Naujausios
Paskleis 2,5 tūkst. tonų dumblo
Miestų nuotekų dumblas kaip trąša mūsų šalies žemės ūkyje naudojamas nuo 2016 metų. Tą daryti skatina Europos Sąjungos direktyvos, nurodančios, kad gyvulių mėšlas aplinkai kenkia gerokai labiau nei nuotekų dumblas.
Vandentvarkos įmonės teigia prieš kelerius metus sunkiai įsiūlydavusios tokį dumblą ūkininkams, tačiau pabrangus cheminėms trąšoms jo populiarumas pastaruoju metu esą smarkiai išaugo.
Tos pačios tendencijos juntamos ir mūsų kraštuose. Plungės savivaldybė praėjusią savaitę paskelbė du pranešimus. Pirmajame nurodoma, kad nuo šių metų rugpjūčio 16 d. iki rugsėjo 7 d. yra planuojama nuotekų dumblu tręšti laukus, esančius Plungės rajono Šiemulių ir Karklėnų kaimuose, taip pat – Rietavo savivaldybės Sendvario ir Užpelių kaimuose. Bendras planuojamas tręšti plotas – beveik 31,5 ha, tam tikslui bus sunaudota iki 804 tonų nuotekų dumblo iš „Plungės vandenų“ nuotekų valyklos.
Antrajame pranešime skelbiama, jog tuo pačiu metu bus tręšiamas ir laukas, esantis Plungės rajono Jodėnų kaime. Beveik 77 ha ploto sklype planuojama sunaudoti iki 1 759 tonų nuotekų dumblo.
„Žemaičio“ redakcijai parašęs mūsų skaitytojas sunerimo, ar toks tręšimo būdas nepakenks paviršiniams bei požeminiams vandenims. Laiške teiraujamasi, ar prieš imantis tokių darbų nėra būtinas artimiausių gyventojų sutikimas? Savaime suprantama, kyla klausimų ir dėl nuotekų dumblo skleidžiamų nemalonių kvapų – ar prasidėjus tręšimo darbams gyventojai neliks įkalinti savo namuose be galimybės prasiverti langus ir įkvėpti gryno oro?
Būtina apdoroti
Kaip nurodo Aplinkos apsaugos agentūra (AAA), planai tręšti laukus nuotekų dumblu yra rengiami bei derinami vadovaujantis Nuotekų dumblo tvarkymo ir panaudojimo reikalavimais. Šiuose reikalavimuose netoli gyvenančių asmenų informavimas arba sutikimas numatytas nėra.
Tręši nuotekų dumblu negalima tuo atveju, jeigu nuo planuojamos tręšti vietos iki artimiausių gyvenamųjų pastatų yra mažesnis nei 100 metrų atstumas.
Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) Visuomenės sveikatos saugos skyriaus vedėja Irena Taraškevičienė priduria, jog tręšti nuotekų dumblu negalima ir tuomet, kai vidutinė paros oro temperatūra yra aukštesnė kaip 20 laipsnių. Šis reikalavimas nėra taikomas džiovintam dumblui bei dumblo kompostui.
Nagrinėjant tręšimo nuotekų dumblu planus yra tikrinama, jog šių nuostatų būtų laikomasi. AAA atstovai akcentuoja, kad naudoti galima tik apdorotą nuotekų dumblą. Dumblas apdorojamas jį laikant ne trumpiau kaip vienerius metus arba paveikiant terminiu, biologiniu, cheminiu ar kitais būdais. Taip sumažinamas nuotekų dumblo keliamas pavojus bei jo savybė fermentuotis.
Prieš tręšiant yra atliekami minėtuose reikalavimuose nurodyti dumblo tyrimai. Siekiant nuo neigiamo poveikio apsaugoti žmones, gyvūnus, augmeniją, dirvožemį bei paviršinius ir požeminius vandenis, apskaičiuojama, kokį nuotekų dumblo kiekį galima paskleisti konkrečiame žemės sklype.
Tręšimo vietoje paskleistą apdorotą dumblą yra būtina įterpti į dirvožemį ne vėliau kaip per dvi kalendorines dienas. Jei dumblą planuojama laikyti ilgiau nei savaitę, kaupą reikia uždengti orui bei vandeniui nelaidžia plėvele. Tokiu būdu bus sulaikomas kvapų sklidimas, o į dumblą nepateks krituliai.
Norint apdorotą dumblą laikyti ilgiau nei 30 parų, jo laikymo aikštelę reikia iš visų pusių apjuosti ne žemesniu nei 50 cm aukščio pylimu. Pylimą būtina įrengti taip, jog teritorijos paviršiumi negalėtų nutekėti kritulių vanduo. Dumblo laikymo vietoje, prieš jį kraunant, privaloma supilti 0,5 m aukščio durpių arba 0,7 m smulkintų šiaudų, medžių lapų sluoksnį.
Blogas kapas veikia kaip stresas
NVSC specialistė I. Taraškevičienė sutinka, kad tręšiant laukus nuotekų dumblu blogas kvapas gali pasklisti po aplinkines vietoves. Pasak jos, taip nutinka tada, kai apdorojant dumblą iš jo nepasišalina kvapą sukeliančios medžiagos. Paprastai nemalonius kvapus toks dumblas skleidžia iki jo įterpimo į dirvožemį.
Koks tokių kvapų poveikis aplinkiniams? NVSC Visuomenės sveikatos saugos skyriaus vedėja pabrėžė, jog nemalonūs kvapai – tai neigiamą psichoemocinį poveikį turintis aplinkos veiksnys. Jo erzinantis poveikis žmogaus psichinę sveikatą veikia taip pat kaip ir stresas.
Savaime suprantama: kai tokių stresą keliančių veiksnių artimoje aplinkoje pasitaiko ne vienas ir ne du, sunku išlikti ramiu ir abejingu tam, kas vyksta aplinkui.
Apie tai užsimena ir minėtas skaitytojas. Savo laišką jis užbaigia ironišku pasvarstymu: „Prieš kuri laiką šalia esančiame miške iškirto medžius. Nebeturėdamos kur dėtis, dabar stirnos ir kiti gyvūnai ateina net iki mūsų namų. Vos už kilometro numatyta pastatyti vėjo jėgainių. Kažkada planuose buvo ir kapinės. Kuo dar būsime nustebinti? Gal taip tyliai ateityje ir branduolines atliekas pradėsi šalia mūsų laidoti?“