Naujausios
Samdomi ūkio darbininkai
„Prieš trejus metus kaimynas pasistatė tvartus kiaulėms. Šalia jų po žeme įsirengė didžiulę srutinę ir ant viršaus išklojo plokštes. Bet galiausiai paaiškėjo, kad ši duobė bus skirta visai ne tam. Ekskavatoriumi į ją įkėlė samanės virimo įrangą ir užbetonavo, palikęs nė metro nesiekiančią angą, pro kurią slapta galėtų patekti į vidų“, – taip apie po žeme įrengtą patalpą, kuri tapo spąstais jos sūnui ir sugyventiniui, pasakojo moteris.
Užėjusi į redakciją V. Gedminienė liejo apmaudą dėl to, kad šis įvykis nusinešė dviejų jai brangių žmonių gyvybes, tačiau nelaimės kaltininkas esą taip ir liks nenubaustas. Pasak jos, visas kaimas, o kartu ir teisėsauga puikiai žino apie ne vienerius metus klestintį kaimyno bravorą. Apie Krapštikių kaime rastus įspūdingus kiekius naminukės ne kartą rašė ir spauda, tačiau apklausiamas policijoje sodybos ir rūsio savininkas nurodė, kad tą lemtingą dieną moters sūnus ir sugyventinis naminukę virė sau.
V. Gedminienė pasakojo, kad jos sūnus, kartais ir sugyventinis, kurį laiką pas kaimyną dirbo įvairius darbus: tvarkė aplinką, skaldė malkas, padėjo pastatyti pavėsinę, šiltnamį, šerti kiaules ir virti jam naminukę – tą esą išduodavo grįžus namo nuo jų sklindantis specifinis kvapas. Už atliktus darbus sodybos šeimininkas, Vijolės žodžiais, atsilygindavo cigaretėmis ir lenkišku alumi, retkarčiais duodavo ir vieną kitą eurą.
Deja, praėjusių metų spalio 28 dieną visą Lietuvą apskriejo žinia apie Krapštikių kaime įvykusią nelaimę. Moters pasakojimu, sūnus ir sugyventinis tądien 10.30 valandą išėjo šerti kiaulių į kaimyno sodybą, esančią vos už 200 metrų nuo namų, o po valandos Vijolė pamatė atvykstančius medikus ir policiją.
„Pamačiau dvi greitąsias, lekiančias su švyturėliais. Kaimyno brolio paklausiau, kas čia nutiko, ir šis pasakė, kad Kazimieras ir Alfridas negyvi. Pasirodo, tame rūsyje, kuriame neva buvo verdamas jovalas kiaulėms, iš tikrųjų veikė samanės fabrikėlis“, – skaudžiai atmintin įsirėžusią dieną prisiminė V. Gedminienė.
Rasta raugo ir įranga
Išklausę moters pasakojimą, susisiekėme su jos įvardintu kaimynu, kurio sodyboje ir įvyko nelaimė. Jo teigimu, visi Vijolės žodžiai yra išgalvoti ir stipriai neatitinka tiesos.
„Ji dar per daug gerai įvertino tuos vyrus – ne pijokai, bet alkoholikai jie buvo. Žinoma, negalima taip sakyti apie mirusiuosius, bet tokia yra tiesa. Ir niekas tos samanės mano sklepe nevirė. Jie atėjo išvirti bulvių, kuriomis vėliau turėjo pašerti kiaules. Susilindo į tą sklepą ir užduso, o aš atvykau tik puse vienuoliktos ir jau radau mirusius. Bandžiau gelbėti, traukiau į viršų, bet nukentėjau ir pats, tik ligoninėje po apsinuodijimo atsigavau“, – pasakojo vyriškis.
Krapštikių kaimo gyventojas paaiškino, kad tame rūsyje naminukės virimo įranga buvo likusi dar nuo senų laikų ir dulkėjo nenaudojama. O kaimynai esą žuvo apsinuodiję garais, kurie rūsyje buvo susikaupę prieš daug metų, kai čia dar virta samanė.
Vis tik ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys rodo ką kitą.
Ūkinio pastato rūsyje nelaimės dieną buvo rasta ne tik įranga naminei degtinei gaminti, bet ir 25 litrai naminukės bei apie 2 200 litrų raugo naminei degtinei gaminti. O į greitosios automobilį keliamas ūkio savininkas, vairuotojo paklaustas, kuo apsinuodijo, atsakė, kad „su samagonu“.
Šių surinktų duomenų pakako sodybos šeimininko kaltei įrodyti kitame ikiteisminiame tyrime, kurį atliko Plungės rajono policijos komisariatas. Už tai, kad turėdamas tikslą realizuoti vyras neteisėtai pagamino ir laikė didelį kiekį naminių stipriųjų alkoholinių gėrimų, jam skirta 5 tūkst. eurų bauda. Beje, tai ne pirmas kartas, kai krapštikiškis baudžiamas už šią veiklą.
Neišgirdo atsiprašymo
Tuo tarpu bendraudamas su žurnalistais vyras apie šį faktą nutylėjo. Bet užsiminė jaučiantis šiokį tokį kaltės jausmą, kad samdomų darbuotojų deramai neprižiūrėjo, kad užbėgdamas įvykiams už akių nepanaikino įėjimo į rūsį. Anksčiau esą turėjęs didelių planų šioje sodyboje statyti namą, bet po įvykusios nelaimės greičiausiai viską parduos.
„Prisidėjau finansiškai ir prie laidotuvių. Mano žmona Vijolei perdavė tūkstantį eurų, kuriuos ji paėmė be jokių kalbų. Bet supraskit ir mane, aš tiems žmonėms nieko nepadariau, tiesiog įvyko nelaimingas atsitikimas. O ji man prisakė pastatyti paminklą sūnui ir iki gyvenimo galo rūpintis jo kapo priežiūra. Po laidotuvių porą kartų buvau atvykęs pas ją į namus, bet išvadino žmogžudžiu ir išvarė, o pavymui dar ir visokiais daiktais apmėtė“, – kalbėjo vyriškis.
Ūkio savininkas pasakojo girdėjęs, kad po nelaimės žmonės nemažai paaukojo kaimynei, jog ši deramai palaidotų savo sūnų ir sugyventinį. Esą užteko ne tik laidotuvėms, bet ir automobiliui, ir, berods, dar ir traktoriui įsigyti.
Tačiau pati V. Gedminienė tikina, kad jos širdį labiausiai spaudžia ne finansiniai nepritekliai, o faktas, jog po nelaimės kaimynas nė neatsiprašė. Esą pats nė neišdrįso ateiti į jos kiemą, bet atsiuntė savo sugyventinę. Ši norėjo prisidėti prie laidotuvių ir V. Gedminienei padavė tūkstantį eurų, bet moteris teigia šių pinigų atsisakiusi sakydama, jog sūnaus už tūkstantį eurų neparduos.
Be šeimos maitintojų likusiai Vijolei nelaimės akimirką pagalbos ranką ištiesė tose pačiose apylinkėse gyvenantis Lietuvos jaunųjų ūkininkų ir jaunimo sąjungos vadovas Vytautas Buivydas. Esą jo dėka ir pavyko surinkti dalį sumos, reikalingos laidotuvėms.