Kaip Covid-19 paveikė viešuosius pirkimus?

Korona virusas paveikė daugelį gyvenimo sferų, ypač verslus, kurie stengėsi kaip įmanydami išlikti pelningi ir tuo pačiu išlaikyti savo darbuotojus. Natūralu, kad virusas tiesiogiai paveikė viešųjų pirkimų sferą, kuri yra viena jautresnių. Juk joje perkamos prekės ir paslaugos yra iš valstybės biudžeto, tad tikimasi, kad kiekvienas investuotas euras atsiperka ir tuo pačiu bus naudingas piliečiams.

Karantino metu – konkursai galimi

Vienas įdomesnių niuansų yra tai, kad pandemijos metu konkursai išliko galimi taip bandant išvengti bet kokio verslo sektoriaus sustabarėjimo. O kadangi valstybė yra atsakingas už pagalbą, natūralu, kad viešieji pirkimai yra viena patraukliausių to formų.

Tiesa, atsirado mini korekcijos, kurios kiek koreguoja pirkimų niuansus. Pirmiausia skatinama sumažinti kvalifikacinius gebėjimus įmonėms. Žinoma, tai nudžiugino verslininkus, kurie neturėjo tam tikrų įrodymų dėl gebėjimo teikti prekes arba paslaugas. Tam tikra prasme šis pakeitimas yra teisingas ir tikimasi, kad nebus laikinas, kadangi verslai kartais geba suteikti paslaugas, tačiau neturi dokumentų, kurie gali tai įrodyti. Kvalifikacinių gebėjimų mažinimas – svarbus žingsnis.

Taip pat daugiau dėmesio yra skiriama ir viešajam interesui, kuris turi būti dar labiau apsaugotas. Ši sąlyga reiškia, kad pasirinkus tam tikrą įmonę, kuri gali turėti mažesnius kvalifikacinius reikalavimus, reikia įrodyti, kad būtent ji yra labiausiai tinkama. Įsakymo procedūros dažniausiai vykdomos laisva forma, tad svarbiausia – teisėtumo įrodymas.

Skubesnis pirkimo vykdymas

Taip pat pradėta daugiau dėmesio skirti skubumui, paprasčiausiai sureikšminama, kad organizuojami konkursai ir tuo pačiu laimėjimo sąlygų įvykdymas bei vertinimas būtų greitesnis.

Tam padaryti mažos vertės konkursai gali būti skelbiami neskelbiamos apklausos būdu, tai yra, tokiu atveju, kai yra kreipiamasi tik į vieną tiekėją. Tokiu atveju numatomos sutarties vertė padidinama iki 10 000 eurų, taip pat ir tokiu atveju, kai pirkimas turi būti atliekamas labai greitai. Tokiu atveju paprasčiausiai reikia įrodyti skubumo priežastis.

Suprantama, kad skubumas tapo prioritetu ir Covid-19 tam padarė labai didelę įtaką. Ką jau kalbėti apie tai, kad susitikimai ir smulkmenų aptarimas tapo dar tolimesnis, daugelis darbų atliekami paprasčiausiai online pokalbių metu.

Viešojo pirkimo sutarčių niuansai

Taip pat daugiau dėmesio yra skiriama ir sutarčių niuansams, kurie kiek pakito pandemijos metu. Suprantama, kad visada yra tikimasi geranoriško bendradarbiavimo, kuris padėtų pasiekti abi puses tenkinančius variantu. Deja, tokiu atveju, kai sutarti nepavyksta – galimas tik nutraukimas.

 Nutraukimo galimybe gali pasinaudoti bet kuri iš šalių, tai yra, ne tik ta įmonė, kuri organizuoja pirkimą, tačiau ir ta, kuri sutiko suteikti paslaugas arba prekes. Žinoma, pačioje pradžioje reikia kuo detaliau susižinoti visas smulkmenas, išsiaiškinti, jas, kad vėliau nebūtų reikalingas nutraukimas. Visgi, nepavykus rasti kompromiso – tai daryti galima. Tiesa, prieštarauja poreikiui kuo skubiau suderinti smulkmenas ir skirti mažiau laiko konkurso organizavimui.

Ar verta pretenduoti?

Gali atrodyti, kad šiuo metu pretendavimas į viešuosius pirkimus nėra pats geriausias laikas, kadangi sąlygos labai kinta, juolab, negalime žinoti – kuriuo metu tos sąlygos pakis dar labiau. Visgi, verslo dalyvavimas valstybiniame gyvenime visada yra sveikintinas, juolab, kiekvieno verslo tikslas yra veikti kuo našiau, o dabar, kai situacija tam tikrais atvejais tampa vis sudėtingesnė – bandymai išsilaikyti dalyvaujant viešuosiuose konkursuose tampa kur kas patogesne alternatyva.

Tapti labiau žinomu ir labiau perkamu gali kiekvienas, tik reikia tam skirti laiko ir įvertinti savo galimybes.


 

Komentuoti

Paprastas tekstas

  • HTML žymės neleidžiamos.