Naujausios
Sudarys darbo grupę
Plungiškiai gerai atsimena, kad beveik prieš dešimtmetį Palankės gatvėje esantys du tvenkinukai buvo išvalyti, tačiau švariu vandeniu džiaugtasi neilgai. Netrukus abu vėl ėmė skleisti nemalonų kvapą, o neretai net plika akimi galima matyti vandenyje plaukiojančius neaiškios kilmės teršalus.
Šia tema kalbinto mero Audriaus Klišonio teigimu, tvenkinukus teršia iš gyventojų rezervuarų patenkančios nuotekos. Prieš porą savaičių Savivaldybės inicijuoto susitikimo su UAB „Plungės vandenys“ vadovu metu buvo aptartos galimybės nustatyti galimus šių ir kitų miesto vandens telkinių teršėjus.
„Bus tikrinama, kiek dažnai yra išvežamos gyventojų rezervuaruose esančios nuotekos. Jeigu šeima per mėnesį sunaudoja kelias dešimtis kubinių metrų vandens, o nuotekų rezervuaras ištuštinamas tik porą kartų per metus, vadinasi, jo turinys patenka kažkur kitur“, – komentavo A. Klišonis.
Spėjama, kad kai kurie gyventojai savo nuotekas leidžia į lietaus kanalizaciją, mat į Palankės gatvės tvenkinius atiteka lietaus kanalizacijos vanduo, o kartu su juo – ir fekalijos.
Norint išspręsti šią problemą prireiks bendrų vietos valdžios, vandentvarkos specialistų bei aplinkosaugininkų pastangų. Tam reikalui planuojama sudaryti trišalę darbo grupę. Jai bus patikėta spręsti ne tik Palankės gatvės tvenkinių, bet ir Babrungo upės bei kitų miesto vandens telkinių taršos klausimus.
Kontroliuoja aplinkosaugininkai
O ką apie vandens telkinių taršos nuotekomis problemą mano „Plungės vandenų“ direktorius Alvydas Jasevičius? Kalbėdamas su „Žemaičiui“ jis akcentavo, kad už savo nuotekų rezervuarų priežiūrą yra atsakingi patys gyventojai. Jie privalo saugoti dokumentus, įrodančius, kaip dažnai ištuštinami rezervuarai, ir pateikti juos kontrolę vykdantiems aplinkosaugos specialistams.
Kaip dažnai vykdoma kontrolė, teiravomės Aplinkos apsaugos departamento (AAD). Jo atstovas nurodė, jog tikslinės išvykos kiekvienais metais rengiamos pagal parengtus veiklos patikrinimo planus, tokių išvykų metu AAD specialistai vykdo fizinių bei juridinių asmenų kontrolę. Taip pat vykdoma teritorijų apžiūra, atliekama prevencinė veikla, žiūrima, ar subjektai laikosi sutartinių įsipareigojimų.
Departamentas nurodė praėjusiais metais atlikęs didelės apimties Palankės gatvės tvenkinių taršos patikrinimą. Jo metu siekta išsiaiškinti, kaip savo buitines nuotekas tvarko namų valdos aplinkinėse gatvėse. Nustatytas vienas pažeidimas – į paviršinių nuotekų tinklą leistos buitinės nuotekos. Užsandarinus vamzdžius tarša buvo nutraukta, o teršėjui pritaikytos poveikio priemonės.
Tvenkinių vanduo tirtas ir šiemet. Kaip „Žemaitį“ informavo AAD Telšių aplinkos apsaugos skyriaus vyresnysis specialistas Česlovas Kerpauskas, šito imtasi gavus pranešimą apie galimai į tvenkinius leidžiamas nuotekas. Tačiau įtarimai nepasitvirtino – rugpjūčio 20 d. gauti tyrimų rezultatai parodė, jog Palankės gatvės tvenkinių vandens kokybė yra... gera!
Grandioziniai planai
Rūpintis Palankės gatvės tvenkinėlių būkle verčia ir ateities planai. Kaip minėta, šiuo metu yra baigiamas parengti šios miesto dalies vystymo planas. Liepos 23 d. gyventojams pristatyta Palankės ir Minijos gatvių skverų koncepcija. Atnaujinamoje teritorijoje bus siekiama išlaikyti žaliąjį charakterį, o skveruose numatyta įrengti įvairius traukos objektus.
Aplink Palankės gatvės tvenkinius ir Sinagogų gatvėje suplanuotas nedidelis daugiabučių bei kotedžų kvartalas. Projekto pristatyme skelbiama, jog kotedžuose gyvenantys žmonės iš savo terasų galės grožėtis tvenkinių vaizdais, aplink juos bus įrengtas parkas, žaidimų bei poilsio erdvės, bendruomenės aikštė su paviljonu ir kiti gyventojų kasdienybės įvairinimui skirti atnaujinimai.
Vis tik kol kas šios gražios ateities vizijos susiduria su nepalankiomis šiandienos realijomis. Pasak A. Klišonio, esant dabartinei tvenkinių ekologinei būklei įgyvendinti numatytus planus iš tiesų bus labai sudėtinga.
Rūpintasi ir anksčiau
Palankės gatvės teritorijos sutvarkymu susirūpinta jau nebe pirmą kartą. Valyti tvenkinėlius, gavus Europos Sąjungos paramą, imtasi ir 2013 metais. Buvo nuleistas tvenkinių vanduo, išvežtas nešvarus dumblas ir tokiu būdu atkurtos vandens ekosistemos. Darbai atsiėjo per 2 mln. litų.
Tuomet žadėta, kad kontrolė, kaip aplinkiniai gyventojai tvarko savo nuotekas, griežtės, kad teršėjus tikrins ir baus aplinkosaugos specialistai. Nors buvo įdėta daug pastangų ir pridalinta ne ką mažiau pažadų, tačiau šiandien matome, kad pinigai išmesti... į vandenį. Klausimas, ar taip pat nenutiks ir su dabar piešiamomis gražiomis architektūrinėmis vizijomis?!