Naujausios
Susitiko su verslininkais
Ministrės vizitas Plungėje prasidėjo susitikimu su vietos verslininkais bendradarbystės centre „Spiečius“, kur ji pristatė verslo skatinimo priemones bei aptarė su verslininkais aktualias ekonomines temas.
Kartu pristatytas Ekonomikos ir inovacijų ministerijos 1 mlrd. eurų planas Lietuvos ekonomikai stiprinti, pagal kurį iki šių metų pabaigos bus paskelbta kvietimų už 365 mln. eurų verslo inovacijoms ir investicijoms, už 320 mln. eurų – valstybės ir verslo skaitmeninimui, už 268 mln. eurų – žalesnei ekonomikai.
Po susitikimo su verslininkais A. Armonaitė apžiūrėjo planuojamo kurti pramonės parko teritoriją, taip pat aplankė ministerijos finansavimą gavusias rekonstruotas Lentpjūvės ir Salantų gatves.
Kiek ilgėliau stabtelta pastaruoju metu sparčiai besiplečiančios UAB „Litspringas“ teritorijoje, kuri ribojasi su neseniai baigta atnaujinti geležinkelio atšaka.
Suvienijo jėgas
1,2 kilometro ilgio bėgiai, sujungę stotį su pramonės rajonu, keletą pastarųjų dešimtmečių buvo numarinti. Mintį atkurti šią atšaką dar 2017 metais iškėlė Plungės pramonininkų sąjunga. Idėja įgyvendinta bendradarbiaujant su „LTG Infra“, Ekonomikos ir inovacijų ministerija, Susisiekimo ministerija bei Savivaldybe.
Projektas finansuotas iš dviejų šaltinių: ekonomikos ir inovacijų ministro įsakymu projektui „Plungės geležinkelio stoties privažiavimo kelio Nr. 17 kapitalinis remontas, kuriant investicijoms palankią aplinką“ skirta 701 360 eurų, lygiai toks pat „LTG Infros“ indėlis. O papildomus darbus per puse finansavo „LTG Infra“ ir Savivaldybė.
Įgyvendinant projektą buvo atstatyti sankasos parametrai, renovuoti vandens nuvedimo įrenginiai, pakeista viršutinė geležinkelio kelio konstrukcija.
Ši transporto jungtis ypač svarbi Plungės pramonei ir jos plėtrai. Iki šiol kroviniai geležinkeliu buvo gabenami iki stoties, tuomet sunkiuoju kelių transportu – į „Litspringą“, „Baltic Non-Woven“ ir kitas įmones.
Klampi pradžia ir džiuginantis finišas
„Atrodo, Dieve mano, ką čia turim veikt prie geležinkelio. Bet iš tikro yra ką veikti“, – pasveikinęs į atnaujintos atkarpos atidarymą susirinkusius svečius kalbėjo meras Audrius Klišonis.
Pasak jo, projekto įgyvendinimas užtruko, bet ryžtas ir užsispyrimas atnešė puikų rezultatą – palengvinimą verslui, kad šis galėtų dirbti ir užsidirbti, kurti darbo vietas, mokėti mokesčius, kelti rajono lygį ir bendrą šalies vidaus produktą.
Gražių žodžių Plungei ir jos verslui negailėjusi ministrė A. Armonaitė pasidžiaugė proga apžiūrėti pramonės rajoną ir išvysti, kad jis atgyja, kad kuriasi naujos įmonės, gyvuoja pramonė.
„Bendra tendencija pasaulyje dabar tokia, kad didieji miestai pradeda trauktis, nes žmonės ima ieškoti galimybių mažesniuose miestuose ir miesteliuose, kur daugiau gamtos, kur tinkama aplinka vaikams. Jūs turit Oginskių rūmus, nuostabų parką, turit ežerą – viską, ko reikia. O mūsų darbas yra padėti jums čia sukurti gerai apmokamų darbo vietų“, – kalbėjo ministrė.
Sveikinimo žodį tarė ir susisiekimo viceministrė Agnė Vaiciukevičiūtė, pasidžiaugusi, kad atsakingos institucijos įsiklausė bei išgirdo pramonininkus ir kad šioji sinergija davė puikų rezultatą.
Seimo narys Jurgis Razma kalbėjo prisimenantis klampią šio projekto pradžią, kada Lietuvos geležinkeliai norėjo ir didelio pramonininkų indėlio, ir didelių garantijų. „Manau, kad lūžio taškas buvo Ekonomikos ir inovacijų ministerijos svarus prisidėjimas prie šio sumanymo. Nežinau, ar Lietuvoje yra kitas toks miestas, kurio geležinkelio keliui ministerija būtų skyrusi lėšų, – suabejojo Seimo narys, o ministrei atskleidus, kad panašus projektas įgyvendintas ir Šiauliuose, pridūrė: – Šiauliai – didmiestis. Džiugu, kad Plungė gali lygiuotis su juo.“
Sveikintojų gretoms ištuštėjus, susirinkusiųjų laukė nedidelė, tačiau svarbi ceremonija – simbolinės juostelės, žyminčios atnaujintos geležinkelio atkarpos atidarymą, perkirpimas. Atlikus šį formalumą, visi pakviesti į ekskursiją po augančios UAB „Litspringas“ cechus.