Naujausios
Rimtesnio remonto nematė nė karto
Posėdžio darbotvarkėje buvo numatyta išklausyti ir aptarti „Plungės būsto“ ataskaitą apie miesto viešosios pirtie veiklą. Pagrindinę informaciją pateikė įmonės vyriausioji inžinierė Vilija Budreckienė.
Ji priminė, kad lėšų pirties ir miesto viešojo tualeto išlaikymui kasmet skiria Savivaldybė. Pernai iš jos biudžeto gauti 45 tūkst. eurų, bet trūko dar 10 tūkstančių. Šiemet skirta 50 tūkst., eurų, iki liepos išleisti jau 28 tūkstančiai. Esą pirties išlaidos didėja dėl keliamo minimalaus atlyginimo ir brangstančių komunalinių paslaugų.
Pernai už pirties paslaugas surinkti 5 075 eurai, šiemet iki liepos – tik 1 876 eurai. Nors lankytojų srautas nemažas (pernai pirtyje iš viso buvo 3 991 apsilankymai, šiemet iki liepos – 2 496), tačiau didžiajai daliai jų paslauga suteikiama nemokamai, mat Savivaldybės tarybos sprendimu nuo mokesčio už pirtį atleidžiami pensinio amžiaus žmonės ir neįgalieji.
Pasak V. Budreckienės, miesto viešoji pirtis veikia nuo 2000 metų sausio, tačiau nė karto neatliktas kapitalinis remontas. Šiuo metu reikia keisti grindų, sienų plyteles, dažyti lubas ir sienas, pažeistas pelėsio, atnaujinti santechniką. Vyrų karštojoje pirtyje į medinius gultus įsisukęs grybelis, nes nėra tinkamos ventiliacijos. Esą dalis gultų užpernai keisti, tačiau ir naujieji jau pažeisti grybelio.
Įmonės atstovė minėjo, kad praėjusių metų pabaigoje sudaryta preliminari sąmata, kiek kainuotų pirties remontas. Suskaičiuota, kad pakeisti vidaus santechniką atsieitų apie 12 tūkst. eurų, suremontuoti patalpas – 56 tūkst. eurų. Taip pat tiek vyrų, tiek moterų pirtyse reikėtų keisti elektrines krosneles, kurių vienos kaina – 1,5–3 tūkst. eurų. Tad bendrai abiems pirtims atnaujinti reikėtų gana solidžios sumos – 75-ių tūkst. eurų.
Alternatyva – nuomotis pirtį
„Nelinksmas, nemalonus, reikalaujantis išlaidų klausimas“, – situaciją reziumavo komiteto pirmininkas Algirdas Pečiulis.
Posėdžio metu pasiūlyta ir alternatyva: nuomotis pirtį iš privataus asmens ar įmonės. Esą kitos savivaldybės taiko šią praktiką.
„Privačios pirtys yra geras dalykas, bet tik tol, kol jos privačios“, – taip tokį pasiūlymą įvertino ilgametis miesto viešosios pirties lankytojas Genadijus Glikmanas. Jis atkreipė dėmesį į tai, kad vargu ar pavyks rasti kokią tinkamą privačią pirtį pačiame mieste, o senoji pirtis, pasak jo, yra lengvai pasiekiama, nuo seno pamėgta plungiškių ir gausiai lankoma.
Be to, G. Glikmanas kėlė klausimą, kodėl per vasarą pirtis neveikia: „Ar pirtis pavargsta, ar pirtininkai? Visada galvodavau, kad uždaroma remontui, tik kad niekas taip ir nesuremontuojama. Vyrų pirty pakeista geriausiu atveju gal 15 lentelių. Esu vienas iš tų, kuris mėgsta išplauti pirtį, tai pakėlus visus gultus, puikiai matosi, kas buvo keista ir kas ne. Garantuoju, kad per trejus metus medis taip nesugenda. O jei kažkas keitė ir nepakeitė, jau kita kalba... Siūlyčiau kitų metų biudžete nusimatyti lėšų remontui. Juk nėra tokia vargana ta mūsų Plungė, nedarykim gėdos jai su tokia pirtim.“
Plungiškis stebėjosi ir tuo, kad nebandoma kovoti nei su pelėsiu, nei su grybeliu. Esą dabar netrūksta įvairių cheminių preparatų, kuriais išpurškus sienas ir lubas, gultus, bent jau metus laiko būtų ramu. „Ne tik mes ta pirtimi naudojamės, bet ir pelėsis. Būkit pirmieji, kurie jį išnaikins“, – į politikus kreipėsi buvęs treneris.
„Mes dar sugrįšim!“
Neuždaryti miesto viešosios pirties, bet rasti lėšų jos remontui, prašė ir kita ilgametė pirties lankytoja, gydytoja Regina Sagatienė. „Jau metai laiko, susitikus pirty, pagrindinė tema – bus pirtis ar nebus? Negalima atimt tos paslaugos. Baseinas gerai, bet ir jame gėda matyt: ateina jaunos moterys ir sausais maudymukais lenda į sūkurinę vonią. Ugdykim pirčių kultūrą“, – ragino ji.
Komitetui pirmininkaujantis A. Pečiulis dar kartą nuramino pirtininkus, kad ketinimų panaikinti pirties paslaugą nėra, tik sprendžiama, kur ji bus teikiama.
Kitas komiteto narys Mindaugas Kaunas pasiūlė apsvarstyti galimybę iš pradžių suremontuoti tik vieną pirtį ir sudėlioti jos veikimo laiką taip, kad vienu metu eitų vyrai, kitu – moterys. O laikui bėgant ir esant poreikiui, sutvarkyti ir antrąją.
„Būtų gerai ir taip, bet tada pirtis turėtų veikti ne 2, o 4-ias dienas per savaitę, nes besilankančių yra daug: tiek vyrų, tiek moterų pusėje. Aš kiek pamenu, „Plungės būstas“ visą laiką stena: dejuoja ir dejuoja metų metais, dešimtim metų. Tai ko nepriima kokio racionalaus sprendimo?! Juk yra direktorius, yra pavaduotojai – lai galvoja. Po vienu stogu gyvena, bet amžinai ta pirtis kaip koks šašas“, – kritikos pažėrė A. Sagatienė.
Tačiau komiteto narys Adomas Zamulskis siūlė nekaltinti vien tik „Plungės būsto“, mat lėšų pirčiai išlaikyti skiria Savivaldybės taryba: kiek ji atseikėja, su tiek tenka ir išsiversti. Vis tik politikas siūlė nebeatidėlioti šio klausimo – spręsti jį kuo greičiau.
„Reikia pirties paslaugos ir ta paslauga turi būti teikiama mieste, o ne kur nors Užbradumėj. O ar nuomotis pirtį, ar įkišt 75-is tūkst. eurų ir kasmet sumokėt dar po 50 tūkstančių... Padarysim rinkos tyrimą, kas kokius pasiūlymus galėtų pateikti ir kokia būtų kaina, tada vėl kalbėsimės su jumis“, – į pirtininkus kreipėsi ir meras Audrius Klišonis, o šie, išeidami iš posėdžių salės, mestelėjo: „Mes dar sugrįšim!“.