Naujausios
Apie šią situaciją kalbėta į posėdį susirinkus Plungės rajono savivaldybės tarybos Kaimo reikalų komiteto nariams. Kaip papasakojo Žemės ūkio skyriaus vedėjo pavaduotojas ir Medžiojamųjų gyvūnų padarytai žalai įvertinti komisijos pirmininkas Vytautas Januška, pernai komisija Plungės rajone fiksavo 24 vilkų išpuolius, sudraskytas 101 gyvūnas (90 avių, ožka ir 10 veršiukų), ūkininkams padaryta 22 195 eurų žala.
„Šiemet vilkai siaučia net intensyviau nei pernai. Iki praėjusios savaitės penktadienio (gegužės 10 d. – aut.) jau fiksuota 10 vilkų išpuolių, sudraskyti 22 gyvūnai (19 avių, telyčia ir 2 veršiukai), padaryta 5,5 tūkst. eurų žalos. O šįryt gauti dar du skambučiai: Plateliuose ir Žlibinuose papjauta po vieną avį. Nerimą kelia tai, kad tokia statistika fiksuojama pavasarį. Pernai daugiau išpuolių buvo į antrą pusmetį, kai vilkiukai mokomi medžioti, o dabar per pirmą pusmetį – jau 12 išpuolių. Neįsivaizduojam, kas laukia rudenį“, – kalbėjo specialistas.
Pasak jo, pagal vilkų išpuolių skaičių pirmauja Plateliai, antroje vietoje – Žlibinai, toliau rikiuojasi Nausodžio, Babrungo ir Šateikių seniūnijos. „Bet lyderis Plateliai – šiemet jau 5 atvejai. Ten vilkai drąsūs, žino, kad jie negali būti medžiojami saugomoje teritorijoje“, – akcentavo V. Januška.
Teisinę bazę posėdžio metu apžvelgęs Žemaitijos nacionalinio parko direkcijos vadovas Ramūnas Lydis atkreipė dėmesį į tai, kad nors vilkų medžioklė limituojama, šiemet per medžioklės sezoną nustatytas limitas liko neišnaudotas. Šalyje leista sumedžioti 341-ą vilką, tačiau nušauti tik 289. Plungės rajone – viso labo 5, Rietavo savivaldybėje – tik 2.
Lietuva vilkus saugoti įsipareigojo įstodama į Europos Sąjungą – šioje bendrijoje galiojantys teisės aktai nurodo, kad vilkas yra griežtai saugoma rūšis. Tačiau mūsų šalis kartu su Latvija, Estija, Suomija ir Švedija dėl vilkų medžioklės išsiderėjo tam tikrą išimtį. Rimtesnę diskusiją dėl galimybės medžioti vilkus dabar pradeda ir kitos šalys, nes pilkių populiacija visur po truputį auga.
Lietuvoje vilkų medžioklės sezonas prasideda spalio 15 d. ir baigiasi kovo 31 d. Pasibaigus sezonui vilkai gali būti medžiojami gavus tam tikrą Aplinkos apsaugos agentūros leidimą – jis išduodamas pagrindus, kad vilkų populiacija konkrečioje teritorijoje viršijo nustatytą normą.
Kaip nurodė Savivaldybės ekologė Roberta Jakumienė, Plungės savivaldybė dėl šio leidimo kreipėsi du kartus. Pirmą kartą gautas leidimas papildomai sumedžioti du vilkus, antrą kartą atėjo neigiamas atsakymas, nes jau buvo prasidėjęs medžioklės sezonas ir agentūra pasiūlė laikytis Plungei nustatyto limito. Praėjusią savaitę parengtas dar vienas kreipimasis. Kol kas neaišku, koks bus agentūros atsakymas. Gali būti priminta, jog plungiškiai medžiotojai per pastarąjį medžioklės sezoną neišnaudojo viso limito.
Kodėl taip nutiko, pabandė paaiškinti Plungės rajono medžiotojų ir žvejų draugijos pirmininkas Saulius Vengalis. Pasak jo, vilką lengviau sumedžioti žiemą, kada leidžiama varyminė medžioklė. „O dabar mums rankos surištos, negalime nei maitos pasidėti, nei naktinių taikiklių naudoti, nei prožektoriais pasišviesti. Tai kaip turi sumedžioti tą žvėrį, jei naktį tu jo nematai?“ – retoriškai klausė ilgametis medžiotojas.
Pasak jo, prie išaugusios vilkų populiacijos prasidėjo ir rajone bei visoje šalyje siautęs kiaulių maras, išguldęs šernus ir sudaręs sąlygas vilkams penėtis. O Žemaitijos nacionalinio parko teritoriją, kurioje apskritai draudžiama vilkų medžioklė, S. Vengalis pavadino vilkų veisykla.
Kaip sakė R. Lydis, praėjusią žiemą atlikus stebėseną nustatyta, kad Rukundžių rezervate veikiausiai gyvena 5-ių vilkų, o Plokštinės rezervate – 7-ių vilkų šeima.
„Pažįstamas žmogus Babrungėnuose gyvena, sako, kartais bijantis naktį eiti į lauko tualetą, nes pilkiai šmirinėja vos už kelių šimtų metrų“, – nejuokingą situaciją nupiešė S. Vengalis. „Kol nesudraskys kokio žmogaus, tol nebus tvarkos“, – garsiai svarstė komiteto narys Česlovas Kerpauskas.