Ministrė linkėjo Plungei dar pasitempti

Jurgitos NAGLIENĖS nuotraukos
Ministrė:„ Už daug ką galima Plungę pagirti, tačiau socialinei sričiai ji kol kas skiria mažiau nei šalies vidurkis“
Antradienį Plungėje viešėjo socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė. Viešnia susitiko su rajono valdžios atstovais ir socialiniais darbuotojais, nevyriausybinių organizacijų atstovais, apsilankė Plungės specialiojoje mokykloje ir Socialinių paslaugų centre, vėliau užsuko į Stonaičių pensionatą.
Viešnią pasitiko meras A. Klišonis

Iš kaimyninių Telšių

Susitikimo Savivaldybėje metu ministrę pasitikęs meras Audrius Klišonis pasidžiaugė, kad ši rado laiko aplankyti ir Plungę, bet pridūrė, kad šis vizitas buvo neišvengiamas, mat M. Navickienė yra kilusi iš Telšių, taigi – tikra žemaitė, kaimynė.

Pati ministrė pasakojo keliaujanti po savivaldybes nuo pat kadencijos pradžios, susitinkanti ir kalbanti su tais žmonėmis, kuriems tenka įgyvendinti sostinėje priimtus įstatymus, teisės aktus, mat norinti iš jų lūpų išgirsti, kurie teisės aktai pasiteisino, o kuriuos reikia tobulinti.

„Ir visada tokių susitikimų metu mėgstu sakyti, kad nė vienas teisės aktas nėra iškaltas akmenyje – visus galima keisti, tobulinti, tad kviečiu išsakyti savo nuomonę, kad galėtume ją parsivežti į Vilnių ir toliau diskutuoti, ką galima padaryt“, – susitikimo su socialinių įstaigų vadovais ir darbuotojais, nevyriausybinių organizacijų atstovais metu kalbėjo M. Navickienė.

Ministrė pristatė ją į Plungę atlydėjusius kolegas – viceministrą Martyną Šimkų bei Dainą Urbonaitienę – Horizontalios politikos bei projektų valdymo grupės vadovę. Susitikime dalyvavo ir Seimo narys Jurgis Razma, kuris, pasak ministrės, „niekada neleidžia Plungės problematikai apeiti dirbančiųjų ministerijoje ausų“.

Dėkojo už pasiaukojantį darbą

„Pirmasis žodis, kurį visada atsivežu į tokius susitikimus, yra AČIŪ už darbą labai sudėtingais pastaraisiais metais. Matėme, kad žmonės per kovido pendemiją dirbo neturėdami nei apsaugos priemonių, nei dezinfekcinio skysčio – dėl to tikrai esu labai dėkinga. Po to prasidėjo emigrantų krizė, karas Ukrainoje. Šio karo kontekste mes, kaip valstybė, atrandame naujų būdų, kaip veikti, ne tik priglaudžiant karo pabėgėlius, ką, žinau, darote ir Plungėje. Mums pavyko apgyvendinti juos ir integruoti. Lietuvoje yra santykiniai daugiausiai Europoje dirbančių karo pabėgėlių, taip pat jų vaikų, lankančių ugdymo įstaigas“, – trumpai praėjusį laikmetį ir jo iššūkius apžvelgė ministrė.

O kalbėdama apie ateitį paminėjo kelias laukiančias reformas: keičiamą pensijų indeksavimo mechanizmą, negalios reformą, kuri leis neįgaliajam visas paslaugas suteikti vieno langelio principu.

M. Navickienė pasidžiaugė įvykusia užimtumo reforma ir atsiradusia ilgalaikių bedarbių atvejo vadyba, prevencinėmis socialinėmis paslaugomis, individualios priežiūros darbuotojais, kurie padeda šeimoms. Taip pat kvietė įstaigas aktyviau bendradarbiauti su nevyriausybinėmis organizacijomis, kad dar daugiau žmonių gautų socialines paslaugas.

Viešnia ragino pasisakyti ir kitus, atvykusius į susitikimą. Plungės bendruomenės centro vadovė Alma Buivydienė pasidžiaugė sėkmingu bendradarbiavimu su neįgaliuosius vienijančiomis organizacijomis ir sakė, kad įstaiga turi vienintelę problemą – trūksta vietos. Bet meras A. Klišonis priminė, kad Savivaldybė ieško galimybių toliau remontuoti parapijos namus, kur įsikūrusios neįgaliųjų organizacijos ir minėtas centras, tad ateity erdvės jų veikloms tikrai daugės.

Yra kur pasitempti

VšĮ „Edukacija kitaip“ vadovė Daiva Gramalienė trumpai papasakojo apie Alsėdžiuose įkurto vaikų dienos centro veiklą ir prašė ministrės atkreipti dėmesį į tokiuose centruose dirbančių asmenų mažus atlyginimus.

Vis tik ministrė paragino sprendžiant šią problemą aktyviau įsijungti pačiai Savivaldybei. Ji priminė, kad dalį lėšų vaikų dienos centrams skiria Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, kitą dalį – savivaldybės. Minimaliai už kiekvieną dienos centrą lankantį vaiką jos turi primokėti po 30 eurų per mėnesį, bet niekas nedraudžia skirti ir daugiau lėšų.

„Turim pavyzdžių, kur savivaldybė dienos centrams už vaiką per mėnesį skiria ir per 100 eurų, – kalbėjo M. Navickienė ir pridūrė: – Už daug ką galima Plungę pagirti, tačiau socialinei sričiai ji kol kas skiria mažiau nei šalies vidurkis. Yra kur pasitempti.“

Sergančiųjų cukriniu diabetu klubo vadovė Janina Danylienė, antrindama prieš tai kalbėjusiesiems, atkreipė dėmesį ir į nevyriausybinių organizacijų vadovų darbo užmokestį. Pasak jos, neįgaliuosius vienijančių draugijų vadovai savo darbui atiduoda tikrai daug širdies ir laiko, o atlygio negauna jokio arba labai menką.

Tarybos narys Adomas Zamulskis domėjosi, ar Socialinės apsaugos ir darbo ministerija skirs finansavimą savivaldybėms socialiniams būstams įsigyti. „Valstybės biudžetas šiemet augs nepilnai 4 proc, savivaldybių – 13 procentų. Pagal tai reikėtų ir žiūrėti, kas kiek gali papildomai skirti tam lėšų“, – vėl akmenuką į Savivaldybės daržą mestelėjo viešnia.

Ji sakė žinanti, kad socialinių būstų stygiaus problema savivaldybėse yra labai didelė, bet pasiūlė į šį reikalą pažiūrėti kūrybiškiau, pavyzdžiui, socialinius būstus skirti tik 3 ar 5 metams. Esą tada žmogus turės paskatą pats ieškoti, kur apsistoti.

O atsisveikindama ministrė linkėjo socialiniams darbuotojams ir visiems, dirbantiesiems su pagalbos reikalingais asmenimis, nepamesti prasmės jausmo tame, ką daro. „Tai būtų blogiausia, kas gali atsitikti. Pastarosios krizės parodė, jog tiek, kiek mes jaučiame, kad mūsų indėlis yra svarbus tame bendrame valstybės krepšelyje, tiek stipri yra mūsų valstybė“, – sakė M. Navickienė.

Susitikimo Savivaldybėje dalyviai