Paskutinis Plungės „šašas“

Linos RUIBIENĖS nuotrauka
Takas per tiltą užlopytas skardos lakštais
Dažną sykį per radiją ar televiziją tenka išgirsti raginimus palikti automobilį garaže arba aikštelėje ir sėsti ant dviračio arba pamiklinti kojas – taip mažinsime oro taršą ir stiprinsime savo fizinį pajėgumą.
Į redakciją paskambinęs mūsų skaitytojas Algis pasakojo būtent taip ir darantis. Kasdien į darbą mina dviračiu per Vandentiekio gatvę, trumpindamas kelią rieda tiltu per Babrungo upę. Nauda, anot vyriškio, dviguba – ne tik pasportuoja, grynu oru pakvėpuoja, bet ir sutaupo degalų, be to, turi galimybę pasižvalgyt, kaip keičiasi miesto gatvės. Nesikeičia tik minėtas, Algio žodžiais, apgailėtinas, senas, be turėklų ir skardomis sulopytas tiltas, kokio dar niekur kitur neregėjo.

Mylimos gimtinės nekeistų į nieką

Paskambinęs į redakciją vyriškis papasakojo, kad Plungėje gyvena nuo pat gimimo – per šešiasdešimt metų. Netoli Vandentiekio gatvės dar jaunystėje su žmona susirentė nedidelį namą, į gyvenimą išleido trejetą vaikų, o dabar džiaugiasi nauju – bočelio – statusu ir gyvena sau laimingas.

„Niekada nebuvo kilusi mintis išvykti iš savo gimtojo miesto svetur ar kirsti Lietuvos sieną. Su žmona buvome taip išauklėti tėvų, kad reikia sunkiai ir sąžiningai dirbti, nesidairyti aplinkui ir stengtis savo šeimos labui. Giliai širdyje abu esame patriotai, mylintys savo miestą“, – kalbėjo plungiškis.

Algis pridūrė, kad jam ir jo šeimai yra labai svarbu, ką paliks po savęs ateinančioms kartoms – vaikams ir anūkams. Todėl kasdien važinėdamas miesto gatvėmis džiaugiasi besikeičiančia panorama, naujai pasodintomis medžių alėjomis ir žydinčiomis gėlėmis. Deja, už akių vis dar kliūva ir tam tikros miesto „gėdos“.

Šašas miesto pakrašty

Apie vieną iš jų nutarė netylėti, o papasakoti paskambinęs į redakciją. Anot pašnekovo, Vandentiekio gatvėje esantis tiltas per Babrungo upę, kuriuo kasdien pravažiuoja, jau seniai yra nesaugus, tad vyriškis baiminasi, kad vieną dieną gali nutikti kokia nelaimė. Ir pati teritorija esą labai netvarkinga, upės krantai apaugę krūmynais, dilgėlėmis ir kita vešančia augalija.

Šiuo tiltu esą dažnai vaikšto vaikai, ypatingai vasaros sezonu, kada traukia turkštis į Babrungo upę. Praeina ir mamos su vaikų vežimėliais bei senyvo amžiaus žmonės, skubantys į turgų.

„Tas tiltas metalinis ir labai senas – skaičiuoja jau tikrai ne vieną dešimtį metų. Dėl to vietomis trūksta turėklų, o takas sulopytas skardos lakštais. Jeigu nuošalioje vietoje, mažiau naudojamas, vadinasi, jo remontuoti nereikia?“ – piktinosi skaitytojas.

nuotrauka
Vienoje tilto pusėje trūksta turėklų
 

Ketinama imtis darbų

Norėdami sužinoti, ką apie griūvantį tiltą mano Plungės miesto valdžia ir kokių veiksmų ketinama imtis užkertant kelią nelaimingiems nutikimams, pakalbinome miesto seniūnę Dangirutę Jurkuvienę. Ir nudžiugome išgirdę, kad artimiausiu metu ir šios vietos laukia pokyčiai.

D. Jurkuvienė pasakojo, kad šis tiltas prieš daug metų buvo pastatytas nelegaliai ir, deja, niekur neregistruotas kaip Savivaldybės turtas, bet miesto seniūnija pagal išgales juo rūpindavosi, užlopydavo skyles.

Seniūnė patikino, kad, atsižvelgus į gyventojų poreikius, tiltas šiemet buvo įtrauktas į veiklos planą ir bus atnaujintas, ketinama pirkti naujas tilto konstrukcijas. Tam biudžete numatyta 12 tūkst. eurų suma.

Pasak D. Jurkuvienės, per pastaruosius trejus metus buvo sutvarkyti visi miesto tiltai, išskyrus šį vienintelį, esantį Vandentiekio gatvėje. Jo būklė tikrai apgailėtina, tačiau šis paskutinis šašas nebe ilgai bjauros miesto veidą.