
Naujausios
Jau atnešė pokyčių
Į minėtąją vietą – ant tilto virš Palankės gatvės tvenkinių – visi, vienaip ar kitaip prisidėję prie jungiamosios trasos projekto, sukviesti ne atsitiktinai. Būtent toje vietoje naujoji trasa, kurios viena pusė pradėta tiesti nuo miesto centro, kita – nuo A. Jucio gatvės kvartalo, ir susijungė.
Kaip sakė M. Charitonova, jungiamoji trasa pirmą kartą oficialiuose dokumentuose paminėta dar 2012 metais. Plungės miesto šilumos ūkio specialiajame plane buvo įvardinta, kad būtų tikslinga sujungti dvi atskiras miesto šildymo sistemas. Prireikė net 10-ies metų, kad šie į popierių gulę planai virstų realybe.
„Šio projekto įgyvendinimas buvo gana sudėtingas. Startavom per pandemiją, kai buvo sutrikęs statybinių medžiagų tiekimas, po to prasidėjo karas Ukrainoje – vėl krizė. Bet šiandien galim džiaugtis rezultatais“, – kalbėjo M. Charitonova.
Naujoji trasa atsiėjo 1,4 mln. eurų. Pasak Plungės šilumos tinklų direktorės, tai išties labai didelė suma, bet jau dabar aišku, kad ši investicija atsipirks ne per 5-erius metus, kaip skaičiuota anksčiau, o per 1,5 metų. Specialistų atlikta analizė rodo, kad šis projektas per metus leis atsisakyti 14-os tūkst. megavatų gamtinių dujų, dabar kainuojančių keturis kartus brangiau nei biokuras. Dėl to per metus bus sutaupoma apie 980 tūkst. eurų, o šilumos kilovatvalandės kaina mažės 1,89–2,17 cento.
„Bet čia dar ne viskas. Ši savaitė yra labai įdomi, nes nuo pirmadienio Plungės mieste pirmą kartą veikia vienintelė Lentpjūvės gatvės katilinė ir ji ruošia karštą vandenį visam miestui. Dar tik trečia diena, V. Mačernio gatvės katilinės darbuotojai sutrikę, bet pripras“, – juokėsi M. Charitonova.
Pasak jos, didelę staigmeną pateikė ir antradienį įvykęs aukcionas karšto vandens gamybai birželio mėnesį. Minėtoji „Plungės bioenergija“ jame pasiūlė 4,01 cento už kilovatvalandę kainą, tačiau nesugebėjo nukonkuruoti Plungės šilumos tinklų pasiūlytos kainos – 3,25 cento. „Konkurencija suveikė, nes įprastai jie nusimesdavo 0,10 cento nuo mūsų palyginamosios kainos, o šį kartą numetė 0,15 cento ir vis tiek neįveikė mūsų kainos. Mes laimėjome, vien birželiui sutaupydami 11 880 eurų“, – kalbėjo direktorė.
Nepriėmė dovanos
M. Charitonova dėkojo Plungės šilumos tinklų kolektyvui bei valdybai už susitelkimą ir darnų darbą. Atskira padėka buvo skirta ir Plungės rajono savivaldybės tarybai, pritarusiai jungiamosios trasos projektui. Tarybos vadovui – merui A. Klišoniui – ji įteikė plungiškės menininkės Aldonos Ruibienės paveikslą.
Ir nors dovaną A. Klišonis priėmė, tačiau ilgai jos savo rankose nelaikė. „Noriu pasakyti, kad aš nepritariau šiam projektui ir dabar manau, kad jis yra per brangus ir neefektyvus. Todėl perduosiu šią dovaną tam žmogui, kuris pritarė jam ir kuriam, ko gero, teks tolesnė atsakomybė“, – prakalbo A. Klišonis ir įteikė gautąjį paveikslą Ekonomikos, finansų ir biudžeto komiteto pirmininkui Adomui Zamulskiui.
Šis nei dovanos, nei paminėtos atsakomybės nesikratė. Priešingai – sakė jungiamosios trasos projektą išties palaikęs visu 100-u procentų ir tikintis, kad ateinantys penkeri metai parodys, jog tai buvo teisingas sprendimas. „Tada galėsim sėst prie stalo ir vėl diskutuot, o dabar noriu mažiau politikos, o tiesiog pasidžiaugti šiuo darbu“, – kalbėjo A. Zamulskis.
Kita M. Charitonovos padėka ir minėtosios dailininkės paveikslas buvo skirti Savivaldybės administracijos direktoriui Mindaugui Kaunui. Jis pats prisiminė, kad tik pradėjęs vadovauti administracijai peržiūrėjo šilumos ūkio specialųjį planą, patvirtintą 2012 metais, ir nustebo, kad per tiek metų dėl jungiamosios trasos nė kiek nepasistūmėta į priekį. „Dėl tunelio susivienijo visa tiek vietos, tiek respublikinė valdžia, politikai, ir jis buvo įrengtas. Šiai trasai taip pat buvo reikalingas politinis palaikymas“, – pastebėjo direktorius.