Paukščių gripas artinasi

Gam­ta kre­čia iš­dai­gas

Paukš­čių gri­pas nėra nau­jie­na, bet šie­met nu­ste­bi­no tai, kad vi­ru­sas ge­ro­kai anks­ty­vas. To­kios šil­tos žie­mos, ko­kią tu­ri­me šie­met, Lie­tu­vo­je nėra buvę per visą me­teo­ro­lo­gi­nių stebė­jimų lai­ko­tarpį, t.y. per 230 metų pe­riodą. Šią žiemą vy­rau­jan­ti pliu­sinė tem­pe­ratū­ra ne­tgi skep­ti­kus pri­ver­čia sua­be­jo­ti: gal tik­rai grei­tai gy­ven­si­me kaip prie Vi­dur­že­mio jūros? Šil­tos žie­mos Lie­tu­vo­je nėra re­te­nybė, bet šių­metė mu­ša vi­sus re­kor­dus.

Sau­sio pra­džio­je miš­ke pra­žy­du­sios ži­butės, sa­vo žie­dais be­si­pui­kuo­jan­tys laz­dy­nai ro­do, kad gam­ta, net ne­spėju­si pailsė­ti, jau pa­si­ruo­šu­si nau­jam cik­lui. Šil­tas oras už lan­go duo­da sig­nalą ir paukš­čiams, kad jau lai­kas grįžti at­gal – na­mo. Todėl paukš­čių gri­pas šie­met plin­ta ne­prog­no­zuo­ja­mai ir šiam se­zo­nui ne­būdin­gu lai­ku.

Žmonės so­cia­li­niuo­se tink­luo­se jau da­li­na­si in­for­ma­ci­ja apie pa­stebė­tus pa­skri­du­sius pa­vie­nius gand­rus. Nors pa­pras­tai jie į Lie­tuvą grįžta apie ko­vo 25 d., šie­met vis­kas ki­taip. Vie­nas toks drąsuo­lis va­sa­rio 2 d. pa­stebė­tas ša­lia Rie­ta­vo. Lie­tu­vo­je jau – ir gervės, pilkųjų žąsų pul­ke­liai... Nors paukš­čių gri­po at­vejų šalyje dar ne­nus­ta­ty­ta, bet grįžtan­tys paukš­čiai di­di­na ri­ziką jam pa­tek­ti į mūsų šalį.

Liūd­niau­sia si­tua­ci­ja Len­ki­jo­je

Sau­sio mėnesį Len­ki­jo­je pa­tvir­tin­ta net 19 paukš­čių gri­po pro­trūkių. Dėl šio ypač pa­vo­jin­go vi­ru­so kai­my­ninė­je vals­tybė­je su­nai­kin­ta apie 300 tūkst. paukš­čių, dar po 200 tūkst. – Veng­ri­jo­je ir Uk­rai­no­je.

Paukš­čių gri­pas plin­ta vos 200 km nuo Lie­tu­vos, todėl, didė­jant ri­zi­kai, ša­lies na­mi­nių paukš­čių lai­ky­to­jai jų laisvę tu­ri šiek tiek ap­ri­bo­ti – lai­ky­ti ap­tver­tus.

Pa­sak VMVT Tel­šių de­par­ta­men­to Plungės sky­riaus vy­riau­sio­jo ve­te­ri­na­ri­jos gy­dy­to­jo-ins­pek­to­riaus Al­gir­do Žul­pos, pir­mie­ji rei­ka­lin­gi žings­niai mūsų ra­jo­ne jau ženg­ti. Vi­sa rei­ka­lin­ga in­for­ma­ci­ja per­si­ųsta stam­bie­siems ra­jo­no na­mi­nių paukš­čių au­gin­to­jams.

Kaip įreng­tos ap­sau­gos prie­monės ir kaip jų lai­ko­ma­si mūsų ra­jo­no paukš­ty­nuo­se tik­ri­na­ma kas­met, o jei gau­na­mas skun­das, rea­guo­ja­ma iš­kart ir tik­ri­na­ma ne­pla­nuo­tai. Kaip ir vi­si di­die­ji ša­lies paukš­ty­nai, taip ir mūsiš­kiai bus pa­tik­rin­ti va­sa­rio mėnesį. Bus įver­tin­ta, kaip jie nau­do­ja de­zin­fe­ka­vi­mo med­žia­gas, kaip ri­bo­ja lan­ko­mumą ūkiuo­se ir lai­ko­si visų bio­sau­gos prie­mo­nių, nes ma­no­ma, kad vi­ru­sas Len­ki­jo­je išp­li­to būtent dėl pa­starųjų ūkiuo­se ne­si­lai­ky­mo.

„Ka­dan­gi mūsų ra­jo­ne jau nu­sta­ty­tas af­ri­ki­nis kiau­lių ma­ras, va­žiuo­ja­me ir tik­ri­na­me vi­sus kiau­lių ūkius. Tuo pa­čiu žiū­ri­me,  kaip lai­ko­mi ir na­mi­niai paukš­čiai. Ne­baud­žia­me, o kal­ba­me ir aiš­ki­na­me žmonėms. Jie su­pran­ta pa­dėties rim­tumą“, – apie vyk­do­mus pa­tik­ri­ni­mus kalbė­jo A. Žul­pa.

Padė­tis rim­ta – pra­šo su­klus­ti

Pa­sak Plungės ra­jo­no sa­vi­val­dybės Žemės ūkio sky­riaus vedė­jos Ai­ri­dos Mont­vy­dienės, sky­rius in­for­ma­ciją apie na­mi­nių paukš­čių lai­ky­mo rei­ka­la­vi­mus ir ap­ri­bo­ji­mus jau išp­la­ti­no ra­jo­no se­niū­ni­joms, taip pat pa­tal­pi­no Sa­vi­val­dybės in­ter­ne­ti­nia­me tink­la­la­py­je. Todėl pra­šo ja va­do­vau­tis ir in­for­muo­ti ki­tus as­me­nis, ku­riems ši in­for­ma­ci­ja galbūt nėra priei­na­ma.

Sie­kiant iš­veng­ti vi­ru­so, rei­ka­lau­ja­ma paukš­čius lai­ky­ti už­da­ry­tus ar­ba ap­tver­tus ap­tva­ruo­se, kad jie ne­turėtų pri­ėji­mo prie van­dens tel­ki­nių. Tai pa­dės iš­veng­ti kon­tak­to su lau­ki­niais paukš­čiais. Taip pat ne­nau­do­ti at­virų pa­vir­ši­nių tel­ki­nių van­dens jiems gir­dy­ti.

Le­salą rei­ka­lau­ja­ma lai­ky­ti taip, kad jis būtų ap­sau­go­tas nuo lau­ki­nių paukš­čių ir kitų gyvūnų, nes vi­ru­sas plin­ta per le­salą, už­terštą van­denį, iš­ma­tas, dra­bu­žius ir apavą, o gai­še­no­je jis iš­lie­ka nuo 4 iki 30 par­ų.

La­bai svar­bu lau­ki­nių paukš­čių mig­ra­ci­jos lai­ko­tar­piu stebė­ti na­mi­nių paukš­čių svei­ka­tos būklę, o pa­stebė­jus pa­ki­ti­mus ne­del­siant in­for­muo­ti VMVT te­ri­to­rinį pa­da­linį ar pri­vatų ve­te­ri­na­ri­jos gy­dy­toją. Na­mi­nes an­tis ir žąsis šiuo lai­ko­tar­piu būti­na lai­ky­ti at­ski­rai nuo kitų na­mi­nių paukš­čių.

„Stam­bių paukš­ti­nin­kystės ūkių mūsų ra­jo­ne yra tik ke­li, o lai­kan­čių po ke­lias viš­tai­tes – daug. Kiek tiks­liai – nėra ži­no­ma, nes vištų dek­la­ra­vi­mas nėra pri­va­lo­mas. Smul­kiųjų paukš­čių lai­ky­tojų tik­rai nie­kas ne­su­kont­ro­liuos, bet ti­kimės, kad žmonės bus sąmo­nin­gi ir nu­ro­dy­mus vyk­dys“, – kalbė­jo A. Mont­vy­dienė.

Sky­riaus tu­ri­mais duo­me­ni­mis, paukš­ty­nas Plungės ra­jo­ne yra tik vie­nas – Kaušėnų kai­me lai­ko­ma per 0,5 mln. de­dek­lių vištų. Be jo, yra dar du smul­kes­ni ūkiai, dek­la­ruo­jan­tys po 400–600 paukš­čių.

O nau­jau­sių rei­ka­la­vimų pai­sy­ti ver­ta, nes ki­tu at­ve­ju ga­li tek­ti pa­plo­nin­ti pi­ni­ginę. Už bio­lo­gi­nio sau­gu­mo rei­ka­la­vimų pa­žei­di­mus ga­li būti tai­ko­ma ad­mi­nist­ra­cinė nuo­bau­da – įspėji­mas ar­ba bau­da iki 600 eurų. Šis įsa­ky­mas dėl na­mi­nių paukš­čių lai­ky­mo sąlygų su­griež­ti­ni­mo ga­lios iki jo at­šau­ki­mo pa­skel­bi­mo.

Ra­dus lau­ki­nio paukš­čio gai­šeną, rei­kia ne­del­siant in­for­muo­ti VMVT visą par­ą vei­kian­čiu ne­mo­ka­mu te­le­fo­nu 8 800 40 403.