Naujausios
Siūlė judėti į priekį ryžtingiau
Sprendimą skirti papildomai lėšų prasčiausios būklės gatvėms remontuoti parengė ir pristatė opozicijos lyderis Mindaugas Kaunas. Jis siūlė patvirtinti tvarką, pagal kurią Savivaldybė įsipareigotų kasmet (iki 2029 m.) Kelių priežiūros ir plėtros (KPP) programą papildyti ir savo biudžeto lėšomis, kurios būtų nukreipiamos kelių ir gatvių kapitaliniam remontui.
Siūlyta jau kitąmet prie minėtai programai Lietuvos automobilių kelių direkcijos (LAKD) skiriamų lėšų pridėti ne mažiau kaip 10 proc. iš savo biudžeto (turint omeny, kad šiemet šiai programai iš LAKD buvo gauta 2,4 mln. eurų, tai kitąmet, gavus panašią sumą, Savivaldybės prisidėjimas būtų 244 600 eurų), 2025 metais – 20 proc. (apie 489 tūkst. eurų), 2026 metais – 30 proc. (apie 733 tūkst. eurų), 2027 metais – 40 proc. (apie 978 tūkst. eurų) ir 2028 metais – 50 proc. (kas sudarytų apie 1,2 mln. eurų).
Pasak M. Kauno, toks sprendimas Savivaldybei netaptų didele našta, nes esą jau ir šiemet prie KPP programos savo lėšomis ji prisideda apie 160 tūkst. eurų, kas sudaro 6–7 procentus direkcijos skirtų lėšų. Ir kitąmet prisidėjimas būtų vos keliais procentais didesnis. Vėlesniais metais jis augtų ženkliau, bet ir Savivaldybės biudžetas esą kasmet auga (kitąmet planuojamas 3–4 mln. eurų augimas). Tikėtina, kad Savivaldybė gaus papildomų pajamų iš planuojamo įvesti nekilnojamojo turto mokesčio, be to, tikimasi svarios finansinės naudos iš rajone planuojamų statyti vėjo jėgainių.
O tokio sprendimo nauda, pasak opozicijos lyderio, būtų akivaizdi: pagerėtų gyventojų pasitenkinimas vietos infrastruktūra, jų gyvenimo kokybė, be to, mažiau reikėtų lėšų kasmetinei kelių ir gatvių priežiūrai: žvyravimui, greideriavimui, duobių lyginimui ir lopymui.
„Matome žiniasklaidoje ir visuomenėje pasipiktinimą dėl kelių kokybės, nes to, ką skiria direkcija KPP programai, neužtenka. Jei liksim tik prie šių lėšų, iki 2028 metų vargu ar suremontuosim bent 10 procentų gatvių, kurias esam įtraukę į prioritetinį sąrašą“, – skaičiais kalbėjo M. Kaunas.
Siūlymas – ne iš tos varpinės
Vis tik ši argumentų kalba neįtikino valdančiųjų, arba, kaip po balsavimo Taryboje taikliai pastebėjo konservatorius Adomas Zamulskis, visi sutinka, jog būtina didinti finansavimą keliams, tiesiog šįkart siūlymas tai padaryti buvo pateiktas ne iš tos varpinės.
Valdantieji kalbėjo abejojantys, ar Savivaldybei bus pakeliamas toks penkmečio planas. Meras Audrius Klišonis priminė, jog Savivaldybei brangiai kainuos Plungės specialiojo ugdymo centro remontas ir universalios sporto salės statyba, tad vargu ar liks lėšų didinti finansavimą keliams.
Nors A. Klišonis nepaminėjo, tačiau buvo prisimintas ir valdančiųjų užmojis investuoti ne vieną milijoną eurų į Plungės technologijų ir verslo mokyklos bendrabučio remontą, įrengiant jame socialinius butus.
Vietos ūkio ir ekologijos komitetui vadovaujantis Gediminas Stonys siūlė žvelgti plačiau – ne tik į rajono, bet ir į pasaulinę situaciją. Esą Europos bankui vis didinant palūkanų normas tikėtina, kad mažės vartojimas bei kartu su juo – ir savivaldybių biudžetai.
„Sprendimo projekte galėjot parašyti, iš ko siūlytumėt atimti tuos pinigus. Ar gal turto mokestį, jei priims, darysim maksimalų, kad surinktume tų lėšų? Man tai panašu į gražiai suvyniotą bandymą nupirkti rinkėjus, o ne išasfaltuoti gatves“, – kalbėjo G. Stonys.
„Šis Tarybos sprendimas bus lemtingas“
Atsakydamas M. Kaunas priminė, kad ankstesnėse krizinėse situacijose Vyriausybė kaip tik mesdavo didesnes lėšas į įvairias kelių remonto programas, nes tai yra lengviausias būdas gaivinti vietos ekonomiką. Suintensyvinus kelių remontą kuriamos naujos ir išlaikomos esamos darbo vietos, didėja įmonių (tikėtina – ir vietos) apyvarta.
„Aš nematau čia rinkimų, bet matau, kad yra nusiteikimas spjauti gyventojams tiesiai į veidą, ypač po paskutinių dienų, kada matėm, kokie yra keliai: ne tik regioniniai, bet ir mūsų pačių valdomi. Šis Tarybos sprendimas bus lemtingas“, – paskutinį žodį šiuo klausimu tarė M. Kaunas.
O valdantieji dar neskubėjo baigti diskusijos ir toliau dėstė argumentus, kodėl nepritaria tokiam siūlymui. Ekonomikos, finansų ir biudžeto komiteto pirmininkas Algirdas Pečiulis kalbėjo, kad net ir be didelių penkerių metų įsipareigojimų Savivaldybė galės skirti papildomai lėšų kelių remontui – esą tą galima padaryti bet kada, matant, kad į biudžetą surenkama viršplaninių lėšų. Tačiau opozicija priminė, kad rudeniop, kai paaiškėja tikroji metų finansinė situacija, tektų kaip plikam į dilgėles pulti, kad spėtum kažką nuveikti su tom viršplaninėm lėšom. Užkamšyti įstaigų skyles galima, bet ne griūti kokią gatvę remontuoti.
Vis tik valdantieji buvo neperkalbami, ką parodė ir paskelbtas balsavimas. Liberalai A. Pečiulis ir Rimantas Petkus balsavo prieš sprendimą skirti papildomą finansavimą keliams ir gatvėms, likusieji valdantieji susilaikė, o opozicija vieningai pasisakė už, tačiau jų balsų neužteko – sprendimas nepriimtas.