Naujausios
Iškilmės pradėtos šventomis Mišiomis
Tad paminkline skulptūra atgimęs nusipelnęs kraštietis, kad ir kaip tam priešinosi dalis visuomenės, jau vienoje gražiausių mūsų miesto vietų – parke, kur pasitinka visus į jį ateinančius žmones.
Prieš atidengiant paminklinę skulptūrą, plungiškiai ir svečiai rinkosi į Plungės Šv. Jono Krikštytojo bažnyčią, kur šventas Mišias aukojo Panevėžio vyskupas Linas Vodopjanovas ir mūsų parapijos klebonas dekanas Vytautas Gedvainis.
Mišių, kurias papuošė Tomo Ambrozaičio diriguojamo Klaipėdos koncertų salės choro „Aukuras“ muzika, prisiminta, koks buvo B. Lubys, perbėgta per jo nuveiktus darbus, daug davusius tiek Plungei, tiek visai Lietuvai. Prisiminimais apie kraštietį dalijosi ne vienerius metus kartu su juo Lietuvos pramonininkų konfederacijoje dirbęs plungiškis Gintaras Morkis.
Nepamiršta ir neseniai amžinojo poilsio atgulusi signataro duktė Jūratė Žadeikienė, kuriai nebuvo lemta sulaukti tėvo atminimui įamžinti skirto paminklo atidengimo šventės. Apie velionę ypač šiltai atsiliepė klebonas V. Gedvainis.
Atvėrę širdis maldai, visi iškilmių, į kurias kviesti B. Lubio artimieji, bendražygiai, valdžios atstovai bei visi norėję tapti reikšmingo įvykio liudininkais, dalyviai vėliau spietėsi prie Babrungo upės žaliojo tiltelio, esančio visai netoli Plungės vaikų bibliotekos. Čia, nepaisant žvarbaus vėjo ir merkiančio lietaus, surengta paminklinės skulptūros atidengimo ceremonija. Į ją susirinkusiuosius pirmiausia pasveikino kapitono Remigijaus Termino diriguojamas Karinių oro pajėgų orkestras.
„Šiandien mes susirinkome prasmingoje Plungės miesto vietoje – stovime ant Babrungo upės tilto, kuris jungia 1928 metais pastatytą Laisvės paminklą ir kunigaikščio Mykolo Oginskio rūmus. Simboliška, kad šioje jungtyje nuo šiol visus pasitiks 1990 metų Kovo 11 dienos Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras, Lietuvos Respublikos Ministras Pirmininkas, Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas, Plungiškių draugijos prezidentas, Plungės garbės pilietis dr. Bronislovas Lubys. Nuo šiol ši vieta te primena mums, kad dirbdami kartu galime nuveikti didelius ir prasmingus darbus, siekdami vienybės plungiškiams, gerovės ir klestėjimo miestui“, – kalbėjo iškilmes vedęs Plungės žemaičių dailės muziejaus direktorius Alvidas Bakanauskas.
Prisiminti nuveikti darbai
Į susirinkusiuosius kreipėsi ir meras A. Klišonis, pirmiausia nusikėlęs 33-ejus metus atgal, kada, jo žodžiais, šalį sudrebino naujas galingas įvykis: išsipildė Lietuvos gyventojų svajonė – buvo atkurta nepriklausoma Lietuvos valstybė. Pasak Savivaldybės vadovo, šiandien žiūrint į tą laikotarpį atrodo, kad viskas buvo labai paprasta – tiesiog ant dokumento sudėti parašai. Tačiau taip nebuvo.
„Laikmetis buvo be galo sudėtingas ir sunkus, reikalaujantis daug pasiryžimo, nes grėsmių ir įtakų buvo be galo daug. Didžiulė garbė, kad ir mūsų kraštietis Bronislovas Lubys savo parašu patvirtino Lietuvos nepriklausomybės faktą. Sakoma: jeigu nori eiti greitai, turi eiti vienas, jeigu nori eiti toli, eik su komanda. Kiekvienas mūsų atėjęs į šią žemę turi tą patį – orą, saulę, gamtą, tačiau kai kurie iš mūsų turi daug talentų, gebančių kurti. Bronislovas Lubys buvo ta asmenybė, kuri gebėjo matyti ne tik šiandieną, bet ir ateitį, turėjo talentą burti žmones aplink save, į komandą, juos motyvuoti ir teisingai nukreipti. Suvokdamas, kad kartu mes galime nuveikti kur kas daugiau nei po vieną, jis sukūrė Lietuvos pramonininkų konfederaciją, atkūrė Plungiškių draugiją. Ir tai, ką jis nuveikė, svarbu Plungei, Žemaitijai, Lietuvai“, – kalbėjo A. Klišonis.
Jis dėkojo Plungės pramonininkų sąjungai, tuometiniam jos prezidentui Dariui Bieliauskui už idėją įamžinti nusipelniusią asmenybę ir kad ši idėja šiandien yra įgyvendinta. Esantis dėkingas ir a. a. J. Žadeikienei bei jos šeimai, kurie taip pat prisidėjo, gerbiamam plungiškiui architektui profesoriui Algirdui Žebrauskui už projektą, už idėją, už be galo daug įtampos pareikalavusį darbą, kad šis paminklas šiandien čia būtų.
„Kaip visada gyvenime kliūčių būna daug, bet laimi tiek, kurie jas įveikia. Ačiū visiems, kurie čia atvykote. Istoriją mes turime įgyvendinti šiandien, nes tie, kurie jos nežino, yra pasmerkti kartoti tas klaidas, kurios padarytos anksčiau“, – tęsė meras.
B. Lubį prisiminė ir Lietuvos pramonininkų sąjungos prezidentas Vidmantas Janulevičius, akcentavęs plungiškio indėlį į šalies pramonę, jo veržlumą, inovatyvumą. „Jis matė ateitį. Tikiuosi, kad mes tęsime tuos darbus, kurie buvo pradėti, kad Lietuva būtų pramonės šalis, klestinti šalis“, – sakė prezidentas.
Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarų vardu pasisakė Romualdas Rudzys, Plungiškių draugijos – jos prezidentas Liudas Skierus, džiaugęsis pagaliau įamžintais kraštiečio padarytais darbais, veikla, jo atminimu. „Tai buvo idėjų žmogus. Jo idėjos svarbios šiandien, jos svarbios Lietuvai. Didžiuojamės, kad šitoks žmogus buvo tarp mūsų, yra ir liks“, – kalbėjo L. Skierus.
Pasisakymus vainikavo simbolinės juostelės kirpimo ceremonija, kuriai pakviesti A. Klišonis, L. Skierus ir Plungės pramonininkų sąjungos prezidentas Justinas Šimkus.
Idėja ne sykį kritikuota
Taigi nuo praėjusio šeštadienio popietės visus ateinančiuosius į Plungės parką jau pasitinka paminkline skulptūra atgimęs B. Lubys. Skaitytojams primename, jog idėją įamžinti šią iškilią asmenybę iškėlė Plungės pramonininkų sąjunga. Dėl šio tikslo pečius surėmė B. Lubio artimieji, Plungės rajono savivaldybė ir mūsų krašto pramonininkai.
Plungės pramonininkų sąjunga finansavo projektavimo darbus, Savivaldybė, skirdama 120 tūkst. eurų, pasirūpino aikštelės paminklui įrengimu, žaliojo tiltelio atnaujinimu, o B. Lubio dukros šeima apmokėjo bronzinės skulptūros kūrybos išlaidas. Daugiau nei dviejų metrų aukščio paminklo autorius – žinomas šalyje skulptorius Martynas Gaubas.
Nors B. Lubys – neginčytinai tiek Plungei, tiek visai Lietuvai reikšminga asmenybė, dėl jo įamžinimo iki pat atidarymo iškilmių virė aršios diskusijos. Ginčas net buvo pasiekęs prokuratūrą.
Ne kartą rašėme, jog kritikuota ne tik paminklui skirta vieta, bet ir pati įamžinimo forma. Siūlyta paminklą įkurdinti kitoje vietoje, akcentuojant, jog B. Lubys – ne parko ar rūmų savininkas, kad visus pasitiktų it koks šeimininkas. Tačiau į šias pastabas nebuvo sureaguota. Kol teisininkai aiškinosi, ar paminklo statymas parke – teisėtas, prie žaliojo tiltelio pradėti darbai.
„Šeštadienį padėjome tašką Plungės garbės piliečio dr. Bronislovo Lubio įamžinimo temoje. Tai padaryta bendromis Plungės pramonininkų sąjungos, Bronislovo Lubio artimųjų ir Savivaldybės pastangomis (ir lėšomis). Nors įamžinimo tema plačiai diskutuota Plungėje ir sostinėje, buvo (ir yra) pasisakančiųjų UŽ ir PRIEŠ, protestuojančių ir rašančių prokuratūrai, vis dėlto... Institucijoms tarus TAIP, ne tik Plungei, bet ir visai Lietuvai nusipelnęs žmogus pagerbtas taip, kaip ir dera. Ačiū visiems, kas palaikė!“ – jau po atidengimo iškilmių savo feisbuko paskyroje rašė meras A. Klišonis.