supratau, kad Savivaldybė tokiu būdu sumanė pasimažinti savo išlaidas. Tai nesąžininga žmonių atžvilgiu“, – per Tarybos posėdį gyventojų pusėn stojo liberalas Algirdas Pečiulis.
Kaip ir TRATC-o vadovas, A. Pečiulis akcentavo, kad tiek verslas, tiek įstaigos turėtų vienodai prisidėti prie atliekų tvarkymo sistemos išlaikymo. Tačiau A. Beierle-Eigirdienė siūlė į šį reikalą pažiūrėti iš kitos pusės – prisiminti, kad Savivaldybė ir jos valdomos įstaigos yra išlaikomos mokesčių mokėtojų, tad rinkliavos mažinimas šioms įstaigoms lengvintų mokesčių naštą žmonėms.
Sunku suprasti, kas tokiu pasakymu turėta omeny, nes nei gyventojų pajamų, nei žemės, nei kitų mokesčių, kurie surenkami į savivaldybių biudžetus, mažinti kol kas niekas nesiruošia. Tą priminė ir A. Pečiulis. „Žmonės kaip mokėjo mokesčius, taip ir mokės, tai jiems nepalengvins šios naštos, bet atliekų sistemos išlaikymas didesne dalimi guls ant jų pečių“, – kalbėjo jis ir ragino Savivaldybei nekelti savojo intereso aukščiau gyventojų.
Bet atėjus metui balsuoti už naujus rinkliavos nuostatus tik vienintelio A. Pečiulio balsas buvo prieš. Šiokį tokį nepritarimą, tačiau balsuojant ne prieš, o susilaikant, išreiškė ir kiti opozicijos nariai, bet valdančiųjų balsų užteko, kad būtų pritarta pasiūlytiems įkainiams su didelėmis lengvatomis Savivaldybei ir jos įstaigoms.
O kai kurie iš valdančiųjų ir toliau atkakliai tikino tokiu savo sprendimu atpiginsiantys rinkliavą gyventojams. „Jiems taip pat kažkiek pinga <...>. Kiekvienas turim savo supratimą, bet kad ir keliais procentais, vis tiek yra geriau, nei būtų kainos kėlimas“, – savotišką elementarios matematikos suvokimą demonstravo Ekonomikos, finansų ir biudžeto komitetui vadovaujantis konservatorius Adomas Zamulskis.
Po tokio akibrokšto belieka laukti kito Savivaldybės žingsnio – sau nusistatytos mažesnės šilumos kainos ar lengvatinio mokesčio už vandenį bei nuotekas. Kas žino, gal įkvėpta Plungės valdančiųjų, Vyriausybė net ras būdų, kaip savivaldybių administracijoms bei jų valdomoms įstaigos atpiginti elektrą. Juk viskas – mūsų, mokesčių mokėtųjų, labui ir gerovei.