Nusipelniusioms mamoms – Prezidento dėmesys

Pre­zi­den­to kan­ce­lia­ri­jos nuo­trau­ka
De­šim­ties vaikų ma­ma V. Vi­čienė vi­sa­da sa­vo at­ža­las mokė pa­rei­gin­gu­mo, sąži­nin­gu­mo, pa­gar­bos, pa­si­tikė­ji­mo ir šian­dien džiau­gia­si įdėto dar­bo re­zul­ta­tais
„Ma­ma – pir­ma­sis žmo­gus, ku­ris pa­ly­di naują gy­vybę į pa­saulį, pri­sii­ma at­sa­ko­mybę už ją, ly­di su­dėtin­ga­me gy­ve­ni­mo ke­ly­je. Iš­gy­ve­na dėl klaidų ir pa­mo­ko jų ne­kar­to­ti, pa­de­da ras­ti spren­di­mus net su­dėtin­giau­sio­se si­tua­ci­jo­se, džiau­gia­si tiek kuk­lio­mis, tiek di­delė­mis per­galė­mis. Jūs esa­te svar­biau­sių prin­cipų ir ver­ty­bių sergė­to­jos“, – penk­ta­dienį kreip­da­ma­sis į ma­mas, su­si­rin­ku­sias pre­zi­dentū­ro­je, kalbė­jo ša­lies va­do­vas Gi­ta­nas Nausė­da. Iš įvai­rių Lie­tu­vos kam­pe­lių į sos­tinę ma­mos at­vy­ko ne šiaip sau – Pre­zi­den­tas joms įteikė or­di­no „Už nuo­pel­nus Lie­tu­vai“ me­da­lius. Šia ce­re­mo­ni­ja kas­met pa­si­tin­ka­ma Mo­ti­nos die­na.
Reikš­min­go ap­do­va­no­ji­mo šie­met su­laukė ir dvi mūsų kraš­tietės – dvy­li­ka vaikų išau­gi­nu­si vieš­tovė­niškė Vir­gi­ni­ja Ja­ni­na Mi­šei­kienė ir de­šimt at­žalų į šį pa­saulį at­ve­du­si bei do­rai išauklė­ju­si Vi­dutė Vi­čienė iš Ak­mens­kinės kai­mo Rie­ta­vo sa­vi­val­dybė­je.



Išau­gi­no dvy­li­ka vaikų

Me­da­lio už nuo­pel­nus mo­ti­nys­tei, glo­bai ir rūpy­bai, už at­sa­kin­gumą, įkve­piantį pa­vyzdį sa­vo bend­ruo­me­nei ir vi­sai vi­suo­me­nei iš pa­ties ša­lies va­do­vo rankų iš vi­so su­laukė 48-ios ma­mos bei globė­jos. Tarp jų – Lie­tu­vo­je gy­ve­nan­ti Šve­di­jos pi­lietė.
Vy­riau­siai ap­do­va­no­tai ma­mai – 97-eri, jau­niau­siai – vos 44-eri. Gau­siau­sią būrį – pen­kio­li­ka – vaikų išau­gi­no ma­ma iš Uk­mergės ra­jo­no.
Tie­sa, ne­daug nuo jos at­si­li­ko ir ap­do­va­no­to­ji iš mūsų kraš­to. 78-erių V. J. Mi­šei­kienė pa­gimdė, išau­gi­no ir do­rai išauklė­jo dvy­li­ka vaikų: Kęstutį, Ra­sutį, Stasį, Vir­gi­niją, Gra­žiną, Arūną, Ri­čardą, Dan­guolę, Kris­tiną, Joną, Po­vilą, Min­daugą, Vid­mantą ir An­taną.
Vieš­tovė­niškė ir pa­ti yra ki­lu­si iš gau­sios – try­li­kos – vaikų šei­mos. Būda­ma dar ma­ža mer­gaitė Vir­gi­ni­ja Ja­ni­na sa­vo ma­mai pa­dėjo pri­žiūrė­ti jau­nes­nius bro­lius ir se­se­ris. Kad galėtų pri­kib­ti ma­mai pri­žiū­rint šei­mos jaunė­lius, Vir­gi­ni­jai Ja­ni­nai po ke­tu­rių kla­sių net te­ko at­si­svei­kin­ti su mo­kyk­li­niu suo­lu.
Galbūt mokslų at­žvil­giu iš Ši­lutės ra­jo­no ki­lu­si vieš­tovė­niškė ir ne­ma­žai pra­ra­do, ta­čiau ši pa­tir­tis jai ta­po pa­čia ge­riau­sia mo­kyk­la, gelbė­ju­sia au­gi­nant jau sa­vo at­ža­las. Kar­tu su švie­saus at­mi­ni­mo vy­ru Jo­nu au­gin­da­ma vai­kus, mo­te­ris stengė­si nuo mažų dienų juos tei­sin­gai auklė­ti, kad kiek­vie­nas ži­notų ne tik sa­vo tei­ses, bet ir pa­rei­gas. Mi­šei­kių vai­kai vi­sa­da jiems bu­vo did­žiu­lis rams­tis dir­bant ūkio dar­bus. Ne­leis­ta ap­leis­ti ir mokslų – kiek­vie­nas bu­vo ska­ti­na­mas mo­ky­tis ir įgy­ti spe­cia­lybę.


Stengė­si užau­gin­ti do­rais žmonė­mis

Ne­do­rais ke­liais nenuėjo ir 65-erių V. Vi­čienės ir jos vy­ro Vla­dis­lo­vo de­šim­tu­kas: Ali­na, Al­ma, Vai­da, Vik­to­ras, Val­das, Ra­sa, Ramū­nas, Vac­lo­vas, Min­dau­gas ir  Ka­ro­li­na. Ki­taip būti ir ne­galė­jo, kai Ak­mens­kinė­je gy­ve­nan­ti Vi­dutė juos au­gi­no lai­ky­da­ma­si pa­rei­gin­gu­mo, sąži­nin­gu­mo, pa­gar­bos ir pa­si­tikė­ji­mo prin­cipų. Mo­te­ris vi­sa­da dėjo did­žiu­les pa­stan­gas, kad jos at­ža­los užaugtų do­rais, at­sa­kin­gais, darbš­čiais ir sąži­nin­gais žmonė­mis.
Ir tos pa­stan­gos ne­nuė­jo per­niek: vie­na dau­gia­vaikės ma­mos at­ža­la ūki­nin­kau­ja, ki­ta vyk­do in­di­vi­dua­lią veiklą, tre­čia dir­ba po­li­ci­jo­je. Ir vi­si ki­ti mo­ters vai­kai – darbštūs, at­sa­kin­gi, at­radę sa­ve vie­no­je ar ki­to­je veik­lo­je.


Dėko­jo už vai­kams skirtą laiką

Už vi­sai tai šios dvi ir li­ku­sios 46-ios ma­mos bei globė­jos ir su­laukė išs­kir­ti­nio Pre­zi­den­to dėme­sio bei ap­do­va­no­jimų. Svei­kin­da­mas nu­si­pel­niu­sias ma­mas ir globė­jas ša­lies va­do­vas dėko­jo joms už bran­giau­sią laiką, be­mie­ges nak­tis ir rūpes­čio ku­pi­nas die­nas, skir­tas vai­kams, už kantrų, rūpes­tingą bei iš­min­tingą vaikų auklė­jimą, už bend­ruo­me­niš­ku­mo ir pi­lie­ti­nio ak­ty­vu­mo pa­vyzd­žius.
Ce­re­mo­ni­jos me­tu pa­žymė­ta, jog dau­gia­vaikės mo­ti­nos bei mei­le ir rūpes­čiu sve­ti­mus vai­kus ap­gau­bian­čios globė­jos yra ver­tos pa­čio did­žiau­sio įver­ti­ni­mo ir pa­gar­bos. Juk būtent jos iš kar­tos į kartą per­duo­da sa­vo mo­ti­nišką meilę, gra­žiau­sias šei­mos tra­di­ci­jas ir kultū­ri­nes ver­ty­bes.